Snukio oftopikas apie begalybes

[Snukis]

Absoliutus vakuumas yra terpe is kurios pasalintos visos daleles ir like tik laukai

Visa beda, kad nera aiskios ribos tarp daleliu ir lauku.
...
Taigi nera tokios aiskios ribos tarp daleliu ir lauku kaip jums atrodo.

Tai nekeicia esmes. Daleliu ir sviesos dualizmas nepadaro daleliu vien tik lauku arba lauko koncentratu/gumulu.

[Snukis]

..."Orbitų" diskretumo faktas postuluojamas, tačiau nepaaiškinamas.
Pagaliau, jei kalbėsime apie atomą su daugiau nei vienu elektronu, tai pagal klasikinį supratimą elektronai turėtų vienas kitą stumti. Tuomet tas modelis iš vis į rimtą abrakadabrą virsta.

Yap, yra problemu su tuo postulavimu, bet del dvieju ir daugiau elektronu yra Pauli draudimo principas. Be to, elektronai judedami dideliu greiciu, turi mazai laiko saveikai tarpusavyje, o su stabiliai centre esanciu branduoliu jie saveikauja nuolat. Del "abrakadabros" sutinku - Boro atomo modelis tikslus tik vandenilio atomui. Visiems kitiems jis duoda didelius netikslumus.

... Labai abejoju, kad klasikiniai makroskopiniai greičio, Kulono jėgos ir pan. supratimai atomo modelyje išlaiko savo prasmę.

Kodel abejoji? Kas tada jei ne Kulono jegos (potencines energijos) ir kinetines energijos balansas nulemia atomo stabiluma?

...
Beje, sakei, kad elektrono greitis kvantuotas. Iš kur tas greičio diskretumas atsiranda? Postuluojam?

Orbitinis elektrono greitis yra vienas is svarbesniu faktoriu vadinamu - kvantiniais skaiciais. Greicio kvantuotuma nulemia tai, kad elektronai gali buti tik tam tikros energetines busenos (kvantuotos), o tai nurodo, kad ju galima kinetine energija atome irgi yra kvantuota=greitis kvantuotas.

[senis]

Tai nekeicia esmes. Daleliu ir sviesos dualizmas nepadaro daleliu vien tik lauku arba lauko koncentratu/gumulu.

Nu ok, sutinku.

Taciau bet kuriuo atveju Heizenbergo neapibreztumas draudzia is kazkokios erdves srities pasalinti ir visas daleles.

Another reason that perfect vacuum is impossible is the Heisenberg uncertainty principle which states that no particle can ever have an exact position. Each atom exists as a probability function of space, which has a certain non-zero value everywheres in a given volume. Even the space between molecules is not a perfect vacuum

Beje kosmose nera absoliutaus vakuumo kaip tu rasei:

A perfect vacuum is an ideal state that cannot practically be obtained in a laboratory, nor even in outer space, where there are a few hydrogen atoms per cubic centimeter at 10^−14 Pascal or 10^−16 Torr.

[Snukis]

Nu wikipedia gal ir ismatavo ta vandenilio atomu koncentracija kur nors Saules sistemos ribose, bet tai nereiskai, kad jie turi pagrindo sneketi apie tarpgalaktines erdves
Su Heizenbergo principu kiek sunkiau, bet... sitas pareiskimas:

..Even the space between molecules is not a perfect vacuum

nuteikia linksmai. Tada kyla klausimas - Kokios daleles yra tarp molekuliu? Dar daugiau: Jei Heizenbergo principas draudzia betkokioje erdveje pasalinti visas daleles, tai ir is tarpatomines erdves irgi negalima pasalinti daleliu (pvz. vandenilyje tarp protono ir elektrono?)
Cia gali buti tas atvejis, kai labiausiai ismindziota vieta yra ten kur yra grieztas draudimas - "Mindzioti draudziama!"

P.S. Su wiki pareiskimais reikia elgtis labai atsargiai

[Svetimas]

O as nematau reikalo tamstai :
1. aiskinti Boro atomo modeli
2. aiskinti Kvantines mechanikos kursa
3. isvedineti tikslias elektrono orbitinio greicio formules
Priezastis paprasta - Telepatas paklause koks yra greitis, tai as ant smugiaus ir primeciau. Apytiksliai manau parasiau, taigi i Telepato klausima atsakiau. Tolimesne diskusija neturi prasmes, nes as ir nepretendavau i absoliucios teisybes zinovo vieta.

Labai šaunu ir gražu iš tavo pusės: suradai Telepatui informacijos, paskaičiavai.
O aš tuo tarpu išreiškiau savo abejones Boro atomo modeliu ir elektrono greičio atome prasmingumu.

[Svetimas]

GAl kas zino kokiu greiciu aplink branduoli sukasis elektronas ir ar jo greitis visalaik vienodas nepriklausomai nuo elektrono atstumo nuo brandolio - (elektrono orbitos).

O kodėl klausi? Tiesiog šiaip idomu, ar kokią idėją turi?

[Svetimas]

... Labai abejoju, kad klasikiniai makroskopiniai greičio, Kulono jėgos ir pan. supratimai atomo modelyje išlaiko savo prasmę.

Kodel abejoji? Kas tada jei ne Kulono jegos (potencines energijos) ir kinetines energijos balansas nulemia atomo stabiluma?

Kitos teorijos teigia, kad Kulono jėga atsiranda dėka virtualių fotonų, kuriais mainosi subatominės dalelės turinčios krūvį. Kaip tai suderinti su klasikiniu sąveikaujančių makroskopinių kūnų supratimu?
Mūsų stebimi makroskopiniai reiškiniai yra mikroskopinių reiškinių rezultatas. Kodėl mes turėtumėm aprašinėti mikroskopinius reiškinius, remdamiesi makroskopinėmis analogijomis?

...
Beje, sakei, kad elektrono greitis kvantuotas. Iš kur tas greičio diskretumas atsiranda? Postuluojam?

Orbitinis elektrono greitis yra vienas is svarbesniu faktoriu vadinamu - kvantiniais skaiciais. Greicio kvantuotuma nulemia tai, kad elektronai gali buti tik tam tikros energetines busenos (kvantuotos), o tai nurodo, kad ju galima kinetine energija atome irgi yra kvantuota=greitis kvantuotas.

Kodėl elektronai atome gali būti tik tam tikros energetinės būsenos? Kas tai įtakoja?
Vienas iš Boro atomo modelio "paaiškinimų" sako, kad elektrono orbitos atome ilgis turi būti kartotinis elektrono bangos ilgiui. Bet man atrodo, kad šis "paaiškinimas" atsirado iš stebimų atomo savybių (atomų spektro, energijos porcijų - fotonų egzistavimo ir pan.), kurios ir pačios reikalingos paaiškinimo. Panašu, jog elektrono orbitos diskretumas grindžiamas tam tikromis atomų savybėmis, o tos pačios atomų savybės aiškinamos elektrono orbitų diskretumu.
Beje, labai abejoju ar kas nors sugebėjo patikimai nustatyti elektronų "greičių kvantuotumą" atome ar jų energijos kvantuotumą ne atome. Mikropasaulio tyrimuose naudojami visai kitokio pobūdžio priemonės, nei naudojamos kasdienybėje. Galima be problemų stebėti tolydų kokio nors akmens judėjimą, tačiau visiškai neįmanoma tolydžiai stebėti subatominės dalelės (greičio, trajektorijos ir pan.).

[Snukis]

...Kitos teorijos teigia, kad Kulono jėga atsiranda dėka virtualių fotonų, kuriais mainosi subatominės dalelės turinčios krūvį. Kaip tai suderinti su klasikiniu sąveikaujančių makroskopinių kūnų supratimu?

Pats ir atsakei iskart Jei tos "kitos" teorijos butu teisingos, tai problemu smarkiai pagausetu, bet virtualiuju fotonu hipoteze nepasiteisna.

Mūsų stebimi makroskopiniai reiškiniai yra mikroskopinių reiškinių rezultatas. Kodėl mes turėtumėm aprašinėti mikroskopinius reiškinius, remdamiesi makroskopinėmis analogijomis?

Kulono jega ir energija nera vien tik mikro- arba makroskopiniai reiskiniai.

...
Kodėl elektronai atome gali būti tik tam tikros energetinės būsenos? Kas tai įtakoja?

Todel, kad branduolio kruvis negali buti betkoks, tai reiskia, kad elektronai atome gales judeti tik tam tikromis orbitomis salygojamomis Kulonines saveikos ir elektronu/branduolio energijos balansu. Kitaip jie susidurs, dauzysis ir atomas taps nestabilus. Todel ir yra Pauli draudimo principas.

Vienas iš Boro atomo modelio "paaiškinimų" sako, kad elektrono orbitos atome ilgis turi būti kartotinis elektrono bangos ilgiui. Bet man atrodo, kad šis "paaiškinimas" atsirado iš stebimų atomo savybių (atomų spektro, energijos porcijų - fotonų egzistavimo ir pan.), kurios ir pačios reikalingos paaiškinimo.

Cia isvados is isvadu is isvadu... prisimink De Broilio bangos ilgi... Jei elektrona galima laikyti kaip tam tikra banga, tai jos energija galima uzrasyti E=hf=hc/l (f-daznis, l- De Broilio bangos ilgis). So jei yra Planko konstanta, tai daroma isvada, kad yra energijos kvantuotumas, o is tos formules - "...turi buti kartotinis elektrono bangos ilgiui".

Panašu, jog elektrono orbitos diskretumas grindžiamas tam tikromis atomų savybėmis, o tos pačios atomų savybės aiškinamos elektrono orbitų diskretumu.

Kazkiek - taip, bet yra daugiau priezasciu manyti, kad atome galimos tim tam tikros (kvantuotos) busenos.

Beje, labai abejoju ar kas nors sugebėjo patikimai nustatyti elektronų "greičių kvantuotumą" atome ar jų energijos kvantuotumą ne atome.

Pati kvantuotuma galima paprastai nustatyti: is energijos jei elektronas kazkokiu tai budu gauna daugiau energijos nei leidzia jo busena atome, tai jis ta atoma palieka. Yra toks reiskinys - elektrono ismusimas. Atomas gauna fotona kurio labai didele energija, tokia, kad elektronas jau net nepersoka i kita orbita, o islekia is atomo. Galima dar paprasciau: yra toks dalykas - jonizuojantis spinduliavimas. Atomas gauna energijos porcija/kvanta hf, atplesiamas elektronas, atomas jonizuojamas.

Mikropasaulio tyrimuose naudojami visai kitokio pobūdžio priemonės, nei naudojamos kasdienybėje. Galima be problemų stebėti tolydų kokio nors akmens judėjimą, tačiau visiškai neįmanoma tolydžiai stebėti subatominės dalelės (greičio, trajektorijos ir pan.).

"Tolydu" todel, kad akis musu pernelyg inertiska, kad pastebetume to 'tolygaus" diskretuma.

[Srovė]

Mikropasaulio tyrimuose naudojami visai kitokio pobūdžio priemonės, nei naudojamos kasdienybėje. Galima be problemų stebėti tolydų kokio nors akmens judėjimą, tačiau visiškai neįmanoma tolydžiai stebėti subatominės dalelės (greičio, trajektorijos ir pan.).

"Tolydu" todel, kad akis musu pernelyg inertiska, kad pastebetume to 'tolygaus" diskretuma.

Nu jau. - Todėl, kad stebėti mokam tik kvantų, kurių energija stebimų objektų greitį (ir energiją) gali ryškiai pakeisti, pagalba.

Пусть Е1, Е2, ... - значения энергии, которые может принимать атом или вообще любая атомная система.

При поглощении фотона с энергией hn атом переходит с нижнего уровня m на более высокий энергетический уровень n (рис. 1, а), при этом

hn = En - Em (1)

Атом может самопроизвольно перейти c высшего энергетического состояния En в низшее Em с излучением фотона (рис.1, б).

Такое излучение называют спонтанным (самопроизвольным).

http://physics.mgapi.edu/students/allow ... 12/1/1.htm

[Snukis]

Mikropasaulio tyrimuose naudojami visai kitokio pobūdžio priemonės, nei naudojamos kasdienybėje. Galima be problemų stebėti tolydų kokio nors akmens judėjimą, tačiau visiškai neįmanoma tolydžiai stebėti subatominės dalelės (greičio, trajektorijos ir pan.).

"Tolydu" todel, kad akis musu pernelyg inertiska, kad pastebetume to 'tolygaus" diskretuma.

Nu jau. - Todėl, kad stebėti mokam tik kvantų, kurių energija stebimų objektų greitį (ir energiją) gali ryškiai pakeisti, pagalba.

Ne. Per mazos energijos kvantai isvis negali susikurti, nes nera tokiu atomu, kurie galetu sukurti per mazos energijos kvantus.

Пусть Е1, Е2, ... - значения энергии, которые может принимать атом или вообще любая атомная система.

При поглощении фотона с энергией hn атом переходит с нижнего уровня m на более высокий энергетический уровень n (рис. 1, а), при этом

hn = En - Em (1)

Атом может самопроизвольно перейти c высшего энергетического состояния En в низшее Em с излучением фотона (рис.1, б).

Такое излучение называют спонтанным (самопроизвольным).

http://physics.mgapi.edu/students/allow ... 12/1/1.htm

Kad spontaninis spinduliavimas tai jau turi reiksti, kad nekvantuotas? Tu i brezini atidziau pasiziurek ir pamatysi, kad ten nurodyti ryskus energetiniai lygmenys, kas ir apsprendzia, kad energija bus spontaninio spinduliavimo atveju grieztai kvantuota/apibrezta.

[Srovė]

"Tolydu" todel, kad akis musu pernelyg inertiska, kad pastebetume to 'tolygaus" diskretuma.

Nu jau. - Todėl, kad stebėti mokam tik kvantų, kurių energija stebimų objektų greitį (ir energiją) gali ryškiai pakeisti, pagalba.

Ne. Per mazos energijos kvantai isvis negali susikurti, nes nera tokiu atomu, kurie galetu sukurti per mazos energijos kvantus.

Ne tai turėjau omeny.
Elelektromagnetinių bangų, kurias generuoja peršokantys elektronai iš vieno energetinio lygio į kitą, kvantų energija yra apspresta šių lygių energijų skirtumo. Patys energetiniai lygiai apspresti "stovinčios" Debroilio bangos sąlyga. Todėl ir išspinduliotas kvantas turi irgi tenkinti hn sąlygą. Pakanka vienos priežasties neapibrėžtumui paaiškinti. Nėra reikalo ieškoti to paties antros priežasties. Todėl logiška manyti, kad mikro dalelės judėjimas tik atome kvantuotas, t.y. gali turėti tik tam tikras energijos reikšmes. Laisvos mikrodalelės judėjimo (greičio) niekas nedaro diskretišku, kaip tik tie atomų išspinduliuoti kvantai, su kuriais dalelė turi garbės susidurti, kai stebime ją.

Kad spontaninis spinduliavimas tai jau turi reiksti, kad nekvantuotas? Tu i brezini atidziau pasiziurek ir pamatysi, kad ten nurodyti ryskus energetiniai lygmenys, kas ir apsprendzia, kad energija bus spontaninio spinduliavimo atveju grieztai kvantuota/apibrezta.

Tą aš ir rodau.

[Snukis]

...Todėl logiška manyti, kad mikro dalelės judėjimas tik atome kvantuotas, t.y. gali turėti tik tam tikras energijos reikšmes. Laisvos mikrodalelės judėjimo (greičio) niekas nedaro diskretišku, kaip tik tie atomų išspinduliuoti kvantai, su kuriais dalelė turi garbės susidurti, kai stebime ją.
Tą aš ir rodau.

Ne tu bandai iteigti, kad daleles yra tik atomuose kvantuotos ir ju judejimas nera diskretiskas, t.y. is atomo islekes kavntas staiga nei is sio nei is to patampa nediskretisku ir jei netiketai sutinka kita atoma, staigiai "susidiskretizuoja" vel, kad galetu buti absorbuotas to atomo.
Tai - briedas

[Srovė]

...Todėl logiška manyti, kad mikro dalelės judėjimas tik atome kvantuotas, t.y. gali turėti tik tam tikras energijos reikšmes. Laisvos mikrodalelės judėjimo (greičio) niekas nedaro diskretišku, kaip tik tie atomų išspinduliuoti kvantai, su kuriais dalelė turi garbės susidurti, kai stebime ją.
Tą aš ir rodau.

Ne tu bandai iteigti, kad daleles yra tik atomuose kvantuotos ir ju judejimas nera diskretiskas, t.y. is atomo islekes kavntas staiga nei is sio nei is to patampa nediskretisku ir jei netiketai sutinka kita atoma, staigiai "susidiskretizuoja" vel, kad galetu buti absorbuotas to atomo.
Tai - briedas

Tai kad laisvas kvantas yra porcija - nereiškia, kad ta porcija negali "nugaruoti", kai jos dydžio niekas neapibrėžia; kai jis savęs negesina "užlipdamas" ant savęs priešinga faze... Ir kodėl dabar jis turėtų galėti judėti visai be jokios "trinties", nei kiek tam neišnaudodamas savo energijos.

Nemanau, kad tavo išsilavinimas ir apsiskaitymas neleistų suvokti, kaip ten mikropasaulyje gali būti. Juk sutinki, kad ir kiekvienas kitas gali žinoti tai, ką žinai tu. Tai kad pateikiami vis kitokie aiškinimai, nebutinai rodo pateikiančio kitą versiją - nežinojimą to, kas visiems prieinama. Tai gali reikšti tik tai, kad kitam kyla abejonių dėl pripažintų teorijų pagristumo. Nebijok, ką pateiki iš klasikinės fizikos - neneigsiu, nes tuos reiškinius galim tiesiogiai ar netiesiogiai stebėti. Su mikropasauliu šiek tiek komplikuočiau čia nieko tiesiogiai negalim stebėti, čia prietaisų pagalba galim registruoti tam tikrus padarinius tik netiesiogiai. Iš to daromos prielaidos apie mikropasaulio tikrovę. Tai, kad tam tikros prielaidos kartais atitinka tam tikrus mūsų sugalvotus modelius, dar nereiškia, kad ten visada ir yra taip ištikrųjų, kokius susimąstom vienąkart modelius. Suabsoliutinimas kažkieno pateiktų ir niekieno nenuginčitų modelių realumo, niekaip neapriboja mūsų laisvės ieškoti kitokių, pilniau atitinkančių realybę, modelių. Suprantama, tenka skaitytis su nustatytais faktais. Bet juos interpretuoti kitaip, man niekas negali uždrausti. Iš kitaip interpretuojamų faktų eina padaryti ir kitas prielaidas apie ten esamą tikrovę. Nėr čia ko stabais laikyti kitų interpretacijas ir kitų padarytas prielaidas.
Matai, čia aš net nebandau tau įrodinėti savo teisumo. Kaip versiją aš pateikiau, kaip versiją ir tau pačiam pagal jėgas tokią prielaidą gauti. Nori nuginčyti, - "briedus" užmiršk, pateik argumentus.

[Snukis]

...
Tai kad laisvas kvantas yra porcija - nereiškia, kad ta porcija negali "nugaruoti", kai jos dydžio niekas neapibrėžia;

Butent, kad reiskia, nes "nugaravimas" irgi gali buti tik porcijomis, be to dar ir "prigaruoti" turi tiksliai tiek kiek "nugaravo", kad ta porcija galetu kas nors absorbuoti. ir tai turi ivykti labai staigiai, nes kvantas "nezino" kada jis susidurs su atomu.

kai jis savęs negesina "užlipdamas" ant savęs priešinga faze...

Apie ka tu cia?

Ir kodėl dabar jis turėtų galėti judėti visai be jokios "trinties", nei kiek tam neišnaudodamas savo energijos.

O i ka jis turi "trintis"?

Nemanau, kad tavo išsilavinimas ir apsiskaitymas neleistų suvokti, kaip ten mikropasaulyje gali būti.

Kaip tik tas issilavinimas leidzia suvokti, kad taip kaip tu cia rasai taip nera

Juk sutinki, kad ir kiekvienas kitas gali žinoti tai, ką žinai tu. Tai kad pateikiami vis kitokie aiškinimai, nebutinai rodo pateikiančio kitą versiją - nežinojimą to, kas visiems prieinama.

Zinoti gali visi, bet ne visi gali sugebeti pasinaudoti/pritaikyti tiksliai/teisingai turimas zinias.

Tai gali reikšti tik tai, kad kitam kyla abejonių dėl pripažintų teorijų pagristumo.

Abejones del pripazintu teoriju gali atsirasti tik tada kai geriau ismanai nei tie pripazinusieji ta teorija (butina salyga, kad dar toje hipotezeje tikrai yra klaidu), o tiksliau sakant - hipoteze.

Nebijok, ką pateiki iš klasikinės fizikos - neneigsiu, nes tuos reiškinius galim tiesiogiai ar netiesiogiai stebėti. Su mikropasauliu šiek tiek komplikuočiau čia nieko tiesiogiai negalim stebėti, čia prietaisų pagalba galim registruoti tam tikrus padarinius tik netiesiogiai. Iš to daromos prielaidos apie mikropasaulio tikrovę. Tai, kad tam tikros prielaidos kartais atitinka tam tikrus mūsų sugalvotus modelius, dar nereiškia, kad ten visada ir yra taip ištikrųjų, kokius susimąstom vienąkart modelius.

Modeliai ir yra kuriami tam, kad kuo tiklsiau atspindetu tuos procesus, kuriu tiesiogiai stebeti negalime ir jei modelis pakankamai gerai atspindi tam tikra reiskini, tai ir is jo daromos isvados (ne prielaidos, prielaida butu pacio modelio sudarymas) tada irgi yra pakankamai tikslios.

Suabsoliutinimas kažkieno pateiktų ir niekieno nenuginčitų modelių realumo, niekaip neapriboja mūsų laisvės ieškoti kitokių, pilniau atitinkančių realybę, modelių.

Apriboja ir labai smarkiai. Jei modelis pakakamai gerai atspindi tam tikra fizikini procesa, tai labai sunku sukurti is principo kitoki ir geresni modeli nei tas kuris yra.

Suprantama, tenka skaitytis su nustatytais faktais. Bet juos interpretuoti kitaip, man niekas negali uždrausti.

Negali uzdrausti, bet uzduotis yra ne "kitaip interpretuoti", o - "teisingai interpretuoti",t.y. labiausiai atitinkant tikrove .

Iš kitaip interpretuojamų faktų eina padaryti ir kitas prielaidas apie ten esamą tikrovę.

Tada ta tikrove turetu buti kitokia nei yra dabar

Nėr čia ko stabais laikyti kitų interpretacijas ir kitų padarytas prielaidas.

Sutikciau, bet nereikia taip visko suabsoliutinti. Pvz. Einsteinas ne tik sukurpe bloga teorija, bet nuveike ir nemazai gero sviesos efekto teorijoj, kvantines mechanikos atsiradime ir t.t. .

Matai, čia aš net nebandau tau įrodinėti savo teisumo. Kaip versiją aš pateikiau, kaip versiją ir tau pačiam pagal jėgas tokią prielaidą gauti. Nori nuginčyti, - "briedus" užmiršk, pateik argumentus.

Argumentai buvo pateikti: Kvantai negali buti jokiu momentu nekvantuoti, daleliu judejimas negali buti nediskretinis, nes to neleidzia jokia saveika egzistuojanti mikropasaulyje. "Praradus diskretiskuma" betkokia dalele ar kvantas niekaip neisipaisys i mikropasauli.

[Srovė]

...
Tai kad laisvas kvantas yra porcija - nereiškia, kad ta porcija negali "nugaruoti", kai jos dydžio niekas neapibrėžia;

Butent, kad reiskia, nes "nugaravimas" irgi gali buti tik porcijomis, be to dar ir "prigaruoti" turi tiksliai tiek kiek "nugaravo", kad ta porcija galetu kas nors absorbuoti. ir tai turi ivykti labai staigiai, nes kvantas "nezino" kada jis susidurs su atomu.

Tokią prielaidą darau turėdamas omeny, kad šviesos ateinančios iš tolimų kosminių objektų tokių pat atomų išspinduliuoti kvantai pasiekia mus skirtingos energijos. Ir tai apsprendžia ne kvantavimą lemiančios priežastys. Tiesiog, raudonojo poslinkio dydis priklauso nuo spinduliuojančio objekto atstumo iki mūsų. Ir visiškai nesvarbu, ar tas poslinkis atsiranda dėl to, kad spinduliuojantys tuos kvantus atomai tolsta nuo mūsų, ar tie kvantai praranda dalį savo energijos del trinties į taip vadinamą vakumą. Svarbus tas momentas, kad tos pačios kilmės kvantai mūsų atskaitos sistemoje sutinkami skirtingos energijos, ir to priežastis ne mikropasaulio kvantavimą lemiantys savitumai. Reiškia, nėra taip, kaip tik ką tamsta akcentavai.

kai jis savęs negesina "užlipdamas" ant savęs priešinga faze...

Apie ka tu cia?

Čia apie elektrono judėjimą orbita aplink atomo branduolį. Faktiškai, galimų orbitų apskritimo ilgiai atitinka sveiką skaičių elektrono Debroilio bangos ilgio. Tik tokiu atveju banga negesina savęs. Kol kas gerai žinoma tik ši vienintelė priežastis lemianti mikropasaulio kvantinę prigimtį. Visa kita - turėtų būti to pasėkoj.

Ir kodėl dabar jis turėtų galėti judėti visai be jokios "trinties", nei kiek tam neišnaudodamas savo energijos.

O i ka jis turi "trintis"?

Reikėtų sakyti - į erdvę... Ne, į vakumą. Juk vakumas nėra visiška tuštuma, jame galimi procesai.

Tai gali reikšti tik tai, kad kitam kyla abejonių dėl pripažintų teorijų pagristumo.

Abejones del pripazintu teoriju gali atsirasti tik tada kai geriau ismanai nei tie pripazinusieji ta teorija (butina salyga, kad dar toje hipotezeje tikrai yra klaidu), o tiksliau sakant - hipoteze.

Matai, šiandienimis mokslas dar nesugebėjo manęs įtikinti savo absoliutumu...

Apriboja ir labai smarkiai. Jei modelis pakakamai gerai atspindi tam tikra fizikini procesa, tai labai sunku sukurti is principo kitoki ir geresni modeli nei tas kuris yra.

Jei modelis tiksliai atitinka tikrovę... Tuo
galim įsitikinti tik radę galimybę tiesiogiai stebėti tikrovę.

Suprantama, tenka skaitytis su nustatytais faktais. Bet juos interpretuoti kitaip, man niekas negali uždrausti.

Negali uzdrausti, bet uzduotis yra ne "kitaip interpretuoti", o - "teisingai interpretuoti",t.y. labiausiai atitinkant tikrove .

Faktai, tai dar ne tikrovės žinojimas. Turimi faktai geriausiai atitiks tikrovę, kai jie sudarytame modelyje niekaip nebus prieštaringi vienas kitam.

Iš kitaip interpretuojamų faktų eina padaryti ir kitas prielaidas apie ten esamą tikrovę.

Tada ta tikrove turetu buti kitokia nei yra dabar

Tikrovė nuo mūsų stebėjimų ir iš to daromų išvadų nepriklauso...

Nėr čia ko stabais laikyti kitų interpretacijas ir kitų padarytas prielaidas.

Sutikciau, bet nereikia taip visko suabsoliutinti. Pvz. Einsteinas ne tik sukurpe bloga teorija, bet nuveike ir nemazai gero sviesos efekto teorijoj, kvantines mechanikos atsiradime ir t.t. .

Ne, visiškai nieko neabsoliutinu.

Argumentai buvo pateikti: Kvantai negali buti jokiu momentu nekvantuoti, daleliu judejimas negali buti nediskretinis, nes to neleidzia jokia saveika egzistuojanti mikropasaulyje. "Praradus diskretiskuma" betkokia dalele ar kvantas niekaip neisipaisys i mikropasauli.

Tuo visai nesu tikras. Gal būt mudu savokai "kvantas" suteikiam šiek tiek skirtingas prasmes?

[Snukis]

....
Tokią prielaidą darau turėdamas omeny, kad šviesos ateinančios iš tolimų kosminių objektų tokių pat atomų išspinduliuoti kvantai pasiekia mus skirtingos energijos. Ir tai apsprendžia ne kvantavimą lemiančios priežastys. Tiesiog, raudonojo poslinkio dydis priklauso nuo spinduliuojančio objekto atstumo iki mūsų. Ir visiškai nesvarbu, ar tas poslinkis atsiranda dėl to, kad spinduliuojantys tuos kvantus atomai tolsta nuo mūsų, ar tie kvantai praranda dalį savo energijos del trinties į taip vadinamą vakumą. Svarbus tas momentas, kad tos pačios kilmės kvantai mūsų atskaitos sistemoje sutinkami skirtingos energijos, ir to priežastis ne mikropasaulio kvantavimą lemiantys savitumai. Reiškia, nėra taip, kaip tik ką tamsta akcentavai.

Labai daug visko primarmalinta, tiesiogine to zodzio prasme - "marmalas". Sumaisytas tiesioginis klasikines mechanikos taikymas kvantinei mechanikai, Pasaulinio eterio teorijos principais "sukurta" "trintis i vakuuma" ir pn.

kai jis savęs negesina "užlipdamas" ant savęs priešinga faze...

Apie ka tu cia?

Čia apie elektrono judėjimą orbita aplink atomo branduolį. Faktiškai, galimų orbitų apskritimo ilgiai atitinka sveiką skaičių elektrono Debroilio bangos ilgio. Tik tokiu atveju banga negesina savęs. Kol kas gerai žinoma tik ši vienintelė priežastis lemianti mikropasaulio kvantinę prigimtį. Visa kita - turėtų būti to pasėkoj.

Trumpiau - Kai banga bega aplink stulpa tai ti DeBroilis trukdo jai isispirti sau i "uzpakaline faze"?

Ir kodėl dabar jis turėtų galėti judėti visai be jokios "trinties", nei kiek tam neišnaudodamas savo energijos.

O i ka jis turi "trintis"?

Reikėtų sakyti - į erdvę... Ne, į vakumą. Juk vakumas nėra visiška tuštuma, jame galimi procesai.

Tai, kad vakuume galimi procesai, tai dar nereiskia, kad jame galimas procesas trintis, nes trintis reikstu vakuumo trukdyma judejimui. Tai - pernelyg "mechaniskas" vakuumo supratimas vienodai budingas Pasaulinio eterio teorijai ir Einsteino RT. Taip nera.

Matai, šiandienimis mokslas dar nesugebėjo manęs įtikinti savo absoliutumu...

Tai nuostolis mokslui? Ar itiketum i moksla jei sugebetu tau asmeniskai parodyti savo absoliutuma?

... Tuo galim įsitikinti tik radę galimybę tiesiogiai stebėti tikrovę.

Dar nepavyko rasti (ta prasme - stebeti tikroves)?

...
Faktai, tai dar ne tikrovės žinojimas.

O kas?

Turimi faktai geriausiai atitiks tikrovę, kai jie sudarytame modelyje niekaip nebus prieštaringi vienas kitam.

O jei priestaraus faktai sudarytam modeliui?

Iš kitaip interpretuojamų faktų eina padaryti ir kitas prielaidas apie ten esamą tikrovę.

Tada ta tikrove turetu buti kitokia nei yra dabar

Tikrovė nuo mūsų stebėjimų ir iš to daromų išvadų nepriklauso...

Taigi ir nuo "kitaip interpretuojamu faktu" irgi nepriklauso

...Ne, visiškai nieko neabsoliutinu.

Pasigincijam?

Argumentai buvo pateikti: Kvantai negali buti jokiu momentu nekvantuoti, daleliu judejimas negali buti nediskretinis, nes to neleidzia jokia saveika egzistuojanti mikropasaulyje. "Praradus diskretiskuma" betkokia dalele ar kvantas niekaip neisipaisys i mikropasauli.

Tuo visai nesu tikras.

Nuo tavo tikrumo ar ne juk nepriklauso

Gal būt mudu savokai "kvantas" suteikiam šiek tiek skirtingas prasmes?

Tai jau greiciausiai

[Srovė]

Labai daug visko primarmalinta, tiesiogine to zodzio prasme - "marmalas". Sumaisytas tiesioginis klasikines mechanikos taikymas kvantinei mechanikai, Pasaulinio eterio teorijos principais "sukurta" "trintis i vakuuma" ir pn.

O praktiškai, tą marmalą ir stebim realiai. Tik tu patenkintas keliomis skirtingomis ir, deja, prieštaraujančiomis tarpusavyje to marmalo aiškinimo prielaidomis, o aš rodau, kad to stebimo marmalo prieštaringais būdais aiškinti nedera, kad galima ir kitokias prielaidas daryti apie tikrovę. O reikia ieškoti kitokio paaiškinimo marmalui, nes žvelgiant iš skirtingų teorijų (tavo paminėtų) į jį - gaunamos prieštaraujančios viena kitai išvados .

Trumpiau - Kai banga bega aplink stulpa tai ti DeBroilis trukdo jai isispirti sau i "uzpakaline faze"?

Nu tu šia gražiai apie stovinčią bangą...

Tai, kad vakuume galimi procesai, tai dar nereiskia, kad jame galimas procesas trintis, nes trintis reikstu vakuumo trukdyma judejimui. Tai - pernelyg "mechaniskas" vakuumo supratimas vienodai budingas Pasaulinio eterio teorijai ir Einsteino RT. Taip nera.

Matai, tu mano fantazijai priskiri ir realiai stebimą "marmalą". Dabar gi be jokių argumentų imi ir tvirtini, kad "taip nėra". O kodėl dabar raudonasis spektro poslinkis negali rastis dėl tos trinties į vakumą, o ne dėl visatos plėtimosi, kaip priimta laikyti? Ir viena ir antra gali tokį efektą iššaukti. Bet jei yra viena priežastis, nebūtinai turi būti kita priežasstis, t.y. visatos plėtimasis. O išvadoje - pasaulis atsirado, nebūtinai, sprogus singuliariniam taškui.

Dar nepavyko rasti (ta prasme - stebeti tikroves)?

O ką, mikro pasaulį gali tiesiogiai matyti?

...
Faktai, tai dar ne tikrovės žinojimas.

O kas?

Tą tu ir pats žinai. Juk neimsi tvirtinti, kad raudonumas man ir tau tai toks pat raudonumas ir elektronui...

Turimi faktai geriausiai atitiks tikrovę, kai jie sudarytame modelyje niekaip nebus prieštaringi vienas kitam.

O jei priestaraus faktai sudarytam modeliui?

Tai reikštų tik viena. Nevykęs modelis, jis neatitinka tikrovės. Nu kaip ir mūsų aptarinėjamas atvejis (tik atvirkščiai), kai atskiros teorijos apie tą patį stebimą efektą pateikia prieštaraujančius aiškinimus (modelius).

Nuo tavo tikrumo ar ne juk nepriklauso

Gal būt mudu savokai "kvantas" suteikiam šiek tiek skirtingas prasmes?

Tai jau greiciausiai

Aš neatmetu kvantavimo aplamai. Aš manau, kad kvantai būdingi visiems lygiams. Štai tu, laikai, kad atomo išspinduliuotas elektromagnetinis kvantas absoliutus – negali kisti. Aš gi rodau, kad tie kvantai stebimi ir realiai pasikeitę. O apie kvantus biologiniam lygyje net ginčytis nėra ko. Juk patys esam „kvantai“ . Pabandyk padalyti žmogų ar katę į kelias dalis. Bet kokiu atveju gausi tik vieną gyvą katę ar gyvą žmogų – kitos dalys niekaip nebus gyvi tos pačios eilės elementai, nors ir gali mechaniškai dalinti tokį „kvantą“. Tokiu rakursu žvelgiant į tikrovę, tektų labai daug ką perkratyti, kad pašalinti visus esamus prieštaravimus. Taip atsirinktų ir faktai, kas prie ko.
Jei jau iš biologinio „kvanto“ galim atskirti dalis (kartotinius mikroelementų), tai kodėl nuo elektromagnetinio kvanto neturėtų būti galima atskiti kažkokių h kartotinių porcijų?