Ne. Tą mažą kiekį galima laikyti visiškai pakankamu visiems nunuodyti. Mums praktiškai svarbus tik šis pakankamumo faktas, o ne tai ar tas kiekis baigtinis ar ne. Paprasčiausiai išmetam žodį "begalybė" iš savo žodyno.Snukis wrote:Ne, cia butu nesusipratimas del ribotumo - neribotas ribotas dydis. Matematiskai, tai imanoma, bet realiai tai butu neaisku:
Cianido kiekio nuzudymui uztenka mazo kiekio... Mazo kiekio cianido uztenka visiems... Ar ta maza kieki jau galima laikyti begalybe?
Begalybė
Nu tai panasu i "strucio principa": Galva i smeli ir nematau problemosSvetimas wrote:... Paprasčiausiai išmetam žodį "begalybė" iš savo žodyno.
Gerai. Nurodyk man tada prašau pavyzdį, kuriame įprastinė begalybė būtų tau praktiškai reikalinga.Snukis wrote:Nu tai panasu i "strucio principa": Galva i smeli ir nematau problemosSvetimas wrote:... Paprasčiausiai išmetam žodį "begalybė" iš savo žodyno.
Visatos ribotumui nustatyti, energijos kiekiui nustatyti, masei nustatyti...ypac kalbant apie RT teiginius
Pvz, vienas is lygiagreciu tiesiu apibrezimu sako, kad tieses Euklidineje erdveje yra lygiagrecios, jei i abi puses iki begalybes nesusikerta. Tai reiskia, kad nesvarbu, kiek tasku imtume i abi puses, tieses niekada nesusikirs.Svetimas wrote:Gerai. Nurodyk man tada prašau pavyzdį, kuriame įprastinė begalybė būtų tau praktiškai reikalinga.
Jei naudosime ne "begalybes" savoka, o "labai toli", sis apibrezimas nebus teisingas, nes, jei tieses nesikerta "labai toli", tai dar nereiskia, kad jos nesikerta dar toliau. Tuo tarpu begalybes savoka, mums leidzia pasakyti, kad tieses niekada nesikerta.
O čia nekvepia dalyba iš nulio?liocikas wrote: Pvz, vienas is lygiagreciu tiesiu apibrezimu sako, kad tieses Euklidineje erdveje yra lygiagrecios, jei i abi puses iki begalybes nesusikerta. Tai reiskia, kad nesvarbu, kiek tasku imtume i abi puses, tieses niekada nesusikirs.
Jei naudosime ne "begalybes" savoka, o "labai toli", sis apibrezimas nebus teisingas, nes, jei tieses nesikerta "labai toli", tai dar nereiskia, kad jos nesikerta dar toliau. Tuo tarpu begalybes savoka, mums leidzia pasakyti, kad tieses niekada nesikerta.
O jeigu mes apibrėšime, kad lygiagrečios tiesės yra tokios, kai visi atstumai tarp kiekvieno tiesių taško ir kitos tiesės (statmenų nuleistų iš vienos tiesės į kitą ilgiai) yra lygūs?liocikas wrote:Pvz, vienas is lygiagreciu tiesiu apibrezimu sako, kad tieses Euklidineje erdveje yra lygiagrecios, jei i abi puses iki begalybes nesusikerta. Tai reiskia, kad nesvarbu, kiek tasku imtume i abi puses, tieses niekada nesusikirs.Svetimas wrote:Gerai. Nurodyk man tada prašau pavyzdį, kuriame įprastinė begalybė būtų tau praktiškai reikalinga.
Jei naudosime ne "begalybes" savoka, o "labai toli", sis apibrezimas nebus teisingas, nes, jei tieses nesikerta "labai toli", tai dar nereiskia, kad jos nesikerta dar toliau. Tuo tarpu begalybes savoka, mums leidzia pasakyti, kad tieses niekada nesikerta.
Beje, trimačiu atveju, tavo apibrėžimas tinka ir prasilenkiančioms tiesėms.
Jusu apibrezimas irgi neapsieina be begalybes savokos. (zr. pajuodinimus). Nebent Jusu tiese susideda is baigtinio skaiciaus taskuSvetimas wrote:O jeigu mes apibrėšime, kad lygiagrečios tiesės yra tokios, kai visi atstumai tarp kiekvieno tiesių taško ir kitos tiesės (statmenų nuleistų iš vienos tiesės į kitą ilgiai) yra lygūs?
Tiesa. Pamirsau parasyti, kad del paprastumo kalbu apie 2d tieses.Svetimas wrote:Beje, trimačiu atveju, tavo apibrėžimas tinka ir prasilenkiančioms tiesėms.
Manau, remiantis ankstesniu Svetimo pasiūlymu, tiesę galima perkvalifikuoti į baigtinį, tačiau labai ilgą objektą, kurio tikslus ilgis mums nesvarbus
Jei problema tik pavadinime, galim pavadinti "begalybę" "galo nesvarbumu" ar kažkaip panašiai.
Mano pateiktame pavyzdyje yra butent svarbus skirtumas, tarp "tieses nesikerta iki kazkokio, labai nutolusio, tasko" ir "tieses niekada nesusikerta".Nomad wrote:Manau, remiantis ankstesniu Svetimo pasiūlymu, tiesę galima perkvalifikuoti į baigtinį, tačiau labai ilgą objektą, kurio tikslus ilgis mums nesvarbus
Tačiau pritaikius mano siūlytą tiesių apribojimą, žodis "niekada" įgauna visai kitą reikšmę ir nebegali būti tapatinamas su begalybe.
OK, performuluojame teiginį:liocikas wrote:Jusu apibrezimas irgi neapsieina be begalybes savokos.Svetimas wrote:O jeigu mes apibrėšime, kad lygiagrečios tiesės yra tokios, kai visi atstumai tarp kiekvieno tiesių taško ir kitos tiesės (statmenų nuleistų iš vienos tiesės į kitą ilgiai) yra lygūs?
"Lygiagrečios tiesės yra tokios, kurių artimiausių taškų porų, sudarančių skirtingo ilgio atkarpas, kiekis lygus nuliui"
As ir nesakau, kad mes negalime apsieiti be zodzio "begalybe" . Turiu omenyje, kad "begalybes" savoka ne visuomet galima tapatinti su "labai didelis skaicius" ar "labai didele aibe".Vajezus wrote:OK, performuluojame teiginį:
"Lygiagrečios tiesės yra tokios, kurių artimiausių taškų porų, sudarančių skirtingo ilgio atkarpas, kiekis lygus nuliui"
Jusu perfrazuotame apibrezime tai irgi yra aktualu. Jei mes paimsime labai daug tasku poru ir tarp ju nerasime nei vieno atvejo, kai taskus jungianciu atkarpu ilgiai skiriasi, tai dar nereiks, kad atkarpu ilgiai nesiskirs, paemus tolimesnius taskus. Kad gautume isvada "<..>kiekis lygus nuliui", mums reikia patikrinti ne labai daug tiesiu tasku poru, o visas - t.y. begalybe.
Bevaziuodamas namo sugalvojau kita pavyzdi, kai negalima deti lygybes zenklo tarp "be galo daug" ir "labai daug". Kolegos, nesusije su programavimu, prasau atleiskite, bet pavyzdys yra toks algoritmo fragmentas:
Kaip manote, ar sis algoritmas kada nors priskirs kintamajam "liocikas_yra_teisus" false reiksme? Jei taip - kiek kartu iki tol prasisuks ciklas?
(tarkim, kad laikas ir kompiuterio technines savybes programos darbo neriboja).
Code: Select all
liocikas_yra_teisus = true;
testi_cikla = true;
while (testi_cikla)
{
daryk_kazka(); // kintamasis "testi_cikla" nepakeiciamas
}
liocikas_yra_teisus = false;
(tarkim, kad laikas ir kompiuterio technines savybes programos darbo neriboja).
O.K. Nesileisdami į gilias sofistikas, apibrėžkim lygiagrečias tieses taip: tai tokios tiesės, kai skirtingų statmenų, nuleistų iš vienos tiesės į kitą, ilgiai vienodi. Suvokti šį apibrėžimą nesunku. Be to, jis tinka ir 3D erdvėje. O iš praktinės pusės užtektų paimti bent tris kurios nors tiesės pakankamai vienas nuo kito nutolusius taškus ir patikrinti iš jų išvestų statmenų ilgių vienodumą.
Kas liečia įprastinį (Liociko pateiktą) lygiagrečių tiesių apibrėžimą 2D erdvėje, tai jį interpretuodami mes nepratęsinėjame mintyse ar pan. tiesių iki begalybės ir netikriname susikerta jos ar ne. Jis, mano galva, tik padeda susivokti, kokias tieses galima laikyti lygiagrečiomis.
Kas liečia įprastinį (Liociko pateiktą) lygiagrečių tiesių apibrėžimą 2D erdvėje, tai jį interpretuodami mes nepratęsinėjame mintyse ar pan. tiesių iki begalybės ir netikriname susikerta jos ar ne. Jis, mano galva, tik padeda susivokti, kokias tieses galima laikyti lygiagrečiomis.
Šis algoritmas niekada nepriskirs "false" reikšmės kintamajam "liocikas_yra_teisus". Todėl klausti kiek kartų prasisuks ciklas beprasmiška.liocikas wrote:Kaip manote, ar sis algoritmas kada nors priskirs kintamajam "liocikas_yra_teisus" false reiksme? Jei taip - kiek kartu iki tol prasisuks ciklas?
(tarkim, kad laikas ir kompiuterio technines savybes programos darbo neriboja).