Siaubas, ką jūs čia šnekat
Mums per psichologijos paskaitą pasakojo apie kątik gimusių beždžioniukų auginimą mechanizmų pagalba be jokio socialinio kontakto su žmonėmis ar gyvūnais. Nors jų fiziniai poreikiai buvo patenkinami, jie augo visiškai apatiški, klinikinės depresijos būsenoj, dažnai išvis mirdavo. Dėl to panašūs tyrimai su žmonėmis yra draudžiami.
Tuo tarpu, augant kartu su kitais beždžioniukais arba bendraujant su kitos rūšies globėju, padėtis buvo gerokai geresnė - beždžioniukai užaugdavo psichiškai sveiki.
Apie savarankišką intelekto vystymąsi išvis drąsu kalbėti, nes asocialioje aplinkoje užaugęs gyvūnas neturi savojo "aš" suvokimo - neskiria savo atspindžio veidrodyje nuo kitų gyvūnų. Nesakyčiau, kad intelekto vystymąsi stabdytų kalbos nebuvimas, gal greičiau apskritai bendravimo nebuvimas. O bendrauti galima kad ir žvilgsniu, prisilietimu, mimika, gestais ir panašiai.
Nuo aplinkos izoliuoto asmens situacija
Neprieštarauju. Juk kalba irgi bendravimo forma.Ramzajus wrote:Kalba yra ypač svarbi intelektui vystytis, kadangi leidžia sudėtingai operuoti aplinkos objektais, atspindimais sąmonėje.
Kaipgi tu bendrauji su kūdikiu? Jam šypsaisi, pakuteni, padainuoji iki "sudėtingo operavimo aplinkos objektais" ilgas kelias.
Tik ar beprireiks tam izoliuotam žmogui kalbos? Ar jis visų pirma išgyvens kūdikystės laikotarpį?
Last edited by Undine on 2006-10-09 15:43, edited 3 times in total.
- insurrectum
- pradedantis
- Posts: 493
- Joined: 2006-09-28 15:01
son wrote:tiek suprantama.. tik idomu ar isties nieko panasaus nebuvo meginta daryti naciu konslageriuose.. juk jie ten visokiu idiotizmo prisigalvodavo..RB wrote:Na, dėl įvairių priežasčių panašaus pobūdžio eksperimentų su žmonėmis vengiama
Pirmasis, kuris siūlė panašų "mokslinį" eksperimentą buvo Džeremis Benthemas (Jeremy Bentham), su savo Panoptikonu, 1787.
http://cartome.org/panopticon1.htm
Beje, "prietaisas" nebuvo pastatytas, bet panoptikono archirtektūrinis sprendimas ilgą laiką buvo taikomas projektuojant kalėjimus. Stebėjimo kamerų atradimas reikalus supaprastino.
Kalba (nebūtinai garsinė) ir intelektas ne tai kad tiesiogiai susiję, bet, galima sakyti, yra vienas ir tas pats. Būtent kalba yra sąvokų (daiktavardžių) ir dėsnių (veiksmažodžių) rinkinys, mąstymo įrankis, leidžiantis žiūrėti į pasaulį abstrakčiai, daiktus grupuoti ir analizuoti tų grupių sąveiką. (Nors gal ir ne - intelektas gal kiek bendresnė sąvoka negu protas/mąstymas.)Undine wrote:Nesakyčiau, kad intelekto vystymąsi stabdytų kalbos nebuvimas