neteisinga.OK, bet cia ne musu basnios, o - diskusija del SRT ir BRT, kurioje pilna priestaravimu.Svetimas wrote:Klausyk, Snuki. Gal apsiribokime vienu kuriuo klausimu ir po truputi nuosekliai judėkim į priekį. Gerai? Nes tuoj ir velnias koją nusisuks mūsų basniose.
Ukiskai - tas laisvo lekio skerspjuvis apibreziamas - "bolshe gazu menshe jam"Svetimas wrote:Taigi palieskim kelis praktinius Lorenco koeficiento aspektus:
1. Kodėl pionai mus pasiekia? Tu šioj vietoj minėjai kažkokį neapibrėžtumą ar neapibrėžtumo spindulį. Gali detaliai ir ūkiškai išdėsti kas ir kaip?
Keista, bet tai pats tiksliausias ir paprsasciausias apibudinimas. Laisvo lekio skerspjuvis apibudinamas kaip maksimalus skerspjuvis (plotas) pro kuri pralekus dalele butinai (tikimybe =1) sureaguos/susidurs ir isnyks su kita dalele - nustos egzistuoti. Yra ir laisvo lekio kelias - maksimalus ilgis, kuri iveikusi dalele butinai (tikimybe=1) nustos egzistuoti. Taigi ukiskai - kuo greiciau leki motociklu - tuo toliau nuvaziuoji, nes kelias plateja bei lygeja ir stulpai skirstosi i salis. Pasiekus greiti v=c laisvo lekio skerspjuvis ir kelias tampa begaliniai t.y. tikimybe=0. Daleles lekiancios tokiu greiciu niekada nesureaguos neisnyks. Is cia kuo greiciau juda pijonai - tuo didesni atstuma (laisvo lekio kelia) per ta pati laiko tarpa iveikia. Cia dar yra vienas dydis - gyvavimo trukme, bet jis nera apibreziamas tikimybe, nes tai yra reali gyvavimo trukme normaliomis salygomis. T.y. kai daleles juda siluminiais greiciais v<<c, tai ju laisvo lekio skerspjuvis ir kelias yra labai mazi.Pilnutine energija lekiant c greiciu bus - E=mc**2, o kai greitis mazesnis v<<c, tai E=mv**2. Abi sias formules galima parasyti elektronui kaip bangai per hf (h- Planko konstanta, f - daznis elektrono kaip bangos), nes esant dideliems greiciams vis labiau isryskeja bangines savybes - elekronas elgiasi kaip banga. Is esmes E=mc**2 - grubi formule, kuri nurodo tik krypti, kad dideja energija didejant greiciui, bet nenurodo kaip. Be to, del sios formules grubumo yra sulauzyta daug ieciu, nes pats Albertas teige, kad tai mases ir energijos sarysis (nurodantis kaip mase gali virsti energija ir atvirksciai) ir, kad negali visa mase virsti energija bei atvirksicia - visa energija virsti mase. Is sios formules to visiskai nematyti. Taip pat tas pats Einsteinas teige, kad E=hf. Jei prirasyti:Svetimas wrote:2. Rašai, kad formulė:
Tuomet kokia elekrono pilnutinė energija? Kaip ji didėja elektrono greičiui didėjant ir kodėl?
Nieko sau. Pirmą kartą girdžiu apie "laisvo lėkio kelią" ir kitus tavo čia paminėtus dalykus.Snukis wrote: Ukiskai - tas laisvo lekio skerspjuvis apibreziamas - "bolshe gazu menshe jam"
Esu girdėjęs apie vidutinį molekulių laisvąjį kelią termodinamikoje, tačiau su šia tema tai nesisieja. Iš kur tu tokius samprotavimus ištraukei? Kokiais fizikiniais dėsniais šios sąvokos remiasi? Kuom gali pagrįsti savo teiginius?Kas man belieka...Svetimas wrote:...Nieko sau. Pirmą kartą girdžiu apie "laisvo lėkio kelią" ir kitus tavo čia paminėtus dalykus.
Cia Brauno judejimas, jis kazkiek siejasi, bet cia tik daleliu susidurimai, o branduolio fizikoje - daleliu tarpusavio reagavimai - daleles tarpusavyje saveikauja ne tik kaip neutralus atomai. Mokyklos kurse (dabartiniame - neteko matyti) buvo probegsmomis uzsiminta apie tai "Reliatyvumo teorijos pagrinduose" ir "Branduolio fizikoje", o tikslus apibrezimai - tik studijuojant.Svetimas wrote:Esu girdėjęs apie vidutinį molekulių laisvąjį kelią termodinamikoje, tačiau su šia tema tai nesisieja.
Pagrinde remiasi SRT/BRT kaikuriais teiginiais (ypac Heizenbergo nepibreztumu principu) ir atomo branduolio fizikoje - elementariuju daleliu virsmai, reakcijos, susidurimai, kvantiniai skaiciai,...Svetimas wrote:Iš kur tu tokius samprotavimus ištraukei? Kokiais fizikiniais dėsniais šios sąvokos remiasi? Kuom gali pagrįsti savo teiginius?
Tai kad Heizenbergo principa pasistenge prisiuti prie SRT/BRT pats Einsteinas, nes tas principas grese sugriauti SRT ir BRT. Kad taip neatsitiktu Einsteinas susvelnino kelis savo teiginius is SRT perkleiant i BRT bei siaip netaip "isiuvo" nors islieka daug priestaravimu tarp Heizenbergo principo ir reliatyvumo teorijos.Svetimas wrote:Na tu čia, Snuki, ir suvėlei. Atsipeikėk. Arba pats nebesupranti ką kalbi, arba išsikalinėji ir bandai ištirti skaitytojų žioplumą ar kantrybę. Heizenbergo neapibrėžtumo principą priskiri SRT/BRT, kai, tuo tarpu, tai kvantinės mechanikos sritis.
Na jei tau realybe yra abrakadabra ir nesi girdejes apie laisvo lekio skerspjuvi (nors de Broilio bangas esi girdejes - keista tada, kad apie anuos dalykus nesi girdejes) tai tada as nieko negaliu padeti.Svetimas wrote: Tolesni tavo pasakojimai apie elektronus ir pan. iš vis kažkokia abrakadabra, nesinori net gilintis. Painioji labai svarbų dalyką: subatominių dalelių impulsui didėjant, jų bangos (de Broilio) ilgis vis labiau mažėja.
Na nebent tuo, kad tie mano isvardinti parametrai nepriklauso nuo de Broilio bangos ilgio. Laisvo lekio skersmuo ir kelio ilgis yra kaip tiesiogine Heizenbergo principo pasekme - kuo didesnis greitis - tuo jie didesni - didesnis neapibreztumas.
Piono susidarymui reikalinga didele energija, o suskaldymui - ne, todel tai ir yra trumpaamzes daleles. Lomat'j - ne stroit'j"! Jei pi-mezono visiskai nejaudintu elektromagnetine saveika, tai jis butu amzinas - taip nera.Svetimas wrote: Dabar dėl pionų. Nuo kokių ir kieno mistinių susidūrimų jis priklauso? Piono, kaip ir kitų subatominių dalelių, gyvavimo laikas yra susijęs su jo skilimo pusamžiu, tam tikra specifine jo gyvavimo trukmės charakteristika. Nenatūraliam, priverstiniam piono suskaldymui reikia didelės energijos. Subatominės dalelės tam ir greitinamos greitintuvuose iki didelių energijų, kad "susidūrusios" reaguotų, t.y. suartėtų tiek, kad pasireikštų stiprioji ar silpnoji sąveika. Esant nepakankamai energijai niekas nevyktų (dėl banginių ir kitų savybių).
Natūraliai pionas savo kelyje nuolatos "susitikinėja" (ne tas pats, kas "susidurti") su kitomis dalelėmis (dažniausiai su elektronais, nes pats yra teigiamo krūvio). Kuo didesnį kelią jis nueina, tuo daugiau tokių "susitikimų" patiria. Taigi tokia elektromagnetinė sąveika, piono visiškai neerzina. O kad įvyktų "kontaktas", "susidūrimas" su teigiamais oro atomų branduoliais pionui reikalinga jau minėta didelė energija, kad suartinti du vienodo ženklo krūvius (panašiai kaip ir branduolinės sintezės reakcijose).
Taigi, tavo "laisvojo lėkio kelio" modelis piono gyvavimo trukmei yra neteisingas, nes yra atvirkščiai: didėjant piono greičiui jo "susidūrimo" ir "reagavimo" su kitomis dalelėmis tikimybė didėja.
Netinka dviratininkas? O.K. - imkim realybe:Svetimas wrote:Beje, tavo ankstesnis pavyzdys su dviratininku ir pesčiuoju labai nekorektiškas. Toks jausmas, kad tyčia užsiimi propaganda duodamas kasdienius pavyzdžius ten, kur jie absoliučiai netinka.
Maza to, kadangi kosmonautu laikas juda leciau (anot SRT/BRT), tai imant zemieciu laika atskaitos pradzia (ukiskai sakant - imame laiko momenta "dabar"), tai kosmonautai dabar neegzistuoja - atsilieka nuo dabarties! Taip yra??? Cia kaba ne apie signalo uzvelavima del nuotolio, o aspkritai - buvima dabartyje. Kitaip sakant - ar gali paskambinti man "is vakar" "i siandiena"? Tiek to - "is 10 laipsnyje minus n" paskambinti "i dabar" (toks turetu anot SRT/BRT stovis buti tarp kosmonautu ir Zemes)?
(1) Vien nuorodos i termodinamika. Keista. Juk tai gana svarbus dalykas kvantinej fizikoj, o reiskias - branduolio ir SRT/BRT.Matyt kažką supainiojai. Galų gale, tai nesvarbu, nes aš tau jau aiškinau, kad prie mažų greičių pionas kaip tik daug rečiau reaguoja su kitomis dalelėmis. Pagalvok pats - jei tu būtum teisus, tai tada nereikėtų jokių greitintuvų, galima būtu fiksuoti dalelių "susidūrimus", branduolines reakcijas kambario sąlygomis, nes anot tavęs: kuo mažesnis greitis - tuo daugiau reakcijų vyksta.Snukis wrote:Blogiausia, kad as niekur nerandu laisvo lekio kelio ir skerspjuvio ploto apibrezimu inete.
. Sakei, kad ji neteisinga. Tuomet paaiškink, kodėl eksperimentiškai nustatoma elektronų kinetinė energija labai jau netiesiškai didėja jų greičiui artėjant prie šviesos greičio? Eksperimento aprašymas:
Ir kaip to pavyzdys - branduolines grandinines reakcijos vyksta tada, kai U235 arba Pu238 pagauna siluminiais greiciais judancius neutronus. Greitieji neutronai tik pavercia U236 i Pu238.Svetimas wrote:Matyt kažką supainiojai. Galų gale, tai nesvarbu, nes aš tau jau aiškinau, kad prie mažų greičių pionas kaip tik daug rečiau reaguoja su kitomis dalelėmis. Pagalvok pats - jei tu būtum teisus, tai tada nereikėtų jokių greitintuvų, galima būtu fiksuoti dalelių "susidūrimus", branduolines reakcijas kambario sąlygomis, nes anot tavęs: kuo mažesnis greitis - tuo daugiau reakcijų vyksta.Snukis wrote:Blogiausia, kad as niekur nerandu laisvo lekio kelio ir skerspjuvio ploto apibrezimu inete.
Na jei prie mases prirasei Lorenco-Fitcdzealdo koeficienta, tai atsizvelk, kad c yra laiko funkcija - laikui irgi reikalingas (pagal Einsteina) L-F koef.! Daznis - atvirkstinis laikui dydis, tai gautusi, kad L-F koeficientas toje tavo pateiktoje formuleje (grieztai laikantis Einsteino nurodymu)RB wrote: Dabar dėl
O elektronų kinetinės energijos priklausomybės nuo greičio dėsningumas įtartinai panašus į nuprognozuotą:
) Taip nera, reiskiasi - tavo pateikta formule yra neteisinga Tai visgi, kur netiesinio elektronų energijos didėjimo paaiškinimas?Snukis wrote: Na jei prie mases prirasei Lorenco-Fitcdzealdo koeficienta, tai atsizvelk, kad c yra laiko funkcija - laikui irgi reikalingas (pagal Einsteina) L-F koef.! (skipped) Taip nera, reiskiasi - tavo pateikta formule yra neteisinga
Cia panasiai kaip ir artejimas prie absoliutaus nulio - gali priarteti iki -273,16 laipsniu pagal Celsiju, bet negali jo pasiekti ir kuo arciau to nulio - tuo priartejimas darosi sudetingesnis - artejama netiesiskai. Prie sviesos greicio irgi priartejama netiesiskai del greicio netiesisko padidejimo. Nergijos sanaudos greicio padidejimui (esant arti c) dideja labiau nei padidinamas greitis. Be to energija yra kvantuota - padidejime tai irgi turetu matytis.Vajezus wrote:Tai visgi, kur netiesinio elektronų energijos didėjimo paaiškinimas?Snukis wrote: Na jei prie mases prirasei Lorenco-Fitcdzealdo koeficienta, tai atsizvelk, kad c yra laiko funkcija - laikui irgi reikalingas (pagal Einsteina) L-F koef.! (skipped) Taip nera, reiskiasi - tavo pateikta formule yra neteisinga
Na jei taip, tai - elektronas turetu dar lengviau priarteti prie atomo branduolio ir galu gale "nukristi" ant jo, bet taip nera...Svetimas wrote:Snukiui.
Pionas turi teigiamą krūvį, o neutronas yra neutralus, todėl jis lengvai priartėja prie atomo branduolio.
Branduoline reakcija vyksta neriklausomai nuo to - ar - "skysta medziaga", ar - kieta". U235 atomas sureaguos su letai judanciu neutronu, jei tai bus vienintelis atomas kubiniame parseke, kas yra nepalyginamai reciau nei oras.Svetimas wrote:Neutronas branduolinėse reakcijose reaguoja su kietos radioktyvios medžiagos atomų branduoliais, o pionas juda oru, kuris nepalyginamai retesnis už nepaprastai sunkias radioktyvias medžiagas.
Is dalies sutinku, bet is kur tu istraukei:Svetimas wrote: Galų gale, neutronų lėtumas čia ne prie ko, nes tiek lėtieji, tiek greitieji neutronai, bet kokiu atveju reaguoja su atomų branduoliais - skirtingi tik tos reakcijos rezultatai. Taigi tavo argumentas čia visiškai netinkamas.
? Is kur zinai, kad pionas lekdamas dideliu greiciu reaguoja dazniau nei judedamas letai? Is Brauno judejimo (klasikines fizikos dalies - termodinamikos)?Svetimas wrote:nes aš tau jau aiškinau, kad prie mažų greičių pionas kaip tik daug rečiau reaguoja su kitomis dalelėmis...
Nu skilimo pusamzis apskaiciuojamas remiantis kaip tik ne Einsteino ar Lorenco nuopelnais.Svetimas wrote:Be to, subatominių dalelių skilimo pusamžį greitintuvuose ir laboratorijose, kur jos juda dirbtiniame vakuume (taigi nėra su kuo reaguoti), mokslininkai, manau, moka rasti.
Su ta formule sutikau, bet ne todel, kad tai yra elektrono rimties energijos israiska! Kur tu matei elektrona judanti greiciu c tiesiai ir tolygiai? Be to prie jos nera jokiu koeficientu.Svetimas wrote:Dėl antros dalies. Antrasis dėmuo be Lorenco koeficiento (mc^2) yra elektrono rimties energijos išraiška su kurios teisingumu tu sutikai
Nu tai parasei Ciapajevo nepastoviosios konstantos apibrezima - "man nereikia kazkuriuo metu, kad koeficientas butu, tai ir nerasau, o kai reikia - sugalvoju ir prirasau." "Ciapajevo skaicius" invariantiskas visoms transformacijoms ir sistemoms kai reikia ir kai nereikia - neinvariantiskas, bet net ir tuo atveju jis islieka invariantiskas atsakymo atzvilgiu - visada gaunamas reikiamas rezultatas.Svetimas wrote:Šviesos greitis yra invariantiškas Lorenco transformacijoms, todėl jokie koeficientai prie jo nesirašo.
Klasikine fizika niekada nebuvo pasiekusi dideliu greiciu, todel nieko tiksliai negalejo pasakyti - kiek energijos reikes greicio padidejimui, kai greiciai yra artimi c. Klasikine fizika nagrinejo tik ta grafiko sriti, kur dar yra tiesine priklausomybe. Su tuo paciu pasisekimu galima sakyti, kad ta priklausomybe yra tokia, nesSvetimas wrote:Toliau. Vajezus teisus: postringaudamas apie formulių neteisingumą, tu nepaaiškini esminio dalyko. Kodėl elektronų kinetinės energijos ir jų greičio kvadrato empirinė priklausomybė nėra tiesė, kaip turėtų gautis pagal klasikinį supratimą.
Cai galima buvo mane smarkiau "uzlauzt", bet jei jau nepasinaudojai...Snukis wrote:Daznis - atvirkstinis laikui dydis, tai gautusi, kad L-F koeficientas toje tavo pateiktoje formuleje...
Tu tik perpasakoji eksperimento išvadas. O kur paaiškinimas?Snukis wrote:Energijos sanaudos greicio padidejimui (esant arti c) dideja labiau nei padidinamas greitis.
Čia eksperimento rezultatai, o ne kažkokia iš piršto laužta priklausomybė. Taigi, būtų daug solidžiau, jei neužsiimtum demagogija ir paaiškinkintum kodėl šie eksperimento duomenys puikiai dera su Einšteino reliatyvumo teorija.Snukis wrote: Su tuo paciu pasisekimu galima sakyti, kad ta priklausomybe yra tokia, nes
a) dievas taip dave;
b) partija nurode;
c) tokia yra Lorenco transformacija;
d) taip reikia;
e) nieko daugiau niekas nesugalvojo;
f) Einsteinas taip pasake ir jis yra pranasas;
g)...
Ta prasme - nori, kad isvesciau formule neeinsteiniska ir nelorenciska tos priklausomybes? Mhmmmm... keblokas uzdavinys.Svetimas wrote:Tu tik perpasakoji eksperimento išvadas. O kur paaiškinimas?Snukis wrote:Energijos sanaudos greicio padidejimui (esant arti c) dideja labiau nei padidinamas greitis.
Snukis wrote: Su tuo paciu pasisekimu galima sakyti, kad ta priklausomybe yra tokia, nes
a) dievas taip dave;
b) partija nurode;
c) tokia yra Lorenco transformacija;
d) taip reikia;
e) nieko daugiau niekas nesugalvojo;
f) Einsteinas taip pasake ir jis yra pranasas;
g)...
Ne puikiai dera ir ne su Einsteino reliatyvumo teorija, o su is pirsto lauztu koeficientu, kuris pritaikomas pagal reikala. (priminsiu, kad 1919m. A.Edingtonas irgi gavo puiku atitikima Einsteino teorijai, bet po jo niekas daugiau tokiu rezultatu negavo). Priklausomybe panasi i ta, kuri butu gaunama taip keistai (nepilnai) panaudojant Lorenco koeficienta, bet ne konkreciai tokia. Yra didelis skirtumas tarp "panasi" ir "butent tokia". Kaip sakiau - cia L-F koeficientas pritaikytas dalinai ir atlieka Ciapajevo konstantos vaidmeni.Svetimas wrote:Čia eksperimento rezultatai, o ne kažkokia iš piršto laužta priklausomybė. Taigi, būtų daug solidžiau, jei neužsiimtum demagogija ir paaiškinkintum kodėl šie eksperimento duomenys puikiai dera su Einšteino reliatyvumo teorija.
Planko konstanta taipogi yra Čiapajevo konstanta, sugalvota tam, kad kaip nors paaiškinti eksperimentų rezultatus. Trumpiau tariant, kvantinė mechanika yra tik basnios žurnalistamsSnukis wrote: Kaip sakiau - cia L-F koeficientas pritaikytas dalinai ir atlieka Ciapajevo konstantos vaidmeni.
Neteisingas palyginimas, nes Planko konstanta niekur nera taikoma dalinai, kaip tai elgaimasi su L-F koeficientu Einsteino teorijojeVajezus wrote:Planko konstanta taipogi yra Čiapajevo konstanta, sugalvota tam, kad kaip nors paaiškinti eksperimentų rezultatus. Trumpiau tariant, kvantinė mechanika yra tik basnios žurnalistamsSnukis wrote: Kaip sakiau - cia L-F koeficientas pritaikytas dalinai ir atlieka Ciapajevo konstantos vaidmeni.
Toje neva rezultatus aprasancioje teorijoje kazkodel isvengiama prirasyti L-F koeficienta prie laiko, kaip to reikalautu Einsteino RT, nes tada nesigautu tokia reikalinga formule.Pasirodo - gyvenimas proziskesnis nei maniau. To eksperimento aprasyme visur minima, kad matuojama elektronu kinetine energija, bet jos didinimas pasiekiams naudojant potencine energija, kuri atvirksciai proporcinga atstumo kvadratui - netiesiska - kinetines energijos tiesiskai padidinti naudojant potencine neimanoma. Is to ir galima surasti tikra greicio kvadrato ir kinetinines energijos priklausomybe.Vajezus wrote:...Tai visgi, kur netiesinio elektronų energijos didėjimo paaiškinimas?
