Snukis prieš Einšteiną

[Svetimas]

Čia eksperimento rezultatai, o ne kažkokia iš piršto laužta priklausomybė. Taigi, būtų daug solidžiau, jei neužsiimtum demagogija ir paaiškinkintum kodėl šie eksperimento duomenys puikiai dera su Einšteino reliatyvumo teorija.

Ne puikiai dera ir ne su Einsteino reliatyvumo teorija, o su is pirsto lauztu koeficientu, kuris pritaikomas pagal reikala.
[...]Planko konstanta niekur nera taikoma dalinai, kaip tai elgaimasi su L-F koeficientu Einsteino teorijoje

Leidžiu tau, Snuki, prirašyti ne vieną, o netgi tris bet kokius fizikoje žinomus koeficientus (ne Lorenco) kaip tik nori prie klasikinių energijos formulių. Ar sugebėsi gauti duotą empirinę priklausomybę ir nuosekliai paaiškinti atliktų manipuliacijų prasmę?

Toje neva rezultatus aprasancioje teorijoje kazkodel isvengiama prirasyti L-F koeficienta prie laiko, kaip to reikalautu Einsteino RT, nes tada nesigautu tokia reikalinga formule.

Kurioj vietoj tu toje formulėje įžiūri laiką?

Pasirodo - gyvenimas proziskesnis nei maniau. To eksperimento aprasyme visur minima, kad matuojama elektronu kinetine energija, bet jos didinimas pasiekiams naudojant potencine energija, kuri atvirksciai proporcinga atstumo kvadratui - netiesiska - kinetines energijos tiesiskai padidinti naudojant potencine neimanoma. Is to ir galima surasti tikra greicio kvadrato ir kinetinines energijos priklausomybe.

Ar tu bent supranti ką kalbi? Fizikinio kūno kinetinė energija yra lygi darbui, kuris reikalingas to kūno sustabdymui. Aš tau galiu su bet kokia potencinės energijos priklausomybe (kubine, hiperboline, sinusine ar kitokia) pagreitinti kūną, bet po pagreitinimo jo slenkamojo judėjimo kinetinė energija visais atvejais priklausys nuo įgyto greičio ir pagal klasikinį aprašymą visada bus lygi E=(mv**2)/2.
Jei vis dar neaišku kame problema, tai klasikinė kinetinės energijos nuo greičio kvadrato priklausomybė E=(mv**2)/2 yra tiesinė: y=f(x)=ax+b (kur y=E, a=m/2, x=v**2, b=0).

[Snukis]

...Planko konstanta niekur nera taikoma dalinai, kaip tai elgaimasi su L-F koeficientu Einsteino teorijoje

Leidžiu tau, Snuki, prirašyti ne vieną, o netgi tris bet kokius fizikoje žinomus koeficientus (ne Lorenco) kaip tik nori prie klasikinių energijos formulių. Ar sugebėsi gauti duotą empirinę priklausomybę ir nuosekliai paaiškinti atliktų manipuliacijų prasmę?

Aciu, bet nereikia, nes juk kalbejom apie formule E=mc**2, kur nera koeficientu ir ten nereikia.

Toje neva rezultatus aprasancioje teorijoje kazkodel isvengiama prirasyti L-F koeficienta prie laiko, kaip to reikalautu Einsteino RT, nes tada nesigautu tokia reikalinga formule.

Kurioj vietoj tu toje formulėje įžiūri laiką?

Greitis yra iveiktas atstumas per laika. Jei teigiama, kad c yra invariantas Lorenco transformacijoms, tai reiskia, kad Einsteino kalbos apie laiko susitraukima ir L-F koeficiento nauja prasme - nesamone. Tada beprasmiska ir ta koef taikyti ilgiui,masei...

Pasirodo - gyvenimas proziskesnis nei maniau. To eksperimento aprasyme visur minima, kad matuojama elektronu kinetine energija, bet jos didinimas pasiekiams naudojant potencine energija, kuri atvirksciai proporcinga atstumo kvadratui - netiesiska - kinetines energijos tiesiskai padidinti naudojant potencine neimanoma. Is to ir galima surasti tikra greicio kvadrato ir kinetinines energijos priklausomybe.

Ar tu bent supranti ką kalbi? Fizikinio kūno kinetinė energija yra lygi darbui, kuris reikalingas to kūno sustabdymui. Aš tau galiu su bet kokia potencinės energijos priklausomybe (kubine, hiperboline, sinusine ar kitokia) pagreitinti kūną, bet po pagreitinimo jo slenkamojo judėjimo kinetinė energija visais atvejais priklausys nuo įgyto greičio ir pagal klasikinį aprašymą visada bus lygi E=(mv**2)/2....

Yap - biski ne taip pasakiau Potenciniame lauke kunas veikiamas jegos netiesiskai... Kaip kazkada sakiau - el.magn. lauke kunas gali pasiekti greiti ne didesni uz c, nes kuo didesnis greitis - tuo mazesne itaka tos potencinio lauko jegos, nes ta jega apribota kaip ir pats sviesos greitis - el. ir magn. savybemis kaip matyti is Maksvelo medziagines lygties. Cia butu geras palyginimas su svyravimu: tiek mechaniniuose, tiek elmagn. svyravimuose kinetine ir potencine energija kinta netiesiskai. Siuo atveju panasiai: Keiciant (net tiesiskai) potencine energija (Bertozzio bandyme su Van der Graafo elektrostatiniu greitintuvu) kinetine energija kis visada netiesikai. Sorry - neisvesiu as tos formules, bet kad su L-F koeficientu gauta irgi ta tikroji formule ir tik ji tikslai viska paaiskina - smarkiai abejoju. Pats Einsteinas yra "nudeges" termodinamikoje kai bande paaiskinti viena daleliu pasiskirstyma - pateike formule aprasancia beveik tiksliai ta reiskini, bet teisingas sprendimas buvo is principo kitoks ir surastas veliau.
nu sianakt tiek

[Svetimas]

Leidžiu tau, Snuki, prirašyti ne vieną, o netgi tris bet kokius fizikoje žinomus koeficientus (ne Lorenco) kaip tik nori prie klasikinių energijos formulių. Ar sugebėsi gauti duotą empirinę priklausomybę ir nuosekliai paaiškinti atliktų manipuliacijų prasmę?

Aciu, bet nereikia, nes juk kalbejom apie formule E=mc**2, kur nera koeficientu ir ten nereikia.

Prie ko čia ta rimties enegija E=mc**2? (Kuri, beje, yra RT išvada). Argi mes kalbėjom ne apie elektronų kinetinės energijos priklausomybę nuo greičio? Toks jausmas, kad tyčia nusuki kalbą į šalį.

Greitis yra iveiktas atstumas per laika. Jei teigiama, kad c yra invariantas Lorenco transformacijoms, tai reiskia, kad Einsteino kalbos apie laiko susitraukima ir L-F koeficiento nauja prasme - nesamone. Tada beprasmiska ir ta koef taikyti ilgiui,masei...

Tam tikrais atvejais Lorenco koeficientas greičiams netaikomas. Kodėl? O gi todėl, kad greitis v=l/t (v - greitis, t - laikas, l - atstumas). Prirašius Lorenco koeficientą tiek prie atstumo l, tiek prie laiko t, jis atstumo ir laiko santykyje l/t išsiprastina. Paprastai Lorenco koeficientas prie greičių "išlenda" tik tada, kai nagrinėjama reliatyvistinė greičių sudėtis ar kitokie daug sudėtingesni dalykai. Tačiau niekada nėra skaičiuojama iš lempos. Visi skaičiavimai logiški ir turi savo prasmę.
Galų gale, formulėse E=γmc**2 (γm - reliatyvistinė masė, m - rimties masė) ir E=mc**2 greitis c turi šiek tiek kitokią prasmę ir atlieka konstantos vaidmenį. Kiek atsimenu tu sutikai, kad elektromagnetinės bangos sklinda c greičiu, kuris invariantiškas visoms atskaitos sistemoms. Todėl tos formulės tiesiog atspindi elektrono energijos ryšį su jo mase, t.y. kokią energiją išskirtų anihiliavęs elektronas: E=γmc**2=hf (kur h - Planko konstanta, f - anihiliacijos metu susidariusio fotono dažnis). O tai, beje, taip pat eksperimentiškai patikrinti dalykai.

Potenciniame lauke kunas veikiamas jegos netiesiskai...

Negi taip sunku suprasti, kad tai tame eksperimente yra visiškai nesvarbu? Jeigu praktiškai galiotų prieš RT buvę dėsnių aprašymai, tai po bet kokių pagreitinimų potenciniame lauke, galiotų sena kinetinės energijos formulė: E=(mv**2)/2.
Neigdamas RT, tu atmeti tikslesnę ekperimentinių duomenų interpretaciją nieko nepasiūlydamas jos vietoj.

[Snukis]

...Prie ko čia ta rimties enegija E=mc**2? (Kuri, beje, yra RT išvada). Argi mes kalbėjom ne apie elektronų kinetinės energijos priklausomybę nuo greičio? Toks jausmas, kad tyčia nusuki kalbą į šalį.

Matai - E=mc**2 (apie jos gavima ne RT jau pasakojau, RT tik perkele tuos samprotavimus didesniems greiciams) nera elektrono rimties energija, nes tada gautusi, kad elektronas visada juda tiesiai ir tolygiai bei greiciu =c. Sito beabejo nera. Jei jau kalbet apie ta formule kaip tik RT isvada, tai kam dar tas koeficientas, jei jau ta RT gavo isvada be koeficiento?

Greitis yra iveiktas atstumas per laika. Jei teigiama, kad c yra invariantas Lorenco transformacijoms, tai reiskia, kad Einsteino kalbos apie laiko susitraukima ir L-F koeficiento nauja prasme - nesamone. Tada beprasmiska ir ta koef taikyti ilgiui,masei...

Tam tikrais atvejais Lorenco koeficientas greičiams netaikomas. Kodėl? O gi todėl, kad greitis v=l/t (v - greitis, t - laikas, l - atstumas). Prirašius Lorenco koeficientą tiek prie atstumo l, tiek prie laiko t, jis atstumo ir laiko santykyje l/t išsiprastina.

Nu va - "vlip ackarik!" Matai Albertelis nepainiojo kaip tu atstumo ir ilgio!!! Pagal RT iseina, kad judancio kuno ilgis susitraukia, bet ne atstumai. Pagal tave iseinam kad , jei kazkas juda dideliu greiciu tai susitraukia nuo to ir visata, o kai pasiekia greiti c - atstumas susitraukia iki 0. Zodziu - nesamone! Todel Albertelis taip neteige ir prie atstumo prirasineti koeficienta net pagal RT negalima! O prie laiko - butina ir neissiprastina kaip kad noretu Albertelis su Hendrikeliu

Paprastai Lorenco koeficientas prie greičių "išlenda" tik tada, kai nagrinėjama reliatyvistinė greičių sudėtis ar kitokie daug sudėtingesni dalykai.

Aha - kai reikia primetam ciapajevo konstanta, kai nereikia - ne. Kaip ir sakiau - Lorenco-Fitcdzeraldo koeficientas pati garsiausia Ciapajevo konstanta pasaulyje.

Tačiau niekada nėra skaičiuojama iš lempos. Visi skaičiavimai logiški ir turi savo prasmę.

Bet va kaip tik toj vietoj yra kalkuliacijos nuo lubu ir su logika vyksta ziedines lenktynes.

Galų gale, formulėse E=?mc**2 (?m - reliatyvistinė masė, m - rimties masė) ir E=mc**2 greitis c turi šiek tiek kitokią prasmę ir atlieka konstantos vaidmenį.

Greitis turi kitokia prasme? Ta prasme - nejuda, nekinta? Bet tada nieko negalima pasakyti apie kinetines energijos ir greicio kvadrato kitimu priklausomybe.
Siaip as labiau linkes vadinti ne greiti Ciapajevo konstanta, bet L-F koeficienta.

Kiek atsimenu tu sutikai, kad elektromagnetinės bangos sklinda c greičiu, kuris invariantiškas visoms atskaitos sistemoms.

Blogai prisimeni, nes apie elmagn bangu sklidima ir taikyma joms inertisku sistemu mes gerokai pasigincijom ir as visada sakiau, kad tai yra klasikines fizikos (Niutono korpuskulines sviesos teorijos) palikimas Einsteino RT. Aiskinti sviesos sklidima naudojant inertines atskaitos sistemas reiskia laikyti jas grynai dalelemis (korpuskulemis) ir maza to - su kazkokia mase. Viso sito nera. Sviesos sklidimui paaiskinti uztenka Maksvelo lygties.

Todėl tos formulės tiesiog atspindi elektrono energijos ryšį su jo mase, t.y. kokią energiją išskirtų anihiliavęs elektronas: E=?mc**2=hf (kur h - Planko konstanta, f - anihiliacijos metu susidariusio fotono dažnis). O tai, beje, taip pat eksperimentiškai patikrinti dalykai.

Matai hf=mc**2 tai yra eksperimentiskai patvirtinta, o prirasius ta "gama" lygybes jau negali buti. Jei kalbant apie energia isskirta anihiliavus (vadinasi - jau ne elektrono rimties energija), tai is to Bertocio badymo pagal Einsteina iseitu, kad jis negali pasakyti, jog, tai elektronai atsimuse i termopora, nes pagreitejus turejo padideti mase ir elektronai turejo virsti kazkokia tai omega-minus dalele, kurios kruvis kaip elektrono (del kruvio irgi - neaisku), bet mase didesne nei keliolikos (tiksliai neprisimenu svorio, bet -baisiai didelis) protonu. Trumpiau - tame bandyme negalima butu teigti pagal RT, kad finale i taikini atskriejo elektronai, kad jie apskritai atskriejo (laiko susitraukimas), kad tai apskritai - elementariosios daleles, o ne kazkokie "puskvarkiai", nes del ilgio susitraukimo daleles turejo prarasti dali laisves laipsniu ir tapti nevisai erdvinemis. Na jei dar prisiminti Heizenberga... Dar trumpiau - RT yra n reikalavimu L-F koeficiento taikymo, bet konkreciai E ir v**2 priklausomybei pritaikytas tik vienas! Kodel? As teigiu - taip buvo patogu, taip reikejo Einsteinui, bet tai neatspindi tikruju priezasciu.

Potenciniame lauke kunas veikiamas jegos netiesiskai...

Negi taip sunku suprasti, kad tai tame eksperimente yra visiškai nesvarbu? Jeigu praktiškai galiotų prieš RT buvę dėsnių aprašymai, tai po bet kokių pagreitinimų potenciniame lauke, galiotų sena kinetinės energijos formulė: E=(mv**2)/2.

Nevisai taip - klasikine fizika nebuvo ne tik pasiekusi dideliu greiciu, bet ir nieko nezinojo apie judejima potencialinio lauko linijomis. Kuas potenc. lauko jegos linijomis juda netiesiskai, nes ji visame atstume veikia vis kitokia jega - kuo arciau poliu - stipresne. Ir dalybos is dvieju nereikia - dar Izia tai nusprende - E=mv**2 - tiesiai ir tolygiai judancio (t.y. neveikiamo jokiu jegu - rimties busenoje) kuno visa energija. Jei tiesiai ir tolygiai judantis kunas veikiamas kazkokiu jegu - E ir v**2 priklausomybe priklausys nuo tu jegu pobudzio.

Neigdamas RT, tu atmeti tikslesnę ekperimentinių duomenų interpretaciją nieko nepasiūlydamas jos vietoj.

Butent - atmetu viena interpetacija, o del tikslumo - bus matyt.
Jei rimtai uzsiimciau sios problemos sprendimu (tureciau laiko, pinigu) gal ir pasiulyciau.

[Svetimas]

Darai, Snuki, masę netikslumų.
Pirma. Formulė E=mc**2 nereiškia, jog elektronas lekia šviesos greičiu c. Ji tik parodo ryšį tarp elektrono masės ir energijos, kurią jis anihiliavęs išskirtų. O Lorenco koeficientas γ pilnutinės energijos formulėje E=γmc**2 yra reikalingas, nes elektronui greitėjant, jo energija didėja, todėl tai turi atsispindėti kažkokiame fizikiniame dydyje ir dešinėje pilnutinės energijos išraiškos pusėje. Šviesos greitis c yra konstanta - taigi į jį energija "nesipumpuoja". Energija "pumpuojasi" į Lorenco koeficientą šalia rimties masės, kuris kartu su ja žymi reliatyvistinę elektrono masę.

Pagal RT iseina, kad judancio kuno ilgis susitraukia, bet ne atstumai.

Tik nereikia lia lia: Lorenco transformacijos naudojamos visai koordinačių sistemai. Formulės neskiria kur kūno ilgis, o kur atstumas.

Greitis turi kitokia prasme? Ta prasme - nejuda, nekinta? Bet tada nieko negalima pasakyti apie kinetines energijos ir greicio kvadrato kitimu priklausomybe.
Siaip as labiau linkes vadinti ne greiti Ciapajevo konstanta, bet L-F koeficienta.

Kinetinės energijos ir elektrono greičio v priklausomybė ir slepiasi tame Lorenco koeficiente:
, kur v yra elektrono greitis.
Išskleidę matematiškai pilnutinės energijos formulę E=γmc^2 gautume:
E = mc^2 + 1/2*mv^2 + 3/8*mv^4/c^2 + 5/16*mv^6/c^4 + ... = mc^2 + E(v)
Pirmasis narys mc^2 šioje išraiškoje atitinka rimties energiją, o E(v) - kinetinę energiją, kuri ir yra ta netiesinė priklausomybė patvirtinta eksperimentiškai. Kai greitis v<<c, γ artimas vienetui, o E(v) apytiksliai lygi 1/2*mv^2 (t.y. klasikinei kinetinei energijai).

Matai hf=mc**2 tai yra eksperimentiskai patvirtinta, o prirasius ta "gama" lygybes jau negali buti.

Pagal energijos tvermės dėsnį (energija niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda), kuo elektrono energija didesnė, tuo didesnio dažnio fotonas bus išspinduliuotas jam anihiliavus. Taigi išraiška E=γmc**2=hf yra teisinga tiek teoriškai tiek praktiškai.

Jei tiesiai ir tolygiai judantis kunas veikiamas kazkokiu jegu - E ir v**2 priklausomybe priklausys nuo tu jegu pobudzio.

Užkliuvom už varčios ir vėl iš pradžios. Aš gi tau aiškinau, kad kinetinei energijai jokio skirtumo, kas ir kaip greitina kūną. Nori pasakyti, jei
1) strėlę šausim iš lanko;
2) akmenį išmes spyruoklė;
3) diską svies V.Alekna,
tai šių kūnų slenkamojo judėjimo kinetinė energija vakuume bus aprašoma skirtingomis formulėmis?

Kiek atsimenu tu sutikai, kad elektromagnetinės bangos sklinda c greičiu, kuris invariantiškas visoms atskaitos sistemoms.

Blogai prisimeni, nes apie elmagn bangu sklidima ir taikyma joms inertisku sistemu mes gerokai pasigincijom ir as visada sakiau, kad tai yra klasikines fizikos (Niutono korpuskulines sviesos teorijos) palikimas Einsteino RT. Aiskinti sviesos sklidima naudojant inertines atskaitos sistemas reiskia laikyti jas grynai dalelemis (korpuskulemis) ir maza to - su kazkokia mase. Viso sito nera. Sviesos sklidimui paaiskinti uztenka Maksvelo lygties.

Maksvelo lygčių supratimas pas Tave šioj vietoj, mano nuomone, smarkiai skylėtas. Bandžiau tau išaiškinti pačią RT esmę vaikiškame pavyzdyje su valtimis, bet tu griežtai atsisakei suprasti. Koks skirtumas kokiu būdu pernešama sąveika? Negi taip sunku suvokti, kad sąveikos greitis ar tai būtų banginės prigimties ar korpuskulinės prigimties, energijos pernešimo požiūriu yra tapatus dalykas? Šiaip ar taip, nepriversiu gi aš tavęs tai suprasti per prievartą. O kad RT yra Niutono korpuskulines sviesos teorijos palikimas, tai čia tavo asmeninę fantazija, nes pagal tave išeitų, jog teorija, kuri iš pagrindų yra pakeičiama kitos teorijos, yra tos naujesnės teorijos palikimas.

... is to Bertocio badymo pagal Einsteina iseitu, kad jis negali pasakyti, jog, tai elektronai atsimuse i termopora, nes pagreitejus turejo padideti mase ir elektronai turejo virsti kazkokia tai omega-minus dalele, kurios kruvis kaip elektrono (del kruvio irgi - neaisku), bet mase didesne nei keliolikos (tiksliai neprisimenu svorio, bet -baisiai didelis) protonu. Trumpiau - tame bandyme negalima butu teigti pagal RT, kad finale i taikini atskriejo elektronai, kad jie apskritai atskriejo (laiko susitraukimas), kad tai apskritai - elementariosios daleles, o ne kazkokie "puskvarkiai", nes del ilgio susitraukimo daleles turejo prarasti dali laisves laipsniu ir tapti nevisai erdvinemis.

O kodėl padidėjus masei elektronas privalo virsti kažkuo, o negali būti tas pats elektronas su didesne mase, t.y. su didesniu inertiškumo matu? Atseit, greitis gali didėti, energija gali didėti, o masė, matai, negali, nes kažkoks Snukis yra tuo įsitikinęs. Reiški gal pretenzijas, kad ne pagal tave pasaulis veikia?
Jei ne elektronai, kurie buvo greitinami, "atsimušo" į termoporą, tai kas tada?
Galų gale, gali sau laisvai galvoti, kad greitėjantis elektronas nuolatos virsta vis kitokia didesnės masės, tačiau kitomis savybėmis į elektroną panašia dalele - esmės tai nekeičia, tačiau, jei remsimės Okamo skustuvo principu, tokie galvojimai neatrodys prasmingi.
Elektronų ilgis gali "trauktis" kiek tik jam patinka, nes elektronų matmenys (taigi ir ilgis) neturi visiškai jokios prasmės.
Elektrono savojo ("vidinio") laiko "sutrumpėjimas" pagal RT taip pat neturi jokios prasmės ir įtakos eksperimentui.

[Snukis]

BRAVO! Svetimasai Butum teisingai sustates akcentus - paneiges savo ir Einsteino isvedziojimus butu - Bravissimo!

Darai, Snuki, masę netikslumų.
Pirma. Formulė E=mc**2 nereiškia, jog elektronas lekia šviesos greičiu c. Ji tik parodo ryšį tarp elektrono masės ir energijos, kurią jis anihiliavęs išskirtų. O Lorenco koeficientas ? pilnutinės energijos formulėje E=?mc**2 yra reikalingas, nes elektronui greitėjant, jo energija didėja, todėl tai turi atsispindėti kažkokiame fizikiniame dydyje ir dešinėje pilnutinės energijos išraiškos pusėje.

Netikslumai ne is mano, o is tavo, Einsteino ir Lorenco puses:
Jei E=mc**2 apraso elektrono rimties kinetine energija tai kaip tik ir reiskia, kad elektronas turi pastoviu c greiciu judeti. Tada iki kiek jis pagreitinamas? Realiai elektrono kinetine energija yra (mv**2)/2 kur greitis siekia 2000-2100 m/s. Ta greiti pavadinkime v1. Greitis iki kurio pagreitinamas - v2 - ribiniu atveju pasiekiantis c, tada ir galima butu rasyti mc**2, bet tai jau nebus elektrono rimties energija, nes jis toki greiti igavo veikiamas jegos.
Jei mc**2 vadini dar ir anihiliacijoj gaunama energija,tai jau bus ne tik kinetine energija. Su greiciais v1 ir v2 nereikia jokiu koeficientu (apie tai veliau) ir formule nesigaus tokia grazi. Pats teigi, kad turi atsispindeti pagreitejimas ir energijos padidejimas , tai c abiejuose nariuose niekaip rasyti negali. Tik v2>v1 atveju suprantama butu ta formule, o ne kai nuo c pagreitinama iki c.

Šviesos greitis c yra konstanta - taigi į jį energija "nesipumpuoja".

Pagal Lorenca taip, pagal Einsteina, tai tik deklaracija. Placiau:

Energija "pumpuojasi" į Lorenco koeficientą šalia rimties masės, kuris kartu su ja žymi reliatyvistinę elektrono masę.

Taip turi gautis tik Lorenco Pasaulinio eterio teorijoje, o pas Einsteina, koef privaloma prirasyti ir prie laiko...

Pagal RT iseina, kad judancio kuno ilgis susitraukia, bet ne atstumai.

Tik nereikia lia lia: Lorenco transformacijos naudojamos visai koordinačių sistemai. Formulės neskiria kur kūno ilgis, o kur atstumas.

Tai va apie ta "lai lia":
Tu rimtai isitikines, kad gini Einsteino RT? Jeigu taip, tai - keisk savo nuomone! Tu gini Lorenco Pasaulinio eterio teorija - taip ir rasai (paryskinau):
Lorenco PET tikrai neskiriamamas ilgis nuo atstumo (traukiasi pasaulinis eteris - t.y. - atstumas ir ilgiai), bet Albertelis atmete toki Lorenco teigini!!! Einsteinas (teisingai) teige, kad erdvelaikyje pakitimu nera, yra tik kiekvienam atskirai - dideliu greiciu judanciam kunui. So - privaloma pagal Einsteino RT prie laiko greityje c prirasyti L-F koef., nes tik Lorenco PET Lorenco transformacijose c yra invariantas! Einsteinas atmete visuotini susitraukima, tuo atmesdamas c invariantiskuma. Veliau dar apie viena Einsteino pareiskima, kuris smarkiai pakenkia ne tik c invariantiskumui, bet ir Einsteinui neleidzia naudotis Lorenco transformacija.

Greitis turi kitokia prasme? Ta prasme - nejuda, nekinta? Bet tada nieko negalima pasakyti apie kinetines energijos ir greicio kvadrato kitimu priklausomybe.
Siaip as labiau linkes vadinti ne greiti Ciapajevo konstanta, bet L-F koeficienta.

Kinetinės energijos ir elektrono greičio v priklausomybė ir slepiasi tame Lorenco koeficiente:
, kur v yra elektrono greitis.
Išskleidę matematiškai pilnutinės energijos formulę E=?mc^2 gautume:
E = mc^2 + 1/2*mv^2 + 3/8*mv^4/c^2 + 5/16*mv^6/c^4 + ... = mc^2 + E(v)
Pirmasis narys mc^2 šioje išraiškoje atitinka rimties energiją, o E(v) - kinetinę energiją, kuri ir yra ta netiesinė priklausomybė patvirtinta eksperimentiškai. Kai greitis v<<c, ? artimas vienetui, o E(v) apytiksliai lygi 1/2*mv^2 (t.y. klasikinei kinetinei energijai).

Dabar i visa tai atsizvelk turedamas omenyje, kad tai galioja tik PET atveju, o ne RT. Pasaulinio eterio teorija teisinga?

Matai hf=mc**2 tai yra eksperimentiskai patvirtinta, o prirasius ta "gama" lygybes jau negali buti.

Pagal energijos tvermės dėsnį (energija niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda), kuo elektrono energija didesnė, tuo didesnio dažnio fotonas bus išspinduliuotas jam anihiliavus. Taigi išraiška E=?mc**2=hf yra teisinga tiek teoriškai tiek praktiškai.

Be koef teisinga, nes jei c yra ribinis greitis, tai daugiau energijos isgauti negalima. c apriboja ir neleidzia tureti energijos daugiau be jokiu koef. Kitas dalykas jei pripazinti, kad c nera ribinis, o tik greitis, kuri galima pasiekti elektromagnetiniu jegu pagalba.

Jei tiesiai ir tolygiai judantis kunas veikiamas kazkokiu jegu - E ir v**2 priklausomybe priklausys nuo tu jegu pobudzio.

Užkliuvom už varčios ir vėl iš pradžios. Aš gi tau aiškinau, kad kinetinei energijai jokio skirtumo, kas ir kaip greitina kūną. Nori pasakyti, jei
1) strėlę šausim iš lanko;
2) akmenį išmes spyruoklė;
3) diską svies V.Alekna,
tai šių kūnų slenkamojo judėjimo kinetinė energija vakuume bus aprašoma skirtingomis formulėmis?

Visi isvardinti atvejai nesiskiria savo pobudziu - mechanika. As kalbu apie jegos pobudzio skirtuma. Elektringa dalele bus veikiama netolygiai judedama elektriniame lauke - netolygiai kis ir jos greitis nors el. lauko stipruma (tuo paciu - islaikyti stabilia suteikiama potencine energija) galime islaikyti stabilu.

Kiek atsimenu tu sutikai, kad elektromagnetinės bangos sklinda c greičiu, kuris invariantiškas visoms atskaitos sistemoms.

Blogai prisimeni, nes apie elmagn bangu sklidima ir taikyma joms inertisku sistemu mes gerokai pasigincijom ir as visada sakiau, kad tai yra klasikines fizikos (Niutono korpuskulines sviesos teorijos) palikimas Einsteino RT. Aiskinti sviesos sklidima naudojant inertines atskaitos sistemas reiskia laikyti jas grynai dalelemis (korpuskulemis) ir maza to - su kazkokia mase. Viso sito nera. Sviesos sklidimui paaiskinti uztenka Maksvelo lygties.

Maksvelo lygčių supratimas pas Tave šioj vietoj, mano nuomone, smarkiai skylėtas. Bandžiau tau išaiškinti pačią RT esmę vaikiškame pavyzdyje su valtimis, bet tu griežtai atsisakei suprasti.

Ale koks as genijus! - Atsisakiau suprasti, kaip tu nori mechanini judejima sulygint su el. ir magn. lauko generacija. Tu norejai uztemti tai ant vieno kurpalio - atskaitos sistema viena pritemt skirtingiems reiskiniams - as nesutikau su sia nesamone (sutiku, kad nesamone yra RT esme ). Maksvelo lygtis prasmingesne nei tu manai.

Koks skirtumas kokiu būdu pernešama sąveika? Negi taip sunku suvokti, kad sąveikos greitis ar tai būtų banginės prigimties ar korpuskulinės prigimties, energijos pernešimo požiūriu yra tapatus dalykas?

Imkim konkretu pavyzdi: Pasidarom is sviesdiodziu "beguske" (aparaciuka - begancios sviesos vadinas - sklinda neva sviesos banga diodais), Sedm i traukini kuris vaziuoja x greiciu. Beguskes bangos sklidimo greitis u. Koks bus "beguskes" bangos sklidimo greitis jei padidinsime traukinio greiti iki 100x? Galima beguskes sviesdiodzius sumontuoti ant lanksataus pagrindo (paklodes) ir galima kelti tos paklodes bangas. Tarkim paklode sklindancios bangos greitis y, o beguskes sklindancios bangos greitis u. Kaip/kiek pakis u padidinus y?

Šiaip ar taip, nepriversiu gi aš tavęs tai suprasti per prievartą. O kad RT yra Niutono korpuskulines sviesos teorijos palikimas, tai čia tavo asmeninę fantazija, nes pagal tave išeitų, jog teorija, kuri iš pagrindų yra pakeičiama kitos teorijos, yra tos naujesnės teorijos palikimas.

Pagal mane iseitu, kad Einsteino RT (naujesne), pakeitusi Niutono (senesne) korpuskuline teorija, (taip ir rasai pradzioj) yra tos Niutono teorijos palikimas, nes is esmes nepakeite Niutonisko poziurio. Pas tave kazkaip su ismastymu Gordijaus mazgas gaunasi - pabaigoje pareiski, kad senesne pakeite naujesne (paryskinau)

... is to Bertocio badymo pagal Einsteina iseitu, kad jis negali pasakyti, jog, tai elektronai atsimuse i termopora, nes pagreitejus turejo padideti mase ir elektronai turejo virsti kazkokia tai omega-minus dalele, kurios kruvis kaip elektrono (del kruvio irgi - neaisku), bet mase didesne nei keliolikos (tiksliai neprisimenu svorio, bet -baisiai didelis) protonu. Trumpiau - tame bandyme negalima butu teigti pagal RT, kad finale i taikini atskriejo elektronai, kad jie apskritai atskriejo (laiko susitraukimas), kad tai apskritai - elementariosios daleles, o ne kazkokie "puskvarkiai", nes del ilgio susitraukimo daleles turejo prarasti dali laisves laipsniu ir tapti nevisai erdvinemis.

O kodėl padidėjus masei elektronas privalo virsti kažkuo, o negali būti tas pats elektronas su didesne mase, t.y. su didesniu inertiškumo matu? Atseit, greitis gali didėti, energija gali didėti, o masė, matai, negali, nes kažkoks Snukis yra tuo įsitikinęs. Reiški gal pretenzijas, kad ne pagal tave pasaulis veikia?

Bet ir ne pagal Einsteina ir ne pagal tave. Elektronas turetu pagal Einsteina virsti kazkuo, nes kiekviena dalele turi savo "pasa" - duomenis kurie ja priskiria butent tai dalelei, o ne kitai. Tai buna kvantiniai skaiciai, mase, kruvis, sukinys... Jeikazka pakeitei is viso dalele apibudinacio komplekto - dalele jau nebe ta. Dideles mases neigiamo kruvio su poanasiu sukiniu ir kitais kvantiniais skaiciai dalele yra omega-minus, bet ne elektronas.

Jei ne elektronai, kurie buvo greitinami, "atsimušo" į termoporą, tai kas tada?

Tai as ir sakau - pagal Einsteino RT tai nustatyti neimanoma del visu tu pakitimu, kurie neva turetu buti pagal RT!

Galų gale, gali sau laisvai galvoti, kad greitėjantis elektronas nuolatos virsta vis kitokia didesnės masės, tačiau kitomis savybėmis į elektroną panašia dalele - esmės tai nekeičia, tačiau, jei remsimės Okamo skustuvo principu, tokie galvojimai neatrodys prasmingi.

Okamo skustuvas ir Einsteino RT visada buvo priesai ir skustuvo atzvilgiu RT visada nebuvo prasminga.

Elektronų ilgis gali "trauktis" kiek tik jam patinka, nes elektronų matmenys (taigi ir ilgis) neturi visiškai jokios prasmės.

Nedidele naujiena Einsteinui - pasirodo net ir ilgio pakitimai nesvvarbus! Kaip toliau griausi Einsteino teiginius

Elektrono savojo ("vidinio") laiko "sutrumpėjimas" pagal RT taip pat neturi jokios prasmės ir įtakos eksperimentui.

Nu matai - daejai ir iki tos Einsteino nesamones - dvyniu paradokso!
Auksciau zadejau:
Lorencas pats snairai ziurejo i savo koef ir Pasaulinio eterio teorija, nes niekaip negalejo atmesti vienalaikiskumo principo, nors to reikalavo jo transformacijos ir bandymas paaiskinti Maikelsono-Morli eksperimento rezultatus. Einsteinas nusprende padaryti gera darba Lorencui ir atmete Vienalaikiskumo principa, tuo galutinai suveldamas Lorenco teiginius apie c invariantiskuma, bei nusispjaudamas i realybe. Lorencas kaip tik del to jo koeficiento nerealaus reikalavimo del nevienalaikiskumo nepatenkintas nuvo savo koef, o Albertelis - kvailelis drasiai uzlipo ant greblio.
Einsteinas teigdamas, kad erdvelaikyje pakitimu nera ir vienalaikiskumo principas neveikia priestarauja pats sau, nes fraze "erdvelaikyje palitimu nera" reiskai, kad yra kazkoks bendras laikas - galioja vienalaikiskumo principas. Taigi savo teiginiais Einsteinas 1) sudauze i sipulius Lorenco gauta c invariantiskuma ir i RT perkele tik deklaracija invariantiskumo. 2) Panaikino Lorenco ideja apie pakitimus, nes jie visi skirtingai invariantiski (Lorenco transformacijoje del atstumu/ilgio ir laiko vienodo neinvariantiskumo, ju santykis gaunasi invariantiskas) 3) Priestaravo pats sau tuo 4) uzdraude pats sau naudoti Lorenco-Fitcdzeraldo koeficienta kaip ir teigti apie kokius nors pakitimus del judejimo.
Taigi ta E ir v**2 sarysio formule nurasyta tikra to zodzio prasme - nuo svieziai dazytu lubu ir Lorenco transformacija naudojama butent kaip Ciapajevo konstanta.

[Svetimas]

Fantazuoji, Snuki. Fantazuoji be jokios atsakomybės.

Jei E=mc**2 apraso elektrono rimties kinetine energija tai kaip tik ir reiskia, kad elektronas turi pastoviu c greiciu judeti.

Visiškai viską supainiojai. Suplakei "rimties" (Er=mc**2) ir kinetinę (Ek=γmc**2-mc**2) energijas į vieną krūvą.
Er=mc**2 yra "rimties" energija, kuri žymi tam tikrą energiją, teoriškai "sukauptą" bet kokiame "rimtyje" esančiame materialiame objekte. Ši "rimties" energija nežymi jokio judėjimo, o tik atspindi to objekto rimties masės ir "rimties" energijos ryšį. Kitaip sakant, ji nurodo, kokį energijos kiekį galėtų išskirti nejudanti materija, jei ji anihiliuotų. Šiaip, korektiškiausia šios energijos prasmė, manau, būtų tokia: asimptotiškai mažiausia įmanoma materialaus objekto "sukaupta" energija, nes absoliuti rimtis (ypač subatominiame pasaulyje) yra nepasiekiama, kaip ir absoliutinis nulis.
Kita energijos išraiška Ep=γmc**2 žymi "pilnutinę" materialaus objekto energiją. Tai visa energija, kurią turi materialus kūnas. Ši išraiška teoriškai gaunama SRT pagalba susiejant objektų judėjimą skirtingose inercinėse atskaitos sistemose taip, kad jose galiotų impulso ir energijos tvermės dėsniai ir kartu yra patvirtinta praktiškai.
Nesunku suvokti, kad ši energija yra lygi "rimties" energijai, kai γ=1, t.y. kai objektas nagrinėjamos atskaitos sistemos atžvilgiu nejuda (v=0).
Norėdami gauti energiją, kurią materialiam objektui "suteikia" vien tik pats jo judėjimas, iš "pilnutinės" energijos atimame "rimties" ir gauname objekto kinetinę (judėjimo) energiją: Ek=Ep-Er=γmc**2-mc**2=(γ-1)mc**2.
Taigi, Snuki, jei nori teoriškai rasti, kokią energiją "atiduos" greičiu v "lėkęs" ir "sustojęs" (bet neanihiliavęs) elektronas, tai užtenka šį greitį v įrašyti į aukščiau pateiktos kinetinės energijos išraiškos Lorenco koeficientą:
, suskaičiuoti rezultatą ir patikrinti (jei nori) su praktiniais rezultatais. Prie mažų greičių ši energija praktiškai sutampa su klasikine. Kai greitis v=2000 m/s, klasikinė kinetinė energija (pagal formulę Ek=1/2*mv^2) lygi 2000000*m (m - rimties masė kilogramais) džaulių, o aukščiau minėta kinetinė energija pagal RT - apytiksliai 2000000,165*m džaulių (skirtumas sudaro tik apie 0,165*m džaulių).

Lorenco PET tikrai neskiriamamas ilgis nuo atstumo (traukiasi pasaulinis eteris - t.y. - atstumas ir ilgiai), bet Albertelis atmete toki Lorenco teigini!!!

Kiek atsimenu yra atvirkščiai. Lorencas rėmėsi prielaida, kad kūnai judėdami eteryje judėjimo kryptimi fiziškai sutrumpėja. Tuo tarpu, RT iškėlė mintį, kad skirtingu greičiu judančių stebėtojų atlikti laiko ir atstumų matavimai nebesutampa. Pavyzdžiui daugelis žino, kad pakeitus stebėjimo vietą, keičiasi objektų išsidėstymas, kuris yra santykinis (ne toks pat) stebėjimo vietos atžvilgiu. RT tik papildomai įveda dar vieną santykinumą, t.y. kad laiko trukmė ir atstumai darosi santykiniai (neabsoliutūs) stebėtojo greičio atžvilgiu. Problema tik tame, kad gyvendami mažų greičių pasaulyje, mes paprastai to nepastebime.

Dabar i visa tai atsizvelk turedamas omenyje, kad tai galioja tik PET atveju, o ne RT. Pasaulinio eterio teorija teisinga?

Nesupratau klausimo. Realybė ir taip veikia tam tikru būdų, nepriklausomai nuo mūsų susikurtų teorijų. Todėl mums svarbu žinoti, kuri iš skirtingų teorijų geriausiai aprašo tą realybę. Remdamiesi PET gautume visiškai kitas teorines priklausomybes, nei ankščiau mano paminėtos. Pagal PET net šviesos greitis gautųsi neinvariantiškas, nes pagal ją šviesa sklinda tam tikra substancija, kurios atžvilgiu kūnai gali judėti.

Elektringa dalele bus veikiama netolygiai judedama elektriniame lauke - netolygiai kis ir jos greitis nors el. lauko stipruma (tuo paciu - islaikyti stabilia suteikiama potencine energija) galime islaikyti stabilu.

Prie ko čia jėgos pobūdis, kai mes aiškinamės kinetinės energijos pobūdį? Mums svarbu kaip kinta kinetinė energija priklausomai nuo greičio (t.y. bandome rasti tikslią energijos priklausomybę), o ne kokiu greičiu kinta pats greitis.

Ale koks as genijus! - Atsisakiau suprasti, kaip tu nori mechanini judejima sulygint su el. ir magn. lauko generacija. Tu norejai uztemti tai ant vieno kurpalio - atskaitos sistema viena pritemt skirtingiems reiskiniams - as nesutikau su sia nesamone (sutiku, kad nesamone yra RT esme ). Maksvelo lygtis prasmingesne nei tu manai.

Maksvelo elektomagnetinės sąveikos dif. lygtys visiškai neprieštarauja RT. Jei manai kitaip - nurodyk tiksliai kur.

Imkim konkretu pavyzdi: Pasidarom is sviesdiodziu "beguske" (aparaciuka - begancios sviesos vadinas - sklinda neva sviesos banga diodais), Sedm i traukini kuris vaziuoja x greiciu. Beguskes bangos sklidimo greitis u. Koks bus "beguskes" bangos sklidimo greitis jei padidinsime traukinio greiti iki 100x?

Nelabai suprantu ką tu nori šiuo klausimu išsiaiškinti.
Jei "bėguškę" pasiėmei su savimi į traukinį ir jos bangos (mirksiuko) slidimo greitis u (u<<c), priklausomai nuo traukinio greičio v nesikeis. Jei tavo "bėguškės" bangos sklidimo greičio u kryptis sutampa su traukinio greičio v kryptimi, tai stebėtojui, kuris stovi šalia pravažiuojančio traukinio, tavo "bėguškės" bangos sklidimo greitis, išmatuotas jo atžvilgiu, atrodys didesnis už u ir bus lygus u': u'=(u+v)/(1+uv/c^2) (kadangi traukinio greitis v daug mažesnis už šviesos greitį c, tai u' tokiu atveju bus beveik lygus u+v).

Galima beguskes sviesdiodzius sumontuoti ant lanksataus pagrindo (paklodes) ir galima kelti tos paklodes bangas. Tarkim paklode sklindancios bangos greitis y, o beguskes sklindancios bangos greitis u. Kaip/kiek pakis u padidinus y?

Jei klausi, koks bus "bėguškės" mirksiuko greitis banguojančios paklodės atžvilgiu, tai nuo paklodės bangavimo greičio jis praktiškai nesikeis. Jei klausi, kam lygi "bėguškės" mirksiuko momentinio greičio horizontali projekcija stebėtojo, kuris stovi šalia banguojančios paklodės, atžvilgiu, tai klausimas daug sudėtingesnis. Ši greičio projekcija priklausys nuo daugelio dalykų: nuo banguojančios paklodės bangos formos, pradinės fazės, greičio ir t.t.
Jei tave domina tik bendras vidutinis "beguškės" mirksiuko horizontalus greitis, tai akivaizdu, kad jis nepriklausys nuo paklodės bangavimo greičio ir priklausys tik nuo banguojančios paklodės išsiraitymo. Tai paaiškinti labai paparasta. Jei įtvirtinsime l ilgio paklodės pradžią ir galą dviejuose taškuose, tai akivaizdu, kad "bėguškės" mirksiukas nuo vieno iki kito paklodės galo nueis per laiką t=l/u (kur "bėguškės" mirksiuko greitis). Kadangi atstumas tarp paklodės įtvirtinimo taškų r yra mažesnis už paklodės ilgį l (dėl paklodės išsiraitymo) tai bendrą vidutinį "bėguškės" mirksiuko horizontalų greitį u1, galima rasti iš išraiškos: u1=r/t=(ru)/l.
Kitas dalykas gausis, jeigu minėtą banguojančią paklodę su "bėguške" patalpinsime į traukinį, kuris juda greičiu v ta pačia kryptimi, kaip ir ką tik rastas vidutinis mirksiuko greitis u1. Tuomet stebėtojo, stovinčio šalia to važiuojančio traukinio, išmatuotas horizontalus mirksiuko vidutinis greitis u2 bus labai panašus kaip ir ankstesnėje situacijoje be paklodės: u2=(u1+v)/(1+v*u1/c^2) arba beveik lygus u1+v.

Pagal mane iseitu, kad Einsteino RT (naujesne), pakeitusi Niutono (senesne) korpuskuline teorija, (taip ir rasai pradzioj) yra tos Niutono teorijos palikimas, nes is esmes nepakeite Niutonisko poziurio.

Aišku. Reiškias vienas kito nesupratom ir šioj vietoj tuščiai "apsišaudėm". Neįvertinau to, kad "pagal Tave" RT nepakeitė Niutoniško požiūrio. Kadangi "pagal mane" RT šį požiūrį vis dėl to iš esmės pakeitė, tai "pagal mane" iš to seka, kad RT negali būti pastarosios palikimas.

Elektronas turetu pagal Einsteina virsti kazkuo, nes kiekviena dalele turi savo "pasa" - duomenis kurie ja priskiria butent tai dalelei, o ne kitai. Tai buna kvantiniai skaiciai, mase, kruvis, sukinys... Jeikazka pakeitei is viso dalele apibudinacio komplekto - dalele jau nebe ta. Dideles mases neigiamo kruvio su poanasiu sukiniu ir kitais kvantiniais skaiciai dalele yra omega-minus, bet ne elektronas.

Gerai. O tu man pagrįsk, kodėl elektrono masė privalo įeiti į to dalelės "paso" duomenis. Pavyzdžiui elektronai gali turi daug skirtingų fizikinių "atributų": skirtingus greičius, energiją ir pan., tačiau niekas remdamasis tuo nesako, kad tai skirtingi elektronai. Kodėl ir su mase negali būti panašiai kaip su greičiu ir energija?

Nedidele naujiena Einsteinui - pasirodo net ir ilgio pakitimai nesvvarbus! Kaip toliau griausi Einsteino teiginius

Kalbėjau apie elektrono (elementariosios dalelės) "matmenis". Na pasakyk man, Snuki, koks elektrono dydis, jeigu tai iš tikro taip svarbu. O gal dar ir elektrono spalvą žinai bei kietumą. O gal jis dar ir akytes bei nosytę turi? Atsipeikėk. Elementariosiom dalėlėm jų dydis neturi prasmės. Atvirkščiai: tik saveikaudamos tam tikru būdų tarpusavyje elementariosios dalelės šias šias savybes ir "sukuria". Dydį, kaip ir kietumą bei spalvą, turi tik iš šių dalelių sudaryti makroskopiniai kūnai, kuriuos tu čiupinėji, matai, matuoji ir t.t.

Elektrono savojo ("vidinio") laiko "sutrumpėjimas" pagal RT taip pat neturi jokios prasmės ir įtakos eksperimentui.

Nu matai - daejai ir iki tos Einsteino nesamones - dvyniu paradokso!

Nė velnio. Nėra čia jokio paradokso. Minėtas eksperimentas parodo, tik tai kas vyksta mūsų (prietaiso) atskaitos sistemoje, o ne elektrono. "Įlysti" praktiškai į artišviesinio eksperimentinio elektrono atskaitos sistemą tau nepavyks.

Einsteinas nusprende padaryti gera darba Lorencui ir atmete Vienalaikiskumo principa, tuo galutinai suveldamas Lorenco teiginius apie c invariantiskuma, bei nusispjaudamas i realybe. Lorencas kaip tik del to jo koeficiento nerealaus reikalavimo del nevienalaikiskumo nepatenkintas nuvo savo koef, o Albertelis - kvailelis drasiai uzlipo ant greblio....

Čia jau tavo niekuo nepagrįstos prielaidos. Rask man rimtą šaltinį, kuris parodytų, jog Lorencas išvedinėdamas savo koeficientą rėmėsi nevienalaikiškumu. Kiek žinau, Lorencas rėmėsi kūnų, kurie juda pasauliniu eteriu, sutrumpėjimo hipoteze, kuri paliečia tik vieną, ilgio sutrumpėjimo, aspektą. Taigi laiko absoliutumo prielaidos vis dar buvo laikomasi ir nevienalaikiškumo nebuvo reikalaujama.

[Snukis]

Fantazuoji, Snuki. Fantazuoji be jokios atsakomybės.

Jei E=mc**2 apraso elektrono rimties kinetine energija tai kaip tik ir reiskia, kad elektronas turi pastoviu c greiciu judeti.

Visiškai viską supainiojai. Suplakei "rimties" (Er=mc**2) ir kinetinę (Ek=?mc**2-mc**2) energijas į vieną krūvą.
Er=mc**2 yra "rimties" energija, kuri žymi tam tikrą energiją, teoriškai "sukauptą" bet kokiame "rimtyje" esančiame materialiame objekte. Ši "rimties" energija nežymi jokio judėjimo, o tik atspindi to objekto rimties masės ir "rimties" energijos ryšį. Kitaip sakant, ji nurodo, kokį energijos kiekį galėtų išskirti nejudanti materija, jei ji anihiliuotų.

Kodel sakai, kad as fantazuoju, ka pateikineji toki rasineli - "kaip "As" (tu) supratau kinetine energija per vasaros atostogas bunant pas mociute Honolulu" tema?
Kinetine energija (pagal gana aisku turima apibrezima) - judejimo energija, nusakanti kuno judejima. Rimties busenos gali buti dvejopos - kunas, pasirinktos atskaitos sistemos, kurios atzvilgiu nustatinejama rimtis (Ek=0), nejuda ir kunas juda tiesiai ir tolygiai be pagreicio (Ek>0). Jeigu kalbama apie kuno pagreitejima nuo greicio v1 iki greicio v2, tai suprantama kaip kuno kinetines energijos padidejimas randamas (mv2**2)/2 - (mv1**2)/2. Taciau jei kalbetume ne tik apie kinetine energija, o apie visa - dar Niutonas sake, kad dalyba pusiau - nereikalinga, taigi:
mv2**2 - mv1**2 = Ep
cia Ep - pilnos judancio kuno energijos padidejimas, pdadidinus greiti. Suprantama, kad v1 ir v2 nera lygus!!!, o is tos formules:

seka, kad elektronas buvo pagreitintas nuo greicio c iki greicio c! Cia - ne mano fantazija, cia - tos formules prasme! Dar galima prideti, kad elektrono greitis buvo padidintas nuo greicio c iki greicio c netiesiskai - ta prasme - pagal Ciapajevo konstanta. Pradinis ir galinis elektrono judejimo greiciai nurodomi kur toje formuleje? Lorenco koeficiente? - nesamone, ten neaiskus greitis figuruoja: jei ten butu pasiektas greitis (kuo greiciausiai ir remiasi dideji pranasai Albertas ir kt.), tai neaiski pradine elektrono kinetine energija, nes reikalingas jai apibrezti pradinis greitis v1; Jei Lorenco koeficiente yra naudojamas pradinis elektrono greitis, tai tada gautusi kinetines energijos vos ne begalinis padidejimas, nes pasiektas sviesos greitis. Butent - pasiektas, o ne - priarteta prie c. Taip iseina is to eksperimento?
Neteisingai sustatyta formule energijos pokyciui gauti, nereikalingi koeficientai, beprasmiski aiskinimai apie energijos suvokima... ir po to tu man sakai, kad as fantazuoju?????

Šiaip, korektiškiausia šios energijos prasmė, manau, būtų tokia: asimptotiškai mažiausia įmanoma materialaus objekto "sukaupta" energija, nes absoliuti rimtis (ypač subatominiame pasaulyje) yra nepasiekiama, kaip ir absoliutinis nulis.

Cia tu kuria taip energija isvadinai? Elektrono rimties, kai jis judejo maziausiu greiciu, ar jau pagreitinus?

Kita energijos išraiška Ep=?mc**2 žymi "pilnutinę" materialaus objekto energiją. Tai visa energija, kurią turi materialus kūnas. Ši išraiška teoriškai gaunama SRT pagalba susiejant objektų judėjimą skirtingose inercinėse atskaitos sistemose taip, kad jose galiotų impulso ir energijos tvermės dėsniai ir kartu yra patvirtinta praktiškai.

Vargsai fizikai - be SRT nezinojo kas tai yra pilna kuno energija. Cia atejo Albertas ir apreiske jiems zinia... Daba zino.

Nesunku suvokti, kad ši energija yra lygi "rimties" energijai, kai ?=1, t.y. kai objektas nagrinėjamos atskaitos sistemos atžvilgiu nejuda (v=0).

Taip nesuvoke vargsai fizikai, kad kunui nejudant pasirinktos atskaitos sitemos atzvigiu, jo pilnutine energija yra lygi potencinei energijai. Bet is kur tada tas is amziu gludumos teiginys - "Potencine energija - buties/egzistencijos energija"?

Norėdami gauti energiją, kurią materialiam objektui "suteikia" vien tik pats jo judėjimas, iš "pilnutinės" energijos atimame "rimties" ir gauname objekto kinetinę (judėjimo) energiją: Ek=Ep-Er=?mc**2-mc**2=(?-1)mc**2.
Taigi, Snuki, jei nori teoriškai rasti, kokią energiją "atiduos" greičiu v "lėkęs" ir "sustojęs" (bet neanihiliavęs) elektronas, tai užtenka šį greitį v įrašyti į aukščiau pateiktos kinetinės energijos išraiškos Lorenco koeficientą:
,

kuri greiti - ta kuris "lekes" ar ta kuris - "sustojes"? O gal tu greiciu skirtuma? Ar suma? Sandauga?
Kodel toj formulej, turincioj nurodyti energijos pakitima padidinus nuo vieno greicio prie kito - nuo vienos energetines busenos iki kitos, nera tu energetiniu busenu israisku (pradines ir galutines)?

suskaičiuoti rezultatą ir patikrinti (jei nori) su praktiniais rezultatais. Prie mažų greičių ši energija praktiškai sutampa su klasikine. Kai greitis v=2000 m/s, klasikinė kinetinė energija (pagal formulę Ek=1/2*mv^2) lygi 2000000*m (m - rimties masė kilogramais) džaulių, o aukščiau minėta kinetinė energija pagal RT - apytiksliai 2000000,165*m džaulių (skirtumas sudaro tik apie 0,165*m džaulių).

Niekada neabejojau Ciapajevo konstantos efektyvumu! Jos paskirtis - gauti norimus rezultatus is klaidingu issidirbinejimu. Norimi rezultatai, kaip taisykle, buna teisingieji/tikslieji.

Lorenco PET tikrai neskiriamamas ilgis nuo atstumo (traukiasi pasaulinis eteris - t.y. - atstumas ir ilgiai), bet Albertelis atmete toki Lorenco teigini!!!

Kiek atsimenu yra atvirkščiai. Lorencas rėmėsi prielaida, kad kūnai judėdami eteryje judėjimo kryptimi fiziškai sutrumpėja. Tuo tarpu, RT iškėlė mintį, kad skirtingu greičiu judančių stebėtojų atlikti laiko ir atstumų matavimai nebesutampa.

Kur tu toki nonsensa radai? Albertelis grabe vartosi! Stipriai - net vejas 9 balu pakilo! Pagal si tavo (neva ir RT) teigini iseitu, kad del vieno kazkokio kuno judejimo (net fotono) pasiekus c greiti (o fotonai juk tai sugeba, ane) atstumai susitraukia iki 0. Saule sviecia, fotonai juda... PARODYK - TIES KURIA VIETA DABAR VISATOS PLOTIS YRA LYGUS 0!
Blemba - toliau nebegaliu! Svarbiausiai - tu nesi pirmas kuris (net siame forume) uzsilipo ant sios nesamones, bet esi pirmas, kuris bando paneigti akivaizdu fakta

[Svetimas]

Kodel sakai, kad as fantazuoju, ka pateikineji toki rasineli - "kaip "As" (tu) supratau kinetine energija per vasaros atostogas bunant pas mociute Honolulu" tema?

Sakau, kad fantazuoji, nes manau, jog taip ir yra. Pvz. aš tau jau tris kartus aiškinau, kad Er=mc**2 nesusijusi su elektrono judėjimu ir nėra elektrono kinetinė energija, o tu vis kartoji, kad pagal šią formulę elektronas privalo lėkti c greičiu. Jei tai ne tavo išmislas, tai paaiškink ir pagrįsk, kodėl tą formulę reikia interpretuoti būtent taip, kaip tu sakai.
O šiaip, paatostogauti Honolulu norėčiau (tuo labiau pas mirusią močiutę), bet, deja, negaliu.

Jeigu kalbama apie kuno pagreitejima nuo greicio v1 iki greicio v2, tai suprantama kaip kuno kinetines energijos padidejimas randamas (mv2**2)/2 - (mv1**2)/2.

Ne. Kol kas, remiantis tuo eksperimentu, mes negalime pasakyti koks bus teorinis kinetinės energijos pokytis elektronui pagreitėjus nuo greičio v1 iki greicio v2. Mes juk dar nesutarėm kokia tos kinetinės energijos formulė iš tikro. Taigi mes pirmiau turėtumėm išsiaiškinti kam lygi elektrono kinetinė energija, kai jis jau pasiekė greitį v, t.y. kokia bus pati elektrono kinetinės energijos Ek ir jo greičio v priklausomybė Ek=f(v) tame eksperimente: Ek=(mv**2)/2, Ek=γmc**2-mc**2 ar dar kokia kitokia.

Suprantama, kad v1 ir v2 nera lygus!!!, o is tos formules: [...] seka, kad elektronas buvo pagreitintas nuo greicio c iki greicio c! Cia - ne mano fantazija, cia - tos formules prasme!

Ne. Tos formulės prasmė ne tokia. Ji parodo, kokia bus teorinė elektrono kinetinė energija Ek pagal RT, kai elektrono greitis lygus v. Norėdami paskaičiuoti Ek, elektrono greitį įrašome vietoj raidės v toje formulėje:
(1)
(jei nerandi, kur tą greitį v įrašyti, pasakyk: apibrėšiu raudonai).
Jei nori rasti elektrono kinetinės energijos pokytį pagal RT, tereikia "įstatyti" greičius v1 ir v2 į (1) formulę vietoj raidės v ir paskaičiuoti pokytį: Ek(v2)-Ek(v1)

Šiaip, korektiškiausia šios energijos prasmė, manau, būtų tokia: asimptotiškai mažiausia įmanoma materialaus objekto "sukaupta" energija, nes absoliuti rimtis (ypač subatominiame pasaulyje) yra nepasiekiama, kaip ir absoliutinis nulis.

Cia tu kuria taip energija isvadinai? Elektrono rimties, kai jis judejo maziausiu greiciu, ar jau pagreitinus?

Čia aš taip pavadinau energiją, kurios teorinis dydis lygus mc**2 (m - elektrono rimties masė) ir pateikiau jos interpretaciją: potencialiai elektrono "sukaupta" energija, kurią nejudantis elektronas išlaisvintų anihiliacijos metu.
Apie tas skirtingas energijas aš tau taip detaliai aiškinau tam, kad tu suvoktum jų specifiką ir vėl eilinį kartą nesugalvotum susieti Er=mc**2 su elektrono judėjimu.

Vargsai fizikai - be SRT nezinojo kas tai yra pilna kuno energija. Cia atejo Albertas ir apreiske jiems zinia... Daba zino.

Taip. Apie būtent tą, konkrečią, materialaus objekto pilnutinės energijos formulę: Ep=γmc**2 pradėta plačiai kalbėti tik po SRT atsiradimo.

užtenka šį greitį v įrašyti į aukščiau pateiktos kinetinės energijos išraiškos Lorenco koeficientą

kuri greiti - ta kuris "lekes" ar ta kuris - "sustojes"? O gal tu greiciu skirtuma? Ar suma? Sandauga?
Kodel toj formulej, turincioj nurodyti energijos pakitima padidinus nuo vieno greicio prie kito - nuo vienos energetines busenos iki kitos, nera tu energetiniu busenu israisku (pradines ir galutines)?

Mano minėtame Bertozzi eksperimente, keliais etapais, elektriniame lauke buvo greitinami elektronai iki skirtingų energijų (nuo 0,5 iki 15 MeV). Kiekviename etape, oscilografu buvo randamas įsibegėjusių elektronų greitis vi (i - etapo numeris). Šį greitį ir reikia rašyti į (1) formulę.

Tuo tarpu, RT iškėlė mintį, kad skirtingu greičiu judančių stebėtojų atlikti laiko ir atstumų matavimai nebesutampa.

Kur tu toki nonsensa radai? ... Pagal si tavo (neva ir RT) teigini iseitu, kad del vieno kazkokio kuno judejimo (net fotono) pasiekus c greiti (o fotonai juk tai sugeba, ane) atstumai susitraukia iki 0. Saule sviecia, fotonai juda... PARODYK - TIES KURIA VIETA DABAR VISATOS PLOTIS YRA LYGUS 0!
Blemba - toliau nebegaliu! Svarbiausiai - tu nesi pirmas kuris (net siame forume) uzsilipo ant sios nesamones, bet esi pirmas, kuris bando paneigti akivaizdu fakta

Čia ne nonsensas- visa tai išplaukia iš Lorenco transformacijų. Tavo atskaitos sistemoje viskas atrodo taip, kaip tu matai. Tuo tarpu, dideliu greičiu tavo atžvilgiu judančiam inerciniam stebėtojui, viskas kas yra jo sistemoje atrodo normalu, o viskas, kas yra tavo atskaitos sistemoje, jam to didelio greičio kryptimi atrodo sutrumpėję.

[Svetimas]

Dar papildomai, prie tų pasaulio sutrumpėjimų, kuriais tu, Snuki, taip piktiniesi.
Ankščiau minėjau, kad praktiškai "įlįsti" į artišviesinių subatominių dalelių ar fotono "kailį" (atskaitos sistemą) neįmanoma. Tačiau, smalsumo dėlei, galime tai padaryti teoriškai. Pavyzdžiui remdamiesi Lorenco transformacijomis "įlįskime" į pioną pionų skilimo pavyzdyje. Aišku, sutinku, jog tai nekorektiška, nes pionas bet kokiu atveju negalės būti makroskopinis stebėtojas. Tačiau pasižiūrėti, ką gautumėm, juk galima...

Taigi, aukščiau paminėtame eksperimente, išlėkę iš pionų šaltinio vienoje laboratorijoje, pionai lekia į už 100 metrų esančią burbulinę kamerą kitoje laboratorijoje, kurioje jie ir užregistruojami. Pagal savo skilimo pusamžį t, pionai lėkdami šviesos greičių c, vidutiniškai galėtų nulėkti tik apie 7,5 metrus. Tačiau iš tikro, jie be jokio vargo (nesuskilę) nulekia tą 100 metrų atstumą tarp laboratorijų. Pionų šaltinis geba sugeneruoti pionų, kurių greitis yra artišviesinis, o Lorenco koeficientas γ gali priartėti prie 100, srautą. Tuomet su tokiu Lorenco koeficientu (γ=100) atstumas tarp laboratorijų pionams "atrodytų" lygus 1-am metrui (100 kartų mažesnis). Taip pat pionui "atrodytų", kad jo atžvilgiu juda pačios laboratorijos ir kad jis pagal savo skilimo pusamžį t turėtų suskilti, kai pirmoji laboratorija nuo jo nutols vidutiniškai apie 7,5 metro, kas mūsų masteliais sudarytų apie 750 metrų.

Fotono atveju dar įdomesni išmąstymai gautųsi. Kadangi fotonai "lekia" ribiniu greičiu c, tai tiek atstumas, kurį kaip mums atrodo fotonas įveikia, tiek fotono "savasis" laikas, per kurį mūsų atskaitos sistema jo "atžvilgiu" atseit "pasislenka", pačiam fotonui "atrodytų" be galo trumpi. Kitaip sakant, žiūrint iš fotono atskaitos sistemos jis pats praktiškai kaip ir neegzistuotų, nes jo išspinduliavimo ir sugėrimo vietos praktiškai sutaptų.
Turint omenyje, kad fotonas yra elektromagnetinės sąveikos nešiklis, iš aukščiau pateikto pavyzdžio galima labai įdomių teorinių basnių priskaldyti, tačiau čia ne filosofinis skyrelis...

[Snukis]

Kodel sakai, kad as fantazuoju, ka pateikineji toki rasineli - "kaip "As" (tu) supratau kinetine energija per vasaros atostogas bunant pas mociute Honolulu" tema?

Sakau, kad fantazuoji, nes manau, jog taip ir yra. Pvz. aš tau jau tris kartus aiškinau, kad Er=mc**2 nesusijusi su elektrono judėjimu ir nėra elektrono kinetinė energija, o tu vis kartoji, kad pagal šią formulę elektronas privalo lėkti c greičiu. Jei tai ne tavo išmislas, tai paaiškink ir pagrįsk, kodėl tą formulę reikia interpretuoti būtent taip, kaip tu sakai.
O šiaip, paatostogauti Honolulu norėčiau (tuo labiau pas mirusią močiutę), bet, deja, negaliu.

Bet atostogauji! Atostogavimas tavo toks: Teigi, kad mc**2 nera susijusi su elektrono energija, nera aprasanti elektrono energija, bet, kai reikia gauti nergijos priklausomybe nu elektrono greicio kvadarato, pas tave staigiai tai susisieja.
Irodineti cia nera ka - toje, tavo pateiktoje, formuleje, antrasis narys apraso neva elektrono pilna rimties energija, t.y. elektrono kinetines ir potencines energijos suma rimties busenoje. Potencine energija turetu buti randama remiantis Kulono desniu (elektringa dalele potenciniame lauke), o kinetine mv1**2, kur v1 yra elektrono greitis rimties busenoje. Jei v1 butu=0, tai liktu tik potencine elektrono energija, jei v1=c, tai tik tada galima butu rasyti antraji nari mc**2, bet net ir tuo atveju butu potencine energija suplakama su kinetine.
Viena is esminiu, tavo pateiktos formules, klaidu (nesamoniu) yra tai, kad ji sudaryta klaidingai neva pilnoms elektronu busenu energijoms (E kinetine+E potencine) ir gaunamas skirtumas tarp pilnu elektrono energiju. Po to pavadinamas gautas skirtumas - "tik kinetine elektrono energija" ir stebimasi - kodel blyn netiesiskai priklauso ta "gautoji kinetine energija" nuo greicio kvadrato?!
Sitoki "mokslini" tyrima ir formules sustatyma galejo padaryti tik visiskas kretinas, nes formules sudaromos kitaip:
Atsizvelgiant i (cia vakuumui, nes kitai medziagai reiketu darasyti apacioje epsilon - tos medziagos elektrine skvarb, kuri yra itin reiksminga musu formulei) ir, kad potencine energija E=rF (r - atstumas, F Kulono jega, greitiname juk elektriniu lauku elektrini kruvi turincia dalele - jau is to turetu buti aisku, kad jega visame elektrono judejimo kelyje nera tiesiska ir elektrono judejimas potenciniame lauke negali butie tiesiskas - pagreitis negali buti const.!) Taigi formule turtu buti uzrasoma taip:
Eps=Ek2+Ep2 - Ek1+Ep1 = (mv2**2)/2 + F2r2 - (mv1**2)/2+F1r1.
Tavo pateiktoje formuleje is pradziu suplakama Ek+Ep=mc**2, kur neaiskus tos busenos judejimo greitis, o po to pareiskiama, kad gaunamas buten tik kinetines energijos skirtumas. (Ciapajevo mastymo ypatumai is mc**2-mc**2, bet reikia gauti tam tikra priklausomybe tai prirasomas koeficientas, pavadintas atradejo vardu)
Is sitos formules as nezinau kaip kito epsilon (F1 ir F2 jie skiriasi del greitinancio elektrinio lauko stiprumo (potencine E galima isreiksti ir E=qEr, kur E yra elektrinio lauko stiprumas), kiek kartu buvo didinamas E, nes tik tokiu budu galima elektrona pagreitinti elektriniame lauke (niuansai del to kiek ir kuriuo metu reikia didinti el. lauka panasus i ciklotrono), todel negaliu iki galo uzrasyti galutines formules ir parodyti teisinga Ek ir v**2 priklausomybes israiska. (be to ir gana ilgai tenka baladoti klava visa tai uzrasant )
Daug praleidziu ne del to, kad neturiu i tai atsakymo, bet del to, kad tu ten rasai beleka ir vis dar nesupratai, kad rimties energija nera kazkokia tai atskira energijos forma, o busenos apibudinimas. kuno energija visada susideda is kinetines ir potencines energiju. Zodis "rimties" nurodo tik busena - kada visa kuno energija susideda daugiausiai is vienos rusies energijos (is kinetines jei kunas juda tiesiai ir tolygiai (neveikiamas jokiu isoriniu jegu arba jei tos isorines jegos atsveria viena kita), is potencines, jei kunas nejuda).
mc**2 pilnos energijos israiska galima rasyti tik nezinomam kunui, kurio nezinome nei greicio (zinome tik kad artimas c), nei kruvio (potencines energijos israiskos). Jau nezinau kiek kartoju - Nitonas apibreze, kad tiesiai ir tolygiai judancio kuno pilna energija uzrasoma kaip dviguba kinetine energija E=mv**2, bet tai netinka elektronui del keliu priezasciu: Pagal klasikine mechanika tiesiai ir tolygiai judantis kunas (viena is 2 rimties formu) tures pilna energija susidedancia is dvieju kinetiniu energiju, nes potencine energijato kuno=0, bet elektronas nuolat turi kruvi ir tuo sudaro aplink save elektrini lauka, t.y. net ir judedamas tiesiai ir tolygiai jis turi potencine energija ir nepraras jos niekada. Tiesiai ir tolygiai judantis elektronas nera rimties busenoje ir bus nebent tik tuo atveju, jei jis juda tiesiai ir tolygiai ne savo sukurtame el. lauke, kuris kompensuoja to elektrono sukurto lauko jega. Tada elektronas reiskiasi juda del kitu priezasciu, o ne del jo paties ar kito el. lauko sukeltu jegu.

Kiek atsimenu yra atvirkščiai. Lorencas rėmėsi prielaida, kad kūnai judėdami eteryje judėjimo kryptimi fiziškai sutrumpėja.Tuo tarpu, RT iškėlė mintį, kad skirtingu greičiu judančių stebėtojų atlikti laiko ir atstumų matavimai nebesutampa.

Kur tu toki nonsensa radai? ... Pagal si tavo (neva ir RT) teigini iseitu, kad del vieno kazkokio kuno judejimo (net fotono) pasiekus c greiti (o fotonai juk tai sugeba, ane) atstumai susitraukia iki 0. Saule sviecia, fotonai juda... PARODYK - TIES KURIA VIETA DABAR VISATOS PLOTIS YRA LYGUS 0!
Blemba - toliau nebegaliu! Svarbiausiai - tu nesi pirmas kuris (net siame forume) uzsilipo ant sios nesamones, bet esi pirmas, kuris bando paneigti akivaizdu fakta

Čia ne nonsensas- visa tai išplaukia iš Lorenco transformacijų.

Cia - nonsensas, kuris isplaukia is Lorenco transformaciju! Ir kad tai yra nonsensas irode Maikelsono-Morli eksperimentas ir daugelis kitu, kurie sugriove PET, o tu bandai ginti akivaizdzia (ir net irodyta, kad akivaizdzia) nesamone!

Tavo atskaitos sistemoje viskas atrodo taip, kaip tu matai. Tuo tarpu, dideliu greičiu tavo atžvilgiu judančiam inerciniam stebėtojui, viskas kas yra jo sistemoje atrodo normalu, o viskas, kas yra tavo atskaitos sistemoje, jam to didelio greičio kryptimi atrodo sutrumpėję.

Pagal siuos tavo isvedziojimus, judantiems sviesos geiciu fotonams viskas atrodo sutrumpeje iki 0, t.y. visata jie iveikia per nulini laiko tarpa, begaliniu greiciu ir vabse - jau pernai isskrido uz visatos ribu, kol dar tie fotonai nebuvo atsirade.

[Snukis]

Dar papildomai, prie tų pasaulio sutrumpėjimų, kuriais tu, Snuki, taip piktiniesi.
Ankščiau minėjau, kad praktiškai "įlįsti" į artišviesinių subatominių dalelių ar fotono "kailį" (atskaitos sistemą) neįmanoma. Tačiau, smalsumo dėlei, galime tai padaryti teoriškai. Pavyzdžiui remdamiesi Lorenco transformacijomis "įlįskime" į pioną pionų skilimo pavyzdyje. Aišku, sutinku, jog tai nekorektiška, nes pionas bet kokiu atveju negalės būti makroskopinis stebėtojas. Tačiau pasižiūrėti, ką gautumėm, juk galima...

Taigi, aukščiau paminėtame eksperimente, išlėkę iš pionų šaltinio vienoje laboratorijoje, pionai lekia į už 100 metrų esančią burbulinę kamerą kitoje laboratorijoje, kurioje jie ir užregistruojami. Pagal savo skilimo pusamžį t, pionai lėkdami šviesos greičių c, vidutiniškai galėtų nulėkti tik apie 7,5 metrus. Tačiau iš tikro, jie be jokio vargo (nesuskilę) nulekia tą 100 metrų atstumą tarp laboratorijų. Pionų šaltinis geba sugeneruoti pionų, kurių greitis yra artišviesinis, o Lorenco koeficientas ? gali priartėti prie 100, srautą. Tuomet su tokiu Lorenco koeficientu (?=100) atstumas tarp laboratorijų pionams "atrodytų" lygus 1-am metrui (100 kartų mažesnis). Taip pat pionui "atrodytų", kad jo atžvilgiu juda pačios laboratorijos ir kad jis pagal savo skilimo pusamžį t turėtų suskilti, kai pirmoji laboratorija nuo jo nutols vidutiniškai apie 7,5 metro, kas mūsų masteliais sudarytų apie 750 metrų.

Tarkim as po 1 min mirsiu. Man iki namu daigauti, kad mirciau lovoje, reikia iveikti apie 100m + 7 aukstas. Jei as eisiu pescias (bendrai - judesiu letai), tai as neiveiksiu to atstumo ir mirsiu pusiaukeleje, bet jei as begsiu (arba mane kas pavez) ir pasinaudosiu liftu (bendrai - judesiu greitai), tai as ta atstuma iveiksiu per 1min - suspesiu atsigulti lovoje...
Tai tu nori pasakyti, kad as del naudojimosi liftu, begimo (pavezimo) ilgiau gyvensiu nei minute per kuria suspeciau?
Ar tu iki siol manai, kad judantys greiciau kunai iveikia didesnius atstumus nei letai judantys kunai, vien del laiko susitraukimo?

Fotono atveju dar įdomesni išmąstymai gautųsi. Kadangi fotonai "lekia" ribiniu greičiu c, tai tiek atstumas, kurį kaip mums atrodo fotonas įveikia, tiek fotono "savasis" laikas, per kurį mūsų atskaitos sistema jo "atžvilgiu" atseit "pasislenka", pačiam fotonui "atrodytų" be galo trumpi. Kitaip sakant, žiūrint iš fotono atskaitos sistemos jis pats praktiškai kaip ir neegzistuotų, nes jo išspinduliavimo ir sugėrimo vietos praktiškai sutaptų.
Turint omenyje, kad fotonas yra elektromagnetinės sąveikos nešiklis, iš aukščiau pateikto pavyzdžio galima labai įdomių teorinių basnių priskaldyti, tačiau čia ne filosofinis skyrelis...

O tu vis dar manai, kad basniu Albertelis su Hendrikeliu nepriskalde?

Tu padarei teisingas isvadas is ju teiginiu ir vis dar nenori pripazinti, kad Albertelio ir Hendrikelio paistalai yra paistalai.

Siaip idomu linka atkasei! Tiek kretinizmu vienoj vietoj dar nemaciau:
man patiko kai apskaiciuojamas normalus, t.y. nesviesiniais greiciais judancio piono iveikiamas atstumas - gyvavimo laikas dauginamas is c! (13) formule, bet po to teigiama, kad tik pagreitejus (iki nenurodomo greicio) iveikiamas atstumas padideja del laiko susitraukimo! Vel dauginama is c
Tai blyn - Nuo kokio greicio iki kokio greicio pagreitejus laikas susipresuoja?

[Svetimas]

Daug visko prirašei, bet naudos iš to nematau jokios.
Remdamasis klasikine fizika tu skaičiavai kaip elgsis elektronas greitinamas elektriniame lauke. Kam? Kuriam galui?
Mus gi domina visai kitas elektrono judėjimo etapas - kai elektronas jau išėjęs iš greitinančio elektrinio lauko ribų bei įgyjęs greitį v lekia 8,4 metrus tiesiai ir tolygiai vakuuminiu vamzdžiu(praktiškai neveikiamas jokio elektrinio ar magnetinio lauko) ir "susiduria" su neutralia termopora, atiduodamas jai savo kinetinę (judesio) energiją.
Taigi labai konkretūs tau klausimai į kuriuos taip ir neatsakai:
1. Kodėl eksperimentiškai nustačius elektono greitį v ir paskaičiavus jo kinetinę energiją pagal klasikinę formulę Ek=(mv**2)/2, ši apskaičiuota teorinė energija yra žymiai mažesnė už termoporai atiduotą ir eksperimentiškai išmatuotą elektrono kinetinę energiją?
2. Kodėl eksperimentiškai išmatuota, elektrono kinetinė energija taip panaši į teoriškai pagal RT paskaičiuotą kinetinę energiją: Ek=γmc**2-mc**2?

Pagal siuos tavo isvedziojimus, judantiems sviesos geiciu fotonams viskas atrodo sutrumpeje iki 0, t.y. visata jie iveikia per nulini laiko tarpa, begaliniu greiciu ir vabse - jau pernai isskrido uz visatos ribu, kol dar tie fotonai nebuvo atsirade.

Taip. O ką? Tau nepatinka, kad fotonams taip "rodosi": jog atstumai ir jų "kelionės" trukmė jiems "atrodo" nuliniai? Tau tokios fotonų "vizijos" gyventi trukdo? Rašyk Gamtai skundą.
Lorenco transformacijomis paremtos prielaidos bent subatominių dalelių skilimo trukmės pailgėjimą paaiškina, joms judant didesniais greičiais. O tavo asmeninė "fizika" šiuo klausimu tik sėdi ir galvą krapštosi.

Ar tu iki siol manai, kad judantys greiciau kunai iveikia didesnius atstumus nei letai judantys kunai, vien del laiko susitraukimo?

Ne. Ir vėl tu viską iškraipai. Aš visiškai sutinku, kad didesniu greičiu judantys objektai per tą patį laiką nueis didesnį atstumą. Bet esmė tame, kad be "savojo" laiko sulėtėjimo pionui net to didesnio greičio neužteka nulėkti iki už 100 metrų esančios laboratorijos.

... man patiko kai apskaiciuojamas normalus, t.y. nesviesiniais greiciais judancio piono iveikiamas atstumas - gyvavimo laikas dauginamas is c! (13) formule, bet po to teigiama, kad tik pagreitejus (iki nenurodomo greicio) iveikiamas atstumas padideja del laiko susitraukimo!

Tas greitis c pionui paimtas kaip maksimalus. Jei nori imk realų, mažesnį už c piono greitį - piono pagal klasikinę teoriją įveikiamas atstumas nuo to tik dar labiau sutrumpės.
Piono vidutinė egzistavimo trukmė τ yra lygi apie 2,5*10^-8 sekundės.
Jei pionas lėktų maksimaliu šviesos greičiu c, jis su šia trukme T, galėtų vidutiniškai nulėkti tik apie 7.5 metro: l=c*τ=(3*10^8 m/s)*(2,5*10^-8 s)=7,5m

Tai blyn - Nuo kokio greicio iki kokio greicio pagreitejus laikas susipresuoja?

Eilinis tavo iškraipymas. Laikas nesipresuoja. Tiesiog skirtingais greičiais judančių stebėtojų laiko trukmės matavimai ima skirtis.
Kaip tu matuoji laiką? Paimi tam tikrą šabloniškai judantį dalyką, pavadini jį laikrodžiu ir toliau santykinai lygindamas šablonišką to laikrodžio judėjimą su kokiais nors kitais judėjimais matuoji taip vadinamą laiką. Kodėl tavo atžvilgiu nejudančio laikrodžio ir lygiai tokio pačio tavo atžvilgiu judančio laikrodžio šabloniškumai anot tavęs privalo nesiskirti?

[Snukis]

Daug visko prirašei, bet naudos iš to nematau jokios.
Remdamasis klasikine fizika tu skaičiavai kaip elgsis elektronas greitinamas elektriniame lauke. Kam? Kuriam galui?

Tai ju nusprendei, kad elektronas nebuvo Va der Graafo greitintuve ir siaip sau pagreitejo? Nereikia suvokimo kas yra energija ir Einsteinas atmeta klasikines fizikos supratima apie kinetine ir potencines energijas?
As maciau, kad tu nesuvoki formules sudarymo prasmes (uz skaiciu/zenklu nematai fizikines reiskinio prasmes), todel ir bandziau tau isaiskinti.

Mus gi domina visai kitas elektrono judėjimo etapas - kai elektronas jau išėjęs iš greitinančio elektrinio lauko ribų bei įgyjęs greitį v lekia 8,4 metrus tiesiai ir tolygiai vakuuminiu vamzdžiu(praktiškai neveikiamas jokio elektrinio ar magnetinio lauko) ir "susiduria" su neutralia termopora, atiduodamas jai savo kinetinę (judesio) energiją.

Nuo kokios energijos elektronas igijo atiduota termoporai energija? kaip jis ta energija igavo? Kokia didziausia elektrono lekimo dalis (greitintuve ar uz jo ribu)? Kokiai elektrono judejimo daliai rasyta ta tavo pateikta formule (negi tik kai elektronas buvo uz greitintuvo ribu?)? Ar elektronas prarado kruvi, kad neveikiamas elektrinio ir magnetinio lauko skrieja toliau? Kokia energija "ismatuoja" tame eksperimente (tik kinetine?)?...
Sneki beleka

Taigi labai konkretūs tau klausimai į kuriuos taip ir neatsakai:
1. Kodėl eksperimentiškai nustačius elektono greitį v ir paskaičiavus jo kinetinę energiją pagal klasikinę formulę Ek=(mv**2)/2, ši apskaičiuota teorinė energija yra žymiai mažesnė už termoporai atiduotą ir eksperimentiškai išmatuotą elektrono kinetinę energiją?

As atsakiau - neperskaitei arba nesuvokei: Eksperimente ismatuojama pilnutine energija, kuri susideda is kinetines ir potencines energijos, taciau laikoma, kad tai tik kinetine energija bei gaunama kretiniska priklausomybe nuo v**2. Is tikruju tai pilnutines energijos (Ek+Ep ir v**2 priklausomybe. Potencine energija negali kisti tiesiskai, tai ir jos suma su kinetine enrgija duos pilnutines energijos netiesiska kitima. Atmesk potencines energijos dali ir tik tada gausi kinetines energijos priklausomybe nuo v**2, o tada ziuresim

2. Kodėl eksperimentiškai išmatuota, elektrono kinetinė energija taip panaši į teoriškai pagal RT paskaičiuotą kinetinę energiją: Ek=?mc**2-mc**2?

Sakiau - tai ne kinetine energija! O formule - kvailyste, nemoksiskumas. Jei manai priesingai irodyk, kad tik taip reikia skaiciuoti elektringo kuno elektringame lauke judejima ir energijas - pamatysi, kad ta "einsteiniska" formule - nesamone!

Pagal siuos tavo isvedziojimus, judantiems sviesos geiciu fotonams viskas atrodo sutrumpeje iki 0, t.y. visata jie iveikia per nulini laiko tarpa, begaliniu greiciu ir vabse - jau pernai isskrido uz visatos ribu, kol dar tie fotonai nebuvo atsirade.

Taip. O ką? Tau nepatinka, kad fotonams taip "rodosi": jog atstumai ir jų "kelionės" trukmė jiems "atrodo" nuliniai? Tau tokios fotonų "vizijos" gyventi trukdo? Rašyk Gamtai skundą.

Nerasysiu tai tu rasyk, nes fotonams ne tik atrodo pagal tavo isvedziojimus, bet taip yra is tikruju, t.y. visi fotonai jau seniai turejo pasiekti visatos ribas arba paprasciau kalbant - visa sviesa pasiekusi musu akis (net ta kuri dar neisspinduliuota) ir visata visomis krytimis yra susitraukusi ne i taska, o i - 0!
Dar nesuvoki, kad priestarauji tam ka regi?

Lorenco transformacijomis paremtos prielaidos bent subatominių dalelių skilimo trukmės pailgėjimą paaiškina, joms judant didesniais greičiais. O tavo asmeninė "fizika" šiuo klausimu tik sėdi ir galvą krapštosi.

"Mano asmenine" fizika uzdave Lorencui klausima - jei jo teorija teisinga, tai taip iseina, kad tekantis vanduo sutraukdamas eteri (atstumus, ilgius) velka ir sviesos spinduli (as asmeniskai paprasiau taves nurodyti kurioj vietoj tu matai susitraukima)... Lorencas praejo krapstyti makaule, o Einsteinas dasikrapstes savo makaule iki subines - sumaste RT.

Ar tu iki siol manai, kad judantys greiciau kunai iveikia didesnius atstumus nei letai judantys kunai, vien del laiko susitraukimo?

Ne. Ir vėl tu viską iškraipai. Aš visiškai sutinku, kad didesniu greičiu judantys objektai per tą patį laiką nueis didesnį atstumą. Bet esmė tame, kad be "savojo" laiko sulėtėjimo pionui net to didesnio greičio neužteka nulėkti iki už 100 metrų esančios laboratorijos.

Itaruk i tuos "skaiciavimus" didesni nueita atstuma del didesnio greicio, bet ne nuo laiko "presavimosi" ir paziurek - ar tikrai niekaip negali nueiti pionai tokio atstumo, judant dideliu greiciu per ta pati laika?

... man patiko kai apskaiciuojamas normalus, t.y. nesviesiniais greiciais judancio piono iveikiamas atstumas - gyvavimo laikas dauginamas is c! (13) formule, bet po to teigiama, kad tik pagreitejus (iki nenurodomo greicio) iveikiamas atstumas padideja del laiko susitraukimo!

Tas greitis c pionui paimtas kaip maksimalus. Jei nori imk realų, mažesnį už c piono greitį - piono pagal klasikinę teoriją įveikiamas atstumas nuo to tik dar labiau sutrumpės.

Relax, Alien Ten pradzioj kalbama apie nesviesinius greicius, ir lyginama su artimu sviesai greiciu, bet abiem atvejais naudojamas c. tai yra visiskas nonsensas kaip ir teiginys, kad sinuso reiksme visada yra 1!

Piono vidutinė egzistavimo trukmė ? yra lygi apie 2,5*10^-8 sekundės.
Jei pionas lėktų maksimaliu šviesos greičiu c, jis su šia trukme T, galėtų vidutiniškai nulėkti tik apie 7.5 metro: l=c*?=(3*10^8 m/s)*(2,5*10^-8 s)=7,5m

Nu "Cuzoj", nu ty daesh... Cia priestarauji ne tik lorenco PET, Einsteino RT, bet ir sau!!!!!!
Pagal jus visus tris - judant c greiciu laikas turi susitraukti iki 0, tada iveiktas atstumas=0, gyvavimo trukme=0, o tu cia gauni kazkokias reiksmes!?!?!?!?!?!

Tai blyn - Nuo kokio greicio iki kokio greicio pagreitejus laikas susipresuoja?

Eilinis tavo iškraipymas. Laikas nesipresuoja.

Aciu! As visada taip teigiau, bet tu Lorencas ir Albertas man priestaravo

Tiesiog skirtingais greičiais judančių stebėtojų laiko trukmės matavimai ima skirtis.

Kaip tu taip Albertui i veida toki skrepli? Juk tuo paremtas visas Alberto Dvyniu paradoksas!

Kaip tu matuoji laiką? Paimi tam tikrą šabloniškai judantį dalyką, pavadini jį laikrodžiu ir toliau santykinai lygindamas šablonišką to laikrodžio judėjimą su kokiais nors kitais judėjimais matuoji taip vadinamą laiką. Kodėl tavo atžvilgiu nejudančio laikrodžio ir lygiai tokio pačio tavo atžvilgiu judančio laikrodžio šabloniškumai anot tavęs privalo nesiskirti?

Cia "sabloniskai" reikia suprasti - etalonini.
Reliatyvumo (ne Einsteino sugalvotas) principas teigia, kad viskas yra salygina (palyginama, o Einsteinas papilde - etalono susikurti neimanoma (retas dalykas, kai as su Alberteliu sutinku). Tuo Albertelis sau papriestaravo, nes etalono susikurimo negalimumas reiskia, kad negalima tiksliai ismatuoti kito laiko, ir nereiskia, kad negalimumas ismatuoti butinai keicia kazkaip laika. Kaip pats sakei:
"Tiesiog skirtingais greičiais judančių stebėtojų laiko trukmės matavimai ima skirtis".
Albertelis tau nepritaria siuo atveju - jis teigia, kad laikas kinta ir Dvyniu paradokse - ismatuoja kaip kinta - pagal Lorenco transformacija, taip Albertelis atmeta vienalaikiskumo principa (to principo atmesti Lorencas neisdriso - pripazino savo teoriju neteisinguma).

As jau pradedu pasimesti - Tu kokia teorija gini? Einsteino ar Lorenco skiriasi nuo taviskes! Savaja sukurei?

[Svetimas]

As atsakiau - neperskaitei arba nesuvokei: Eksperimente ismatuojama pilnutine energija, kuri susideda is kinetines ir potencines energijos, taciau laikoma, kad tai tik kinetine energija bei gaunama kretiniska priklausomybe nuo v**2. Is tikruju tai pilnutines energijos (Ek+Ep ir v**2 priklausomybe. Potencine energija negali kisti tiesiskai, tai ir jos suma su kinetine enrgija duos pilnutines energijos netiesiska kitima. Atmesk potencines energijos dali ir tik tada gausi kinetines energijos priklausomybe nuo v**2, o tada ziuresim

Sakai, kad eksperimente išmatuojama ne tik elektrono kinetinė energija Ek bet ir dar plius kažkokia potencinė Ep. Tada tu man detaliai nupasakok: kokiu mistiniu būdu šią (anot tavęs papildomą) potencinę energiją Ep elektronas "sukaupia" ir kokia konkrečiai forma perduoda termoporai. Gal ima apie savo ašį suktis? O gal tą energiją į kokią kuprinę susikrauna? Jei pavyks kažką rimto sugalvoti, įsteigsiu tau asmeniškai specialų prizą.
Turėtum žinoti, kad potencinė energija virsta tam tikru darbu tik judėjimo deka. Pavyzdžiui į tam tikrą aukštį pakelto kūno potencinė energija yra lygi kinetinei energijai, kurią jis įgyja prieš pat nukrisdamas ant žemės. O po to, tas kūnas, kritimo metu įgytą kinetinę energiją paverčia tam tikru darbu. Aišku, jeigu krenta koks pripūstas kamuolys, kuri nukritęs ant žemės sprogsta, tai jo nuveiktas darbas bus didesnis, dėl išlaisvintos pripūsto kamuolio dujų energijos. Tame eksperimente nematau nieko panašaus. Nemanau, kad išorinis greitinantis elektrinis laukas kažkokiu panašiu būdu "pripūstų" potencinės energijos į elektroną, nes elektronas nepasižymi jokiom struktūrinėm savybėm.
Kitas pavyzdys: galima sviesti magnetą į kokią geležinę spintą. Tuomet magneto pritraukimo jėga padidintų galutinę smūgio energiją, bet šis energijos priedėlis praktiškai būtų pastovus ir nepriklausytų nuo pradinio magnetui suteikto greičio. Galų gale, kai magneto greitis milžiniškas, pats magneto pritraukimo efektas bendram kontekste gautųsi varganas. Tuo tarpu, kalbant apie elektronus tame eksperimente, aš neįsivaizduoju kaip jų krūvio turėjimas galėtų paveikti iš principo neutralią termoporą.

Kokia energija "ismatuoja" tame eksperimente (tik kinetine?)?...

Iš principo tik kinetinę.

2. Kodėl eksperimentiškai išmatuota, elektrono kinetinė energija taip panaši į teoriškai pagal RT paskaičiuotą kinetinę energiją: Ek=γmc**2-mc**2

Sakiau - tai ne kinetine energija! O formule - kvailyste, nemoksiskumas. Jei manai priesingai irodyk, kad tik taip reikia skaiciuoti elektringo kuno elektringame lauke judejima ir energijas - pamatysi, kad ta "einsteiniska" formule - nesamone!

Ek=γmc**2-mc**2 išraiška RT vadinama kinetine energija. Ji buvo išvesta dar prieš keliasdešimt metų iki aptariamo eksperimento, taigi niekas specialiai Lorenco koeficientu nemanipuliavo tam, kad pritemptų teoriją prie šio eksperimento. Galėjo būti tik atvirkščiai. Tavo vietoj, bandyčiau prikipti prie paties eksperimento, jo korektiškumo ar ideologinių prielaidų, o ne prie pačių formulių.

...visi fotonai jau seniai turejo pasiekti visatos ribas arba paprasciau kalbant - visa sviesa pasiekusi musu akis (net ta kuri dar neisspinduliuota) ir visata visomis krytimis yra susitraukusi ne i taska, o i - 0!
Dar nesuvoki, kad priestarauji tam ka regi?

Jei būtum bent kiek pasigilinęs į Lorenco transformacijas, tai būtum suvokęs, kad jų pagalba iš tokios (tavo supratimu baisios) fotonų "atskaitos sistemos" viskas gražiai transformuojasi į tavo normaliai suvokiamą pasaulį. Kokiu pagrindu tu nori "stebėjimus" iš fotonų "atskaitos sistemos" paprasčiausiai paimti ir perkelti į savo atskaitos sistemą?

Itaruk i tuos "skaiciavimus" didesni nueita atstuma del didesnio greicio, bet ne nuo laiko "presavimosi" ir paziurek - ar tikrai niekaip negali nueiti pionai tokio atstumo, judant dideliu greiciu per ta pati laika?

Jau skaičiavau, kaip žirniai į sieną - visiškas nesupratimas iš tavo pusės. Skaičiuok dabar pats. Pionai lekia artimu šviesai greičiu c. Greitį c žinai. Nesunku rasti laiką per kurį pionas daug maž įveiktų atstumą nuo vienos laboratorijos iki kitos ir palyginti su piono skilimo pusamžiu. Nagi! Parodyk savo skaičiavimo sugebėjimus. Jei suklysi, matysim, jog skaičiuoji su klaidom. Jei nesuklysi, galbūt suvoksi, jog buvai neteisus savo tvirtinimuose.

Pagal jus visus tris - judant c greiciu laikas turi susitraukti iki 0, tada iveiktas atstumas=0, gyvavimo trukme=0, o tu cia gauni kazkokias reiksmes!?!?!?!?!?!

Piono vidutinė egzistavimo trukmė τ yra lygi apie 2,5*10^-8 sekundės.
Jei pionas lėktų maksimaliu šviesos greičiu c, jis su šia trukme T, galėtų vidutiniškai nulėkti tik apie 7.5 metro: l=c*τ=(3*10^8 m/s)*(2,5*10^-8 s)=7,5m

Nu "Cuzoj", nu ty daesh... Cia priestarauji ne tik lorenco PET, Einsteino RT, bet ir sau!!!!!!
Pagal jus visus tris - judant c greiciu laikas turi susitraukti iki 0, tada iveiktas atstumas=0, gyvavimo trukme=0, o tu cia gauni kazkokias reiksmes!?!?!?!?!?!

Ko džiaugies? Juk ten buvau paskaičiavęs pagal klasikinę fiziką. Šie klasikiniai skaičiavimai parodo, jog pionai labai vargiai nulėktų atstumą tarp laboratorijų, nors realiai jie be problemų šį atstumą įveikia. Lorenco transformacijos kaip tik ir paaiškina tą realų faktą. Taigi nėra čia jokios prieštaros, tik pats susipainiojai tarp savo demagogijų.

[Snukis]

As atsakiau - neperskaitei arba nesuvokei: Eksperimente ismatuojama pilnutine energija, kuri susideda is kinetines ir potencines energijos, taciau laikoma, kad tai tik kinetine energija bei gaunama kretiniska priklausomybe nuo v**2. Is tikruju tai pilnutines energijos (Ek+Ep ir v**2 priklausomybe. Potencine energija negali kisti tiesiskai, tai ir jos suma su kinetine enrgija duos pilnutines energijos netiesiska kitima. Atmesk potencines energijos dali ir tik tada gausi kinetines energijos priklausomybe nuo v**2, o tada ziuresim

Sakai, kad eksperimente išmatuojama ne tik elektrono kinetinė energija Ek bet ir dar plius kažkokia potencinė Ep. Tada tu man detaliai nupasakok: kokiu mistiniu būdu šią (anot tavęs papildomą) potencinę energiją Ep elektronas "sukaupia" ir kokia konkrečiai forma perduoda termoporai. Gal ima apie savo ašį suktis? O gal tą energiją į kokią kuprinę susikrauna? Jei pavyks kažką rimto sugalvoti, įsteigsiu tau asmeniškai specialų prizą.

Is kur pas elektrona potencine enrgija ypac bunant (greitinamam) potencialiniam lauke? Manai, kad potencine energija nuo sukimosi?
Hmmm... pries steigiant priza man isdalink prizus visiem tiem, kas "sudejo" fizikos pagrindus

Turėtum žinoti, kad potencinė energija virsta tam tikru darbu tik judėjimo deka. Pavyzdžiui į tam tikrą aukštį pakelto kūno potencinė energija yra lygi kinetinei energijai, kurią jis įgyja prieš pat nukrisdamas ant žemės. O po to, tas kūnas, kritimo metu įgytą kinetinę energiją paverčia tam tikru darbu.

Nemanai, kad paneigei pats save?

Aišku, jeigu krenta koks pripūstas kamuolys, kuri nukritęs ant žemės sprogsta, tai jo nuveiktas darbas bus didesnis, dėl išlaisvintos pripūsto kamuolio dujų energijos. Tame eksperimente nematau nieko panašaus. Nemanau, kad išorinis greitinantis elektrinis laukas kažkokiu panašiu būdu "pripūstų" potencinės energijos į elektroną, nes elektronas nepasižymi jokiom struktūrinėm savybėm.

Be to tas "svolocius" elektronas neturi jokio kruvio, sukinio ir siaip jau - reiskia - "gintarinis".

Kitas pavyzdys: galima sviesti magnetą į kokią geležinę spintą. Tuomet magneto pritraukimo jėga padidintų galutinę smūgio energiją, bet šis energijos priedėlis praktiškai būtų pastovus ir nepriklausytų nuo pradinio magnetui suteikto greičio.

Ciapajevo premijas uz tokius eksperimentus ir ju aiskinima reikia atsiimti prie 3 langelio, 4 palatoj.

Galų gale, kai magneto greitis milžiniškas, pats magneto pritraukimo efektas bendram kontekste gautųsi varganas. Tuo tarpu, kalbant apie elektronus tame eksperimente, aš neįsivaizduoju kaip jų krūvio turėjimas galėtų paveikti iš principo neutralią termoporą.

As pastebejau, kad nelabai isivaizduoji eksperimente veikianciu jegu itakos, prasmes - reiksmes ir eksperimento eigos.

Kokia energija "ismatuoja" tame eksperimente (tik kinetine?)?...

Iš principo tik kinetinę.

Blogai - bandyk dar karta!

2. Kodėl eksperimentiškai išmatuota, elektrono kinetinė energija taip panaši į teoriškai pagal RT paskaičiuotą kinetinę energiją: Ek=?mc**2-mc**2

Sakiau - tai ne kinetine energija! O formule - kvailyste, nemoksiskumas. Jei manai priesingai irodyk, kad tik taip reikia skaiciuoti elektringo kuno elektringame lauke judejima ir energijas - pamatysi, kad ta "einsteiniska" formule - nesamone!

Ek=?mc**2-mc**2 išraiška RT vadinama kinetine energija. Ji buvo išvesta dar prieš keliasdešimt metų iki aptariamo eksperimento, taigi niekas specialiai Lorenco koeficientu nemanipuliavo tam, kad pritemptų teoriją prie šio eksperimento.

blogai - nereiskia kinetines, o - pilna energija. Tie keliasdesimt metu kaip tik ir nuleme manipuliacijas, nes iskart po RT atsiradimo niekas nebutu net pagalvojes paie toki nesamoninga aiskinima. Po keliasdesimties metu - tai tapo prestizo, pripazinimo - negincijamumo reikalu: Remiesi RT - esi krutas minties galiunas - zmogus artimas genijui..."

Galėjo būti tik atvirkščiai. Tavo vietoj, bandyčiau prikipti prie paties eksperimento, jo korektiškumo ar ideologinių prielaidų, o ne prie pačių formulių.

Ta ir dariau isdestydamas kaip turi buti sustatoma formule teisingai - tu nesupratai - nenorejai.

...visi fotonai jau seniai turejo pasiekti visatos ribas arba paprasciau kalbant - visa sviesa pasiekusi musu akis (net ta kuri dar neisspinduliuota) ir visata visomis krytimis yra susitraukusi ne i taska, o i - 0!
Dar nesuvoki, kad priestarauji tam ka regi?

Jei būtum bent kiek pasigilinęs į Lorenco transformacijas, tai būtum suvokęs, kad jų pagalba iš tokios (tavo supratimu baisios) fotonų "atskaitos sistemos" viskas gražiai transformuojasi į tavo normaliai suvokiamą pasaulį. Kokiu pagrindu tu nori "stebėjimus" iš fotonų "atskaitos sistemos" paprasčiausiai paimti ir perkelti į savo atskaitos sistemą?

Visos Lorenco transformacijos tiek PET, tiek RT pasireiskia ir isoriniam stebetojui - pvz.: Dvyniu paradoksas. Jei laikyti siuos tavo teiginius teisingais, tai dvyniu paradokso nebutu, nes isorinaim stebetojui turetu nepasijausti tas laiko susitraukimas - dvyniu amzius nesiskirti.
ne karta sakiau - apsispresk - kokia teorija gini? Ar tu tikrai priestarauju tik man, ar dar ir Einsteinui su Lorencu, bei realybei?

Itaruk i tuos "skaiciavimus" didesni nueita atstuma del didesnio greicio, bet ne nuo laiko "presavimosi" ir paziurek - ar tikrai niekaip negali nueiti pionai tokio atstumo, judant dideliu greiciu per ta pati laika?

Jau skaičiavau, kaip žirniai į sieną - visiškas nesupratimas iš tavo pusės. Skaičiuok dabar pats. Pionai lekia artimu šviesai greičiu c. Greitį c žinai. Nesunku rasti laiką per kurį pionas daug maž įveiktų atstumą nuo vienos laboratorijos iki kitos ir palyginti su piono skilimo pusamžiu. Nagi! Parodyk savo skaičiavimo sugebėjimus. Jei suklysi, matysim, jog skaičiuoji su klaidom. Jei nesuklysi, galbūt suvoksi, jog buvai neteisus savo tvirtinimuose.

Tikrai - Ciapajevo konstantos ivelimas i tuos skaiciavimus yra nuostabus! Ten yra padaryti keli aptakus teiginiai, kurie leidzia spekuliuoti tam tikrais dydziais, bei neleisti teisingai suvokti viso proceso esmes. Tai ilga kalba - reikes atskirai apie pionus. (Apskritai - ta lekcija -sedevras nusisnekejimu!) Garbes zodis - as pirma karta tokiam pavidale matau kaikuriuos aiskinimus.

Pagal jus visus tris - judant c greiciu laikas turi susitraukti iki 0, tada iveiktas atstumas=0, gyvavimo trukme=0, o tu cia gauni kazkokias reiksmes!?!?!?!?!?!

Piono vidutinė egzistavimo trukmė ? yra lygi apie 2,5*10^-8 sekundės.
Jei pionas lėktų maksimaliu šviesos greičiu c, jis su šia trukme T, galėtų vidutiniškai nulėkti tik apie 7.5 metro: l=c*?=(3*10^8 m/s)*(2,5*10^-8 s)=7,5m

Nu "Cuzoj", nu ty daesh... Cia priestarauji ne tik lorenco PET, Einsteino RT, bet ir sau!!!!!!
Pagal jus visus tris - judant c greiciu laikas turi susitraukti iki 0, tada iveiktas atstumas=0, gyvavimo trukme=0, o tu cia gauni kazkokias reiksmes!?!?!?!?!?!

Ko džiaugies? Juk ten buvau paskaičiavęs pagal klasikinę fiziką. Šie klasikiniai skaičiavimai parodo, jog pionai labai vargiai nulėktų atstumą tarp laboratorijų, nors realiai jie be problemų šį atstumą įveikia. Lorenco transformacijos kaip tik ir paaiškina tą realų faktą. Taigi nėra čia jokios prieštaros, tik pats susipainiojai tarp savo demagogijų.

Kaip sakiau - apie pionus atskirai. gal be reikalo tave uzsipuoliau, nes ten sh... sumaltas genialiai. Skaiciau ir stebejausi tuo "sedevru".

[Svetimas]

Is kur pas elektrona potencine enrgija ypac bunant (greitinamam) potencialiniam lauke?

Pala. Čia juk aš tavęs to klausiau. Visą potencinę greitinančio elektrinio lauko energiją, elektronas "paverčia" į kinetinę. Taigi, "susidurdamas" su termopora elektronas praktiškai atiduoda tik kinetinę (judėjimo) energiją. Nesutinki?

Manai, kad potencine energija nuo sukimosi?

Ne. Elektronas neturi struktūros, todėl negali suktis kaip makroskopinis kūnas. Be to, sukamojo judėjimo energija yra kinetinė, o ne potencinė.

Turėtum žinoti, kad potencinė energija virsta tam tikru darbu tik judėjimo deka. Pavyzdžiui į tam tikrą aukštį pakelto kūno potencinė energija yra lygi kinetinei energijai, kurią jis įgyja prieš pat nukrisdamas ant žemės. O po to, tas kūnas, kritimo metu įgytą kinetinę energiją paverčia tam tikru darbu.

Nemanai, kad paneigei pats save?

Nemanau. Ir kas gi tau taip nepatiko mano nupasakotuose energijos virsmuose?

Nemanau, kad išorinis greitinantis elektrinis laukas kažkokiu panašiu būdu "pripūstų" potencinės energijos į elektroną, nes elektronas nepasižymi jokiom struktūrinėm savybėm.

Be to tas "svolocius" elektronas neturi jokio kruvio, sukinio ir siaip jau - reiskia - "gintarinis".

Krūvį ir sukinį elektronas turi, tačiau tai nestruktūrinės jo savybės - lygiai taip pat kaip ir jo greitis.

As pastebejau, kad nelabai isivaizduoji eksperimente veikianciu jegu itakos, prasmes - reiksmes ir eksperimento eigos.

Jei pastebėjai, tai paaiškink ir pagrįsk kur tos mano klaidos.

Visos Lorenco transformacijos tiek PET, tiek RT pasireiskia ir isoriniam stebetojui - pvz.: Dvyniu paradoksas. Jei laikyti siuos tavo teiginius teisingais, tai dvyniu paradokso nebutu, nes isorinaim stebetojui turetu nepasijausti tas laiko susitraukimas - dvyniu amzius nesiskirti.

Gerai. Atsakyk man prašau: kas dar be paties fotono "priklauso" jo "atskaitos sistemai"? Jei daugiau niekas be jo paties nepriklauso, tai kur problemos? Tu savo atskaitos sistemoj viską matai įprastai, o fotono "akimis" žiūrint, ši tavo paties atskaitos sistema tau jau atrodytų neįprasta. Jei kažkas būtų paties fotono "atskaitos sistemoje", tai ji fotono "akimis" žiūrint, tau atrodytų visai įprasta.
O dėl dvynių paradokso, tai tau jau kelis kartus buvo sakoma, kad dvynių amžius skirsis, ne dėl SRT, o dėl BRT. Pagal BRT ten, kur veikia didesni pagreičiai (ne greičiai), laikas "eina" lėčiau.

[Snukis]

Is kur pas elektrona potencine enrgija ypac bunant (greitinamam) potencialiniam lauke?

Pala. Čia juk aš tavęs to klausiau. Visą potencinę greitinančio elektrinio lauko energiją, elektronas "paverčia" į kinetinę. Taigi, "susidurdamas" su termopora elektronas praktiškai atiduoda tik kinetinę (judėjimo) energiją. Nesutinki?

Elektronas priklauso tokiems "zverims", kurie niekada neatiduoda visos savo potencines energijos, nebent tik kai juos sunaikini visiskai. O perklausiau, nes akivaizdu, jog nezinai - "su kuo valgoma" potencine energija. Kruvis parodo, kad kunas turintis ji niekada netures busenos kur potencine energija butu =0. Cia elektrostatikoj pasiziurek apie kruvi, potencialu skirtuma, el. lauka ir darba prenesant jo pagalba kruvius... bei el.kruvi turinciu daleliu energija.

Manai, kad potencine energija nuo sukimosi?

Ne. Elektronas neturi struktūros, todėl negali suktis kaip makroskopinis kūnas. Be to, sukamojo judėjimo energija yra kinetinė, o ne potencinė.

Tu paminejai anksiau sukimasi, tai ir paklausiau, nors ir dabartinis tavo aiskinimas nera teisingas/tikslus: Magn. lauka sukuria judantys el.kruviai. Elektronas irgi sukuria magn.lauka, net "isoriskai" ir nejudedamas. is sio fakto prieita isvados, kad elektronas turi "judeti net nejudedamas" (tai priskirtina visoms dalelems). Si keistoka savybe pavadinta - sukiniu (spin). Tuo budu elektronas turedamas sukini (galima sakyti - besisukdamas) sukuria potencialini lauka - magnetini. Tokio lauko energija - potencine.

Turėtum žinoti, kad potencinė energija virsta tam tikru darbu tik judėjimo deka. Pavyzdžiui į tam tikrą aukštį pakelto kūno potencinė energija yra lygi kinetinei energijai, kurią jis įgyja prieš pat nukrisdamas ant žemės. O po to, tas kūnas, kritimo metu įgytą kinetinę energiją paverčia tam tikru darbu.

Nemanai, kad paneigei pats save?

Nemanau. Ir kas gi tau taip nepatiko mano nupasakotuose energijos virsmuose?

Paryskinau - is pradziu teigi, kad potencine energija yra judejimo energija, o po to, kad vis del to - ta potencine energija yra pasirodo "igyta kinetine" energija.

Nemanau, kad išorinis greitinantis elektrinis laukas kažkokiu panašiu būdu "pripūstų" potencinės energijos į elektroną, nes elektronas nepasižymi jokiom struktūrinėm savybėm.

Be to tas "svolocius" elektronas neturi jokio kruvio, sukinio ir siaip jau - reiskia - "gintarinis".

Krūvį ir sukinį elektronas turi, tačiau tai nestruktūrinės jo savybės - lygiai taip pat kaip ir jo greitis.

Kuo remiesi taip sakydamas. Is esmes teigi, kad elektrono kruvis, sukinys ir su tuo susije kvantiniai skaiciai, nera jo strukturos dalys. Tada kuo elektronas skiriasi nuo kitu daleliu?

As pastebejau, kad nelabai isivaizduoji eksperimente veikianciu jegu itakos, prasmes - reiksmes ir eksperimento eigos.

Jei pastebėjai, tai paaiškink ir pagrįsk kur tos mano klaidos.

Ankstesniuose postuose jau kazkiek aiskinau - kiek, kokio ir kaip jegos itakoja elektronu judejima greitinimo metu, tai isreiskiau per energijos tvermes desni uzrasyta konkreciam atvejui ir kurio tu nesupratai.

Visos Lorenco transformacijos tiek PET, tiek RT pasireiskia ir isoriniam stebetojui - pvz.: Dvyniu paradoksas. Jei laikyti siuos tavo teiginius teisingais, tai dvyniu paradokso nebutu, nes isorinaim stebetojui turetu nepasijausti tas laiko susitraukimas - dvyniu amzius nesiskirti.

Gerai. Atsakyk man prašau: kas dar be paties fotono "priklauso" jo "atskaitos sistemai"? Jei daugiau niekas be jo paties nepriklauso, tai kur problemos? Tu savo atskaitos sistemoj viską matai įprastai, o fotono "akimis" žiūrint, ši tavo paties atskaitos sistema tau jau atrodytų neįprasta. Jei kažkas būtų paties fotono "atskaitos sistemoje", tai ji fotono "akimis" žiūrint, tau atrodytų visai įprasta.

Taigi pats ir teigi, kad tie skirtingi fotono ir isores "poziuriai" nesutampa ir neturi sutapti bei nepasireiksti, nes tai tik poziuriai, bet gini kaip tik pozicija, kai atsiranda realus fotono (ar elektrono) "poziurio" pasireiskimas isoriniam "poziuriui" - laiko susitraukimas ir kt.
Jei klausi del fotono judejimo atskaitos sistemos - sakiau - uzmirsk tuos nesamoningus teiginius ("beganciu sviesu" abu atvejai tau turejo parodyti, kad "beguskes" greicio negalima priristi prie kazkokios sistemos - ne nuo to priklauso). Jei kalbi apie atskaitos sitema apskritai, tai, energetiniu poziuriu, fotonai paklusta visiems zinomiems tvermes desniams ir suletejimai, susitraukimai bei kt. butu tu tvermes desniu pazeidimas.

O dėl dvynių paradokso, tai tau jau kelis kartus buvo sakoma, kad dvynių amžius skirsis, ne dėl SRT, o dėl BRT. Pagal BRT ten, kur veikia didesni pagreičiai (ne greičiai), laikas "eina" lėčiau.

Nu stebini tu mane nemaziau nei ta lekcija: I mano sajungininkus persimetei? Jei ne del SRT isvadu dvyniu amzius pasikeicia (dvyniu paradoksas atsirado butent SRT, o BRT tik bande istaisyti SRT nesamones), tai sekmingai padarai ta ko as siekiu - sugriovus SRT - sugriuna ir BRT
Kazkada klausiau: Ar zinote kodel butent "Specialioji reliatyvumo teorija"? Taip sakant - Ka tai reiskia?
Nekankinant - specialioji teorija, todel, kad is esmes yra ATSKIRAS (VIENAS IS/SPECIALUS) atvejis BENDROSIOS reliatyvumo teorijos Trumpiau: SRT yra dalis BRT "puzlo". Ner "puzliko" - ner "puzlo".
Sorry - maniau, kad visems tai yra zinoma, nes Dvyniu paradoksas labiausiai ir puolamas del tos priezasties - nepaaiskins SRT jo - xana BRT!