Vilius wrote:Negi tikrai manai, kad visos tos kartos protingų žmonių mokėsi ir dėstė tą formulę, rašė knygas ir straipsnius, naudojo ją skaičiavimuose, darė eksperimentus, etc., ir nei vienas iš jų nesusimąstė, ar galima c kelti kvadratu? Ir tada po daugiau nei 100 metų tu išlendi kaip tas Pilypas iš kanapių, ir vien pažiūrėjęs į formulę atrandi tokią akivaizdžią klaidą tokioje populiarioje formulėje..
Iš principo gal ir gali būti, kad tu teisus, o jie visi - ne. Bet praktikoje, savo teiginį turėtum pagrįsti tiesiog neįtikėtinai stipriais argumentais, ko deja mes nematome.
Apie ką čia kalbi, žmogau?
Kur aš „kaip tas Pilypas iš kanapių“ išlindau? Gal kad paklausiau, kokią taikomąją prasmę turi tas E=mc². Tad kurį teiginį turėčiau pagrįsti, tais „neįtikėtinai stipriais argumentais“, kai jokio teiginio dar neišsakiau. Sakau, gal tikrai nebežinau ką šneku. Primintum tą mano teiginį, kurį čia kritikuoji. Už tai dėkoju iš anksto!
Augustas wrote:Na, tai paprastai pasidaro. Per pagreitį ima ir pasidaro. O Tamsta, Keistuoli, ar žino, kas tai per dalykas yra tas pagreitis ir kaip tas pagreitis iš greičio pasidaro?
Aš jau sakiau, kad nežinau, kaip tas c² džauliais ir dar į kilogramą pasidaro. Mano supratimu, net ir prie didžiausio galimo pagreičio (nesvarbu ką tau tas pagreitis reiškia), šviesos greiti negali virsti džauliais į kilogramą. Ir pati šviesa negali virsti džauliais į kilogramą, nes kiek prisimenu, neturi masės. Tai kas man dabar bus, kad nežinau, kaip tas c² džauliais ir dar į kilogramą pasidaro? Vėl sakysit, „kaip tas Pilypas iš kanapių“ išlindau...
Bet nesvarbu, kiek suprantu, greitis niekaip negali pasidaryti džauliais į kilogramą, net ir tada, jei
fizikanas taip teigia.