Per daug nesigilinant – išvardyti karai ir paties tamstos pripažinimas, kad „kraujas upeliais liejosi“ rodo, kad ta įtaka buvo bent jau ne tokia, kaip bandai įrodyti, t. y. karų ji nesustabdė. O skambių frazių vartojimas (kuris, kaip nesunkiai galima įsitikinti kad ir google paieškoje, nėra toks jau masinis) niekaip nerodo jų teisingumo.Singuliaras wrote:Visa šita diskusija prasidėjo nuo klausimo: kokią įtaką karams turi bapkės? XIX a. pvz. rodo, kad milžinišką
Globalizacija
- Singuliaras
- senbuvis
- Posts: 1223
- Joined: 2006-09-16 16:03
- Location: Žemė - žmonių planeta
Sakiau, kad neverta terliotis. Gal tau rimtai nuorodas su puslapiais surašyti? Matai, universitetas tuo ir skiriasi nuo mokyklos, pavyzdžiui, kad jame Googliaus jau nebeužtenka. Gal, sakau, ir tamstai būtų pats laikas išaugti ir pribręsti? Ką? Nes, patikėk, juokingai atrodai, kai absoliučiau nieko nenutuokdamas bandai Wiki pagalba kvestionuoti ištisą discipliną, kurios yra mokomasi ne metus ir ne du. Beje, aname poste beveik viską, ką surašiau, paėmiau iš "tarptautinių santykių istorijos" knygutės. Sėkmės.
Vadinasi, mano spėjimas apie TSPMI buvo teisingasSinguliaras wrote:Beje, aname poste beveik viską, ką surašiau, paėmiau iš "tarptautinių santykių istorijos" knygutės. Sėkmės.
(O jums tikrai dėsto tokią discipliną, kaip „šimto metų taika“? Ir dar ne vienerius metus?)
-
- pradedantis
- Posts: 338
- Joined: 2008-07-17 14:09
Biški pabėgote nuo temos. Nėra esmė, ar vyko tie karai XIX amžiuje ar ne. Klausimas buvo ar tik valstybės kelia karus. Aš daviau argumentą apie I apiumaus karą. Aišku nebuvo bendro susitarimo, ar HIEC laisvas verslas (kaip aš sakiau), ar tai buvo UK politikos vykdytoja.
Na gerai. O pvz., Hanzos sąjunga? Ji tikrai nebuvo jokios valstybės deleguota. Ir visgi sugebėjo įsivelti į du karus - vieną prieš Olandus, kitą prieš Švedus.
Na gerai. O pvz., Hanzos sąjunga? Ji tikrai nebuvo jokios valstybės deleguota. Ir visgi sugebėjo įsivelti į du karus - vieną prieš Olandus, kitą prieš Švedus.
Kad kiltų karas – reikalingas subjektas, turintis pakankamas galimybes karui sukelti ir manantis, kad jam yra labiau verta kariauti nei nekariauti. Na, dar, žinoma, reikia priešo. Viskasstatus_quo wrote:Biški pabėgote nuo temos. Nėra esmė, ar vyko tie karai XIX amžiuje ar ne. Klausimas buvo ar tik valstybės kelia karus.
Tačiau kol kas istorinė realybė yra tokia, kad (su labai retomis išimtimis) pajėgūs kariauti subjektai buvo tik valstybės. Net ir tada, kai viena iš kariaujančių pusių buvo komercinė organizacija, ji kariavo su valstybėmis, tačiau čia libertarai gali pareikšti, kad tarp dviejų įmonių karas niekad nebūtų kilęs, nes jos būtų galėję susitarti, o va valstybė dėl kokių nors priežasčių (pvz., kvailo ir nepateisinamo noro saugoti savo gyventojus nuo opiumo) ėmė ir užsispyrė
Mano nuomone geriausia „nevalstybinių karų“ iliustracija yra nusikalstamų gaujų susirėmimai. Tas faktas, kad tokie susirėmimai vyksta rodo, kad net ir pelno siekiančiose organizacijose dėl vienų ar kitų priežasčių ne visada pasirenkamas taikus santykių aiškinimosi būdas.
Globalizacija baigesi.
JAV rinkimuose populiariausias reikalavimas buvo nutraukti prekybą su Meksika, Britanija pareiškė, kad naujų imigrantų nebepriims, Vokietijoje patrigubėjo Markso raštų pirkimas, japonai masiškai stoja į komunistų partiją.
JAV rinkimuose populiariausias reikalavimas buvo nutraukti prekybą su Meksika, Britanija pareiškė, kad naujų imigrantų nebepriims, Vokietijoje patrigubėjo Markso raštų pirkimas, japonai masiškai stoja į komunistų partiją.
-
- pradedantis
- Posts: 338
- Joined: 2008-07-17 14:09
Nemanau, kad tai baigiasi. Kol mes turime internetą, tol globalizacija nesustabdoma
status_quo wrote:Nemanau, kad tai baigiasi. Kol mes turime internetą, tol globalizacija nesustabdoma
Internetas nera vienintelis faktorius.Wikipedia, the free encyclopedia wrote:This process is a combination of economic, technological, sociocultural and political forces.[1] Globalization is often used to refer to economic globalization, that is, integration of national economies into the international economy through trade, foreign direct investment, capital flows, migration, and the spread of technology.[2]
-
- pradedantis
- Posts: 338
- Joined: 2008-07-17 14:09
Jis net nėra faktorius. Jis yra priemonė globalizacijai plisti.spyxter wrote:status_quo wrote:Nemanau, kad tai baigiasi. Kol mes turime internetą, tol globalizacija nesustabdomaInternetas nera vienintelis faktorius.Wikipedia, the free encyclopedia wrote:This process is a combination of economic, technological, sociocultural and political forces.[1] Globalization is often used to refer to economic globalization, that is, integration of national economies into the international economy through trade, foreign direct investment, capital flows, migration, and the spread of technology.[2]
[--- Po 12-os metų ---]
Pamenu, ir iki viruso buvo šiokių tokių ženklų, kad globalizacijos procesas pradeda bent jau lėtėti.. Tai kas bus dabar?
Manau, skrydžiai - vienas iš pagrindinių globalizacijos variklių - tikrai taps žymiai brangesni ir dar labiau žeminantys bei nepatogūs, nei buvo iki tol.
Turizmas.. Lol. Kas tas turizmas? Čia kur žmonės senovėje lakstydavo po visą pasaulį tam, kad pasistumdytų eilėse su kitais prakaituotais užsieniečiais? Jo, pamenu kažką tokio iš jaunystės laikų
Valstybių sienos, kurios dar taip neseniai daug kam atrodė kaip 20-o amžiaus atgyvena, staiga vėl grįžo į madą..
Prekyba.. Well, net iki viruso buvo didelių problemų pvz. tarp JAV ir Kinijos. Tai vargu, ar dabar situacija pagerės.
Globalios organizacijos? Na, WHO turėjo progą pabūti iš tiesų naudinga.. Bet, ar buvo?
Vienintelė sritis, kur pasaulis tapo gal net truputį globalesnis - tai internetas.. Tačiau kažin, ar to užteks.
Pamenu, ir iki viruso buvo šiokių tokių ženklų, kad globalizacijos procesas pradeda bent jau lėtėti.. Tai kas bus dabar?
Manau, skrydžiai - vienas iš pagrindinių globalizacijos variklių - tikrai taps žymiai brangesni ir dar labiau žeminantys bei nepatogūs, nei buvo iki tol.
Turizmas.. Lol. Kas tas turizmas? Čia kur žmonės senovėje lakstydavo po visą pasaulį tam, kad pasistumdytų eilėse su kitais prakaituotais užsieniečiais? Jo, pamenu kažką tokio iš jaunystės laikų
Valstybių sienos, kurios dar taip neseniai daug kam atrodė kaip 20-o amžiaus atgyvena, staiga vėl grįžo į madą..
Prekyba.. Well, net iki viruso buvo didelių problemų pvz. tarp JAV ir Kinijos. Tai vargu, ar dabar situacija pagerės.
Globalios organizacijos? Na, WHO turėjo progą pabūti iš tiesų naudinga.. Bet, ar buvo?
Vienintelė sritis, kur pasaulis tapo gal net truputį globalesnis - tai internetas.. Tačiau kažin, ar to užteks.
Pamenu, prieš dvidešimt metų, po 9/11, tai irgi panašiai kalbėjo, kad žmonės ims mažiau skraidyti, nes visi tie saugumo reikalavimai padarys skrydžius nepakenčiamus. Ir tikrai, keliautojų oru skaičiai patyrė didelį krachą, kurį atsispindi šis grafikas:
Na jo, ir grafikas šitas rodo globalizacijos lėtėjimą - kreivė vis statesnė ir statesnė, tuoj visai bus neįmanoma į tokį statų kalnelį globalizacijai įlipti
Šiaip neseniai perskaičiau Zweigo "The World of Yesterday", tai jis ten tikrai detaliai aprašo, kaip 1914-ais staiga užsibaigė jų iki tol gana liberalus ir kosmopolitiškas pasaulis.. Kaip staiga prireikė krūvos dokumentų kelionėms, kurios iki tol reikalavo tik įsimesti pasą į lagaminą. Kokie nepatikimi ir nuskurę pasidarė iki tol prabangūs ir neįtikėtinai punktualūs traukiniai, kaip greitai pasikeitė žmonių nuotaikos ir pažiūros, ir t.t.
Ir vienas motyvas vis kartojasi ne tik šiame, bet ir kituose pasakojimuose apie staigių permainų laikus - kaip sunku tas permainas suvokti, kai kas dieną jose gyveni, ir juo labiau - kaip neįmanoma jų numatyti iš anksto..
Ir vienas motyvas vis kartojasi ne tik šiame, bet ir kituose pasakojimuose apie staigių permainų laikus - kaip sunku tas permainas suvokti, kai kas dieną jose gyveni, ir juo labiau - kaip neįmanoma jų numatyti iš anksto..
O tai koks šito grafikėlio moralas? Kad lėktuvus kada nors pakeis raketos ar teleportacija, kaip traukinius pakeitė automobiliai? Kad traukinius išstūmė automobiliai dar nereiškia, kad žmonės pradėjo keliauti mažiau.
O su visais "nebūtų pirmas kartas", tai žinok, čia galioja ir visokioms pranašystėms apie pabaigas. Nebūtų pirmas kartais, kai pranašaujama globalizacijos pabaiga.
Nepanašu, kad tau būtų labai sunku jas suvokti, juk geriau už kitus sugebi numatyti globalizacijos žlugimą, įžvelgi tendencijas kurių kiti nepajėgūs įžvelgti.
Kad eksponentiniai grafikai nesitęsia be galo.
1920-ais automobiliai pakeitė traukinius?..
Ok. Jei tiksliau, aš pranašauju ne tiek globalizacijos pabaigą, kiek vakarietiškos globalizacijos pabaigą. Be abejo, po vieno-kito dešimtmečio krizių ir neramumų, žmonija vėl suras kelią augti ir tobulėti - tame tarpe įskaitant ir visą pasaulį apimančius procesus. Tik tame dominuos jau nebe mūsų, o kitų kultūrų vertybės ir idėjos.