Cia gal offtopic, bet man atrodo siekiant, kad visas pasaulis moketu kazkokia viena kalba, labai kvaila ideja yra pasirinkti tokia, kuria tuo metu kalba 0% zmoniu populiacijos
Čia žiauriai OFFTOPIC, bet kodėl nehumanitarams taip nesiseka su humanitariniais mokslais?
Įvairiomis epochomis paprastai dominuodavo kalbos, kuriomis kalbėjo 0 % žmonių. Jos būdavo valstybinės, priverstinai ar pasirinktinai mokomos arba tiesiog prestižo reikalas.
O štai jei kas sugalvotų sintetinę kalbą, kuri būt lygiai lengvai išmokstama ir indoeuropiečiui, ir kiniečiui, ir japonui ir arabui ir zulusui, vat tada tai būt dalykas vertas gaišti laiką.
Jei jau japonams ar zulusams rinktis tarp anglų ir esperanto vadovaujantis vien lengvumo principu, jie tikrai rinksis esperanto.
Tos esperanto reikia nebent prancūzams ir kiek mažiau vokiečiams, katrie išdidžiai pasipiktinę, kad ne jų kalbos dominuoja.
Manau, kad esperanto reikia ir tau užsimanius pasikalbėti su išdidžiaisiais prancūzais ar vokiečiais. Va, žiūrėk, šiokia tokia nauda iškart atsiranda.
Taigi ką jūs manote apie šią kalbą?
Kad tai vienintelė dirbtinė kalba, turinti potencialą.
Tada parašykite kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą susidūrėte su šia kalba.
Kai prieš 20 landžiojau po motinos spintą, aptikau nedidelę knygelę pavadinimu „Ŝlosilo de esperanto“.
Žinoma, yra labai mažai tikimybių, jog ši kalba visuotinai paplis
Kalbos plinta ir įsigali dėl to, kad jos turi „bazę“. „Bazė“ galėtų būti kultūrinis paveldas, šiuo metu gyvų esančių kalbėtojų skaičius, žmonių, galinčių ir norinčių į ją investuoti, skaičius, informacijos prieinamumas apie šią kalbą, informacijos prieinamumas šia kalba, kultūrinis interesas, ir, be abejo, investicijos. Apmaudu, tačiau esperanto nė vienu kriterijumi nesiekia didelių aukštumų.
Padėtis galėtų pasikeisti keliais atvejais.
a) Bent vienoje valstybėje įvedant privalomą esperanto k. mokymą. Labai nerealus žingsnis: niekas neinvestuos į kultūrinį vakuumą, kai investuoti galima į savo, kad ir nedidelį, paveldą.
b) Investuojant dideles sumas iš privačių fondų.
Gali būti, kad esperanto kalbos plitimo potencialas yra gerokai didesnis nei bet kokios kitos gyvos kalbos.
