Iš ties, norint užmegzti pažintį naujoje vietovėje, geriausia pradėti nuo bendrų hobių. Man ilgą laiką tam tarnavo vietinės krepšinio aikštelės, dabar – kiti įvairūs hobiai. Tavo variantas turi dar tokį pranašumą, kad su tais bendraminčiais automatiškai galėsi susikalbėti, jei jie netyčia nemokėtų angliškai/rusiškai ar kt.Tiesą sakant, aš esu vienas iš tų retų esperantinkų, kurie tą kalbą actually gana sėkmingai panaudoja realiame pasaulyje. Kai nuvažiuoju į naują šalį, dažniausiai susisiekiu su vietiniais esperantininkais, kas yra labai paprastas ir veiksmingas būdas užmegzti kontaktus su "normaliais" vietiniais žmonėmis
Ne be pagrindo, Viliau. Ne be pagrindoDėl tavo kritikos, tai patikėk, ji yra taip pat nuvalkiota, kaip ir patys Esperanto lozungai. Beveik kiekvienas "tikras" lingvistas, ar bent jau kažkaip profesionaliai su kalbomis susijęs žmogus, retai kada praleidžia progą pasišaipyti iš Esperanto judėjimo.
Ir šiaip ten buvo ne kritika, o pasišaipymas. Esperanto nekritikuoju, tik šaipausi iš jos fanboyjų.
Labai domiuosi kalbomis, ir kuo toliau, tuo labiau. Mat pastebėjau, kad kalbos yra viena iš dviejų sričių, kartu su astronomija-astrofizika, kur man dar suteikia tą vaikišką nuostabą ir pažinimo džiaugsmą Bet natūralios kalbos. Labai įdomu, kaip skirtingose kultūrose išsivystė visiškai skirtinga kalba, turinti tokių sąvokų kur lietuvių kalboje net nieko panašaus nėra, visiškai skirtingai perduodančių ne tik mintis, bet ir emocinį krūvį, ir t.t., sakyčiau, stipriai praplečia suvokimą. O esperanto, ką aš žinau, tikiu kad turi palyginus paprastą ir elegantišką gramatiką, šaunuoliai, neįdomu. Pats nesiskundžiu vaizduote ir pasistengęs irgi galėčiau prikurti visokių gramatikų, kurios irgi niekur neprigytų. Bet gal kada jei turėsiu laisvo laiko ir pasidomėsiu vien dėl bendro išprusimo. Tik reikės kaip nors tyliai, aišku niekam apie tai nesakyti. Atsidarysiu viename lange esperanto tutorialą ir kitame kokios nors korėjiečių kalbos, kad galėčiau staigiai alt-tabinti, jei kas netikėtai įeitų į kambarį.Jei bendrai domiesi kalbomis, labai rekomenduoju bent pabandyt pastudijuoti Esperanto gramatiką. Manau, nustebsi pamatęs kokia paprasta ir net elegantiška gali būti kalbos gramatika (lyginant su tradicinėmis kalbomis). Ir nesakyčiau, kad tas paprastumas kažkaip ypatingai apriboja tos kalbos funkcionalumą. Esu skaitęs ir gana rimtų tekstų šia kalba, ir grožinių kūrinių, ir net blevyzgojęs prie alaus. Ir nei vienu atveju nepastebėjau, kad pati kalbos struktūra kažkaip apsunkintų bendravimą.
Edit: paskaitinėjau kelis paskutinius šios temos puslapius prie pusryčių, ir kaip ir reikėjo tikėtis, mano pasišaipymas iš esperanto fanboyjų net iki mėgėjiško lygio netraukė. Lyginant kaip čia tikrą esperanto fanboyjų sudorojo vienas toks kitas žmogus, geriau išmanantis šią kalbą ir jos eee religinį kontekstą