Esperanto kalba
-
- naujokas
- Posts: 32
- Joined: 2009-03-10 13:46
- Location: Vilnius
O, čia yra tai, ką aš perskaičiau Umberto Eco knygoje Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje
Šiandien turime "Universala Esperanto Asocio", kurios skyriai yra visuose didžiuosiuose pasaulio miestuose, - tai liudija esperanto sėkmę. Esperantininkai leidžia per šimtą periodinių leidinių, į šią kalbą išversti pagrindiniai visų šalių literatūros kūriniai – nuo Biblijos iki Andersono pasakų, yra ir orginalios poezijos bei prozos [p. 297].
"Politinės" TPK galimybės (TPK – tarptautinė pagalbinė kalba)
Iki šiol instrumentinių kalbų vartojimą lėmė tradicija (lotynų – kaip politinė, akademinė ir Bažnyčios kalba viduramžiais), nepasveriami dalykai (svahili kalba, natūrali šnekamoji vieno Afrikos regiono kalba, dėl prekybinių ir kolonijinių kontaktų palengva, spontaniškai virto paprastesne, buvo sunorminta ir tapo bendar didžiulio Afrikos regiono kalba) ar politinė bei ekonominė hegemonija (anglų kalba po Antrojo pasaulinio karo).
Tačiau ar įmanoma, kad kokia nors tarptautinė organizacija (pavyzdžiui, Jungtinės Tautos ar Europos Parlamentas) primestų tam tikrą TPK kaip lingua franka (ar pripažintų jos faktinį paplitimą ir ją patvirtintų)? Tokių istorinių precedentų nėra.
Tačiau niekas nepaneigtų, kad šiandien daugelis aplinkybių pasikeitė, pavyzdžiui, tas nuolatinis įvairių tautų bendravimas – ne vien aukščiausių socialinių sluoksnių, bet per masinį turizmą – tokio reiškinio ankstesniais amžiais nebuvo. Nebuvo ir visuomenės informavimo priemonių, gebančių visame pasaulyje paskleisti ganėtinai vienodus elgesios modelius (būtent visuomenės informavimo priemonės daugiausia prisidėjo prie anglų kalbos, kaip instrumentinės, paplitimo). Todėl jei politinį sprendimą lydėtų planinga žiniasklaidos kampanija, pasirinktos TPK galimybės išplisti labai padidėtų.
Albanai ir tunisiečiai lengvai išmoko itališkai tik todėl, kad dabar jie gali matyti Italijos televizijos programas. Žmonės galėtų susipažinti su TPK, jei viso pasaulio televizijos kiekvieną dieną skirtų tam nors truputį laiko arba ja būtų skelbiami, pavyzdžiui, popiežiaus kreipimaisi ar įvairių tarptautinių susirinkimų sprendimai, rašomos elektroninės programinės įrangos instrukcijos arba vyktų pokalbiai tarp lėktuvų pilotų ir skrydžių dispečerių.
Nors tokia politinė iniciatyva iki šiol nebuvo parodyta ir, atrodo, sunku ją sužadinti, anaptol nereiškia, kad to nebus ateityje. Per pastariuosius keturis šimtmečius Europoje formavosi tautinės valstybės, ir joms buvo svarbu (kartu su sienų apsaugos bei muitinių politika, reguliarios kariuomenės sukūrimu, nacionalinio tapatumo simbolika) įtvirtinti vieną nacionalinę kalbą. Mokyklos, aukstosios mokyklos, spauda padėjo sunorminti ir pakeisti šias kalbas. Mažumų kalbomis niekas nesirūpino arba įvairiausiomis politinėmis aplinkybėmis jos buvo netgi slopinamos ir sumenkintos iki "antrarūsės kalbos" statuso.
Šiandien viskas sparčiai keičiasi priešinga linkme: politikoje griaunami muitinių barjerai, kuriamos tarptautinės taikos palaikymos pajėgos, atsiveria valstybių sienos. Pastaraisiais dešimtmečiais visoje Europoje vykdoma pagarbos tautinių mažumų kalboms politika. Maža to, pastaraisiais metais įvyko dar labiau stulbinamų pokyčių, o Sovietų imperijos griūtis yra ryškiausia to išraiška: lingvistinis susikaidymas traktuojamas ne kaip vengtinas, o kaip etninės tapatybės ir politinės teisės dalykas, kurio kaina verta net pilietinio karo. Toks pat procesas, vykdomas gal skirtingomis, bet dažnai tokiomis pat žiauriomis priemonėmis, ryškėja Jungtinėse Amerikos Valstijose. Du amžius WASP (White-Anglo-Saxon Protestant – anglosaksų kilmės baltasis protestantas) anglų kalba buvo melting pot, šiandien Kalifornija virsta dvikalbe valstija (anglų ir ispanų kalbos), o nuo jos neatsilieka ir Niujorkas.
Matyt, tai jau nesulaikomas procesas. Jei Europos vienijimosi procesai vyks lygia greta su kalbų daudinimosi procesais, vienintelis galimas sprendimas bus įvesti Europoje vieną bendrą instrumentinę kalbą.
Iš visų buvusių prieštaravimų vis dar lieka vienas, suformuluotas Fontenelle'io, o pakartotas d'Alembert'o įvade į Encyclopedie – vyriausybės iš prigimties yra egoistiškos, jos niekada nemokėjo įžvelgti to, kas yra gerai visai žmonijai, ne vien joms. Net jei sitiktume, kad TPK yra neišvengiama būtinybė, sunku įsivaizduoti, kad pasaulinės organizacijos, vis dar nesusitariančios dėl neatidėliotinų priemonių, kaip išgelbėti planetą nuo ekologinės katastrofos, įstengs neskausmingai išgydyti Babelio paliktą atvirą žaizdą.
Tačiau šiame amžiuje jau taip pripratome prie nuolat greitėjančio įvykių tempo, kad verčiau atsisakykime lengvabūdiškų pranašysčių. Būtent tautinio orumo jausmas gali tapti varojąja jėga: susidūrusios su perspektyva, kad būsimoje Europos Sąjungoje gali įsivyrauti vienos tautos kalba, valstybės, turinčios mažai galimybių primesti savo kalbą ir būgštaujančios dėl kitų kalbų dominavimo (taigi visos, išskyrus vieną) galėtų susivienijusios paremti TPK pritaikymo kampaniją [p. 303 – 306].
Šiandien turime "Universala Esperanto Asocio", kurios skyriai yra visuose didžiuosiuose pasaulio miestuose, - tai liudija esperanto sėkmę. Esperantininkai leidžia per šimtą periodinių leidinių, į šią kalbą išversti pagrindiniai visų šalių literatūros kūriniai – nuo Biblijos iki Andersono pasakų, yra ir orginalios poezijos bei prozos [p. 297].
"Politinės" TPK galimybės (TPK – tarptautinė pagalbinė kalba)
Iki šiol instrumentinių kalbų vartojimą lėmė tradicija (lotynų – kaip politinė, akademinė ir Bažnyčios kalba viduramžiais), nepasveriami dalykai (svahili kalba, natūrali šnekamoji vieno Afrikos regiono kalba, dėl prekybinių ir kolonijinių kontaktų palengva, spontaniškai virto paprastesne, buvo sunorminta ir tapo bendar didžiulio Afrikos regiono kalba) ar politinė bei ekonominė hegemonija (anglų kalba po Antrojo pasaulinio karo).
Tačiau ar įmanoma, kad kokia nors tarptautinė organizacija (pavyzdžiui, Jungtinės Tautos ar Europos Parlamentas) primestų tam tikrą TPK kaip lingua franka (ar pripažintų jos faktinį paplitimą ir ją patvirtintų)? Tokių istorinių precedentų nėra.
Tačiau niekas nepaneigtų, kad šiandien daugelis aplinkybių pasikeitė, pavyzdžiui, tas nuolatinis įvairių tautų bendravimas – ne vien aukščiausių socialinių sluoksnių, bet per masinį turizmą – tokio reiškinio ankstesniais amžiais nebuvo. Nebuvo ir visuomenės informavimo priemonių, gebančių visame pasaulyje paskleisti ganėtinai vienodus elgesios modelius (būtent visuomenės informavimo priemonės daugiausia prisidėjo prie anglų kalbos, kaip instrumentinės, paplitimo). Todėl jei politinį sprendimą lydėtų planinga žiniasklaidos kampanija, pasirinktos TPK galimybės išplisti labai padidėtų.
Albanai ir tunisiečiai lengvai išmoko itališkai tik todėl, kad dabar jie gali matyti Italijos televizijos programas. Žmonės galėtų susipažinti su TPK, jei viso pasaulio televizijos kiekvieną dieną skirtų tam nors truputį laiko arba ja būtų skelbiami, pavyzdžiui, popiežiaus kreipimaisi ar įvairių tarptautinių susirinkimų sprendimai, rašomos elektroninės programinės įrangos instrukcijos arba vyktų pokalbiai tarp lėktuvų pilotų ir skrydžių dispečerių.
Nors tokia politinė iniciatyva iki šiol nebuvo parodyta ir, atrodo, sunku ją sužadinti, anaptol nereiškia, kad to nebus ateityje. Per pastariuosius keturis šimtmečius Europoje formavosi tautinės valstybės, ir joms buvo svarbu (kartu su sienų apsaugos bei muitinių politika, reguliarios kariuomenės sukūrimu, nacionalinio tapatumo simbolika) įtvirtinti vieną nacionalinę kalbą. Mokyklos, aukstosios mokyklos, spauda padėjo sunorminti ir pakeisti šias kalbas. Mažumų kalbomis niekas nesirūpino arba įvairiausiomis politinėmis aplinkybėmis jos buvo netgi slopinamos ir sumenkintos iki "antrarūsės kalbos" statuso.
Šiandien viskas sparčiai keičiasi priešinga linkme: politikoje griaunami muitinių barjerai, kuriamos tarptautinės taikos palaikymos pajėgos, atsiveria valstybių sienos. Pastaraisiais dešimtmečiais visoje Europoje vykdoma pagarbos tautinių mažumų kalboms politika. Maža to, pastaraisiais metais įvyko dar labiau stulbinamų pokyčių, o Sovietų imperijos griūtis yra ryškiausia to išraiška: lingvistinis susikaidymas traktuojamas ne kaip vengtinas, o kaip etninės tapatybės ir politinės teisės dalykas, kurio kaina verta net pilietinio karo. Toks pat procesas, vykdomas gal skirtingomis, bet dažnai tokiomis pat žiauriomis priemonėmis, ryškėja Jungtinėse Amerikos Valstijose. Du amžius WASP (White-Anglo-Saxon Protestant – anglosaksų kilmės baltasis protestantas) anglų kalba buvo melting pot, šiandien Kalifornija virsta dvikalbe valstija (anglų ir ispanų kalbos), o nuo jos neatsilieka ir Niujorkas.
Matyt, tai jau nesulaikomas procesas. Jei Europos vienijimosi procesai vyks lygia greta su kalbų daudinimosi procesais, vienintelis galimas sprendimas bus įvesti Europoje vieną bendrą instrumentinę kalbą.
Iš visų buvusių prieštaravimų vis dar lieka vienas, suformuluotas Fontenelle'io, o pakartotas d'Alembert'o įvade į Encyclopedie – vyriausybės iš prigimties yra egoistiškos, jos niekada nemokėjo įžvelgti to, kas yra gerai visai žmonijai, ne vien joms. Net jei sitiktume, kad TPK yra neišvengiama būtinybė, sunku įsivaizduoti, kad pasaulinės organizacijos, vis dar nesusitariančios dėl neatidėliotinų priemonių, kaip išgelbėti planetą nuo ekologinės katastrofos, įstengs neskausmingai išgydyti Babelio paliktą atvirą žaizdą.
Tačiau šiame amžiuje jau taip pripratome prie nuolat greitėjančio įvykių tempo, kad verčiau atsisakykime lengvabūdiškų pranašysčių. Būtent tautinio orumo jausmas gali tapti varojąja jėga: susidūrusios su perspektyva, kad būsimoje Europos Sąjungoje gali įsivyrauti vienos tautos kalba, valstybės, turinčios mažai galimybių primesti savo kalbą ir būgštaujančios dėl kitų kalbų dominavimo (taigi visos, išskyrus vieną) galėtų susivienijusios paremti TPK pritaikymo kampaniją [p. 303 – 306].
Nelabai domėjausi. Kodėl būtent šitos kalbos ir būtent tokie žodžiai parinkti?RERUMSCRIPTOR wrote:Jos žodynas remiasi romanų, germanų kalbomis ir slavų kalbomis.
Vis dar nematau privalumo prieš egzintuojančios romanų, slavų ar gernamų kalbos naudojimą. Tai, kad kalba nenaudojama jokioje šalyje - "neutralumas", nepadeda nei kalbą išmokti nei susikalbėti.
[/reklama]RERUMSCRIPTOR wrote:O, čia yra tai, ką aš perskaičiau Umberto Eco knygoje Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje
Šiandien turime "Universala Esperanto Asocio", kurios skyriai yra visuose didžiuosiuose pasaulio miestuose, - tai liudija esperanto sėkmę...
-
- naujokas
- Posts: 32
- Joined: 2009-03-10 13:46
- Location: Vilnius
Akela wrote:[/reklama]RERUMSCRIPTOR wrote:O, čia yra tai, ką aš perskaičiau Umberto Eco knygoje Tobulos kalbos paieškos Europos kultūroje
Šiandien turime "Universala Esperanto Asocio", kurios skyriai yra visuose didžiuosiuose pasaulio miestuose, - tai liudija esperanto sėkmę...
Na, Umbertui Eco reklamos nereikia....
Čia panašiai, kaip vaistų reklama per radiją "Esu gydytojas tox ir tox.... pirkite..."RERUMSCRIPTOR wrote:Na, Umbertui Eco reklamos nereikia....
(dažnai veiklai/produktui reklamuoti galima rasti garsesnių ar tiesiog autoritetingų asmenų tekstų)
-
- naujokas
- Posts: 32
- Joined: 2009-03-10 13:46
- Location: Vilnius
Įdomu, kiek iš tokios reklamos uždirbo Eco? Čia nėra reklama, o mokslininko nuomonė/pamąstymai apie eo. Bet net ir reklamoje galima rasti nemažai tiesos. Galėčiau rasti ir daugiau garsesnių ar tiesiog autoriteringų asmenų, kurie mokėjo ar/ir palaikė esperanto idėją, bet turbūt ir juos tu apkaltintum eo reklama.Akela wrote:Čia panašiai, kaip vaistų reklama per radiją "Esu gydytojas tox ir tox.... pirkite..."RERUMSCRIPTOR wrote:Na, Umbertui Eco reklamos nereikia....
(dažnai veiklai/produktui reklamuoti galima rasti garsesnių ar tiesiog autoritetingų asmenų tekstų)
- Singuliaras
- senbuvis
- Posts: 1223
- Joined: 2006-09-16 16:03
- Location: Žemė - žmonių planeta
Bet kol kas aišku viena: ispanų apsimoka mokytis labiau negu esperanto? Ane?
Sakykim, kažkas atidaro greta šios temos apie esperanto temą apie automobilį "Volvo" (Renault, audi...). Ir ima aiškinti, kad jis geriausias ir visiems rekomenduoti jo važinėti. Kada atsiranda oponentų, kurie tikina, kad jiems nereikia Volvo, tas kažkas ima pastinti garsių žmonių, kurie važinėja "Volvo" pagiriamuosius tekstus mašinai.RERUMSCRIPTOR wrote:Įdomu, kiek iš tokios reklamos uždirbo Eco? Čia nėra reklama, o mokslininko nuomonė/pamąstymai apie eo. Bet net ir reklamoje galima rasti nemažai tiesos. Galėčiau rasti ir daugiau garsesnių ar tiesiog autoriteringų asmenų, kurie mokėjo ar/ir palaikė esperanto idėją, bet turbūt ir juos tu apkaltintum eo reklama.
Jį apkaltina reklama.
Tada ima gintis, kad tai ne reklama, o kažkieno tai nuomonė apie automobilį...
Tą patį galima padaryti, pvz, su entuziastingu fitneso, sveiko gyvenimo būdo (...) propogavimu.
Ir visada aiškinti, kad tai ne reklama, o labai teisinga garsaus vartotojo nuomonė/pamąstymai...
Bet kuriuo atveju tai apeliavimas į autoritetą
-
- naujokas
- Posts: 32
- Joined: 2009-03-10 13:46
- Location: Vilnius
Na, kad Eco tekstas ape eo yra labai teisinga nuomonė būsi pats susigalvojęs. Aš nesu rašęs, jog Eco nuomonė apie eo yra labai teisinga, neginčyjama ir pan.Akela wrote:Ir visada aiškinti, kad tai ne reklama, o labai teisinga garsaus vartotojo nuomonė/pamąstymai...
Be to ar gali paaiškinti, kuo nuomonė skiriasi nuo reklamos?
Mmmda... prasideda pažodinės razborkės dėl prasmės atspalvių.RERUMSCRIPTOR wrote:Na, kad Eco tekstas ape eo yra labai teisinga nuomonė būsi pats susigalvojęs. Aš nesu rašęs, jog Eco nuomonė apie eo yra labai teisinga, neginčyjama ir pan.
Šiaip tai rašei:
(Paprastai, kai apie kažką pateikiama mokslininko nuomonė, turima omeny, kad tai teisinga ir neprofesionalams nenuginčijama.)RERUMSCRIPTOR wrote: Čia nėra reklama, o mokslininko nuomonė/pamąstymai apie eo.
Beje, aš nerašiau, kad U.E. tekstas apie esperanto yra labai teisingas, aš rašiau apie tai, kaip tu jį pateikei ("mokslininko nuomonė").
Kada suinteresuotas asmuo (siūlantis kitiems kažkokį produktą) garsaus autoriteto nuomonę apie produktą pateikia tiems asmenims, kuriuos įtikinėja produkto gerumu, tai ta nuomonė tampa reklama.RERUMSCRIPTOR wrote:[Be to ar gali paaiškinti, kuo nuomonė skiriasi nuo reklamos?
http://lt.wikipedia.org/wiki/Apeliavima ... itet%C4%85Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai teiginio X teisingumą bandoma įrodyti remiantis tuo, jog jo teisingumu tikėjo kažkuris įrodinėtojo autoritetas...
...Šio pobūdžio klaidos ypač dažnai sąmoningai išnaudojamos reklamose.
-
- naujokas
- Posts: 32
- Joined: 2009-03-10 13:46
- Location: Vilnius
Na, čia jau daugiau tavo bėdos, jeigu tu mokslininko nuomonę turi omenyje kaip teisinga ir neprofesionalams nenuginčyjama. Be to tau niekas netrukdo pasidomėti eo plačiau ir eiti į diskusiją su Eco. Vietoje to dangstaisi kažkokia reklama ir apeliavimu į autoritetą. Na, gal čia ir ne į temą, bet... Aš nieko nenusimanau ekonomikoje, bet, sakykim, kažkiokių Glavecko ar kito ekonomisto teiginių aš nepriimu kaip teisingų ir nenuginčijamų ir nepuolu keisti litų į eurus.Akela wrote:(Paprastai, kai apie kažką pateikiama mokslininko nuomonė, turima omeny, kad tai teisinga ir neprofesionalams nenuginčijama.)
Kaip suprantu šioje situacijoje, tas suinteresuotas asmuo esu aš, o tas produktas yra esperantas, bei tas garsus autoritetas yra Eco.Akela wrote:Kada suinteresuotas asmuo (siūlantis kitiems kažkokį produktą) garsaus autoriteto nuomonę apie produktą pateikia tiems asmenims, kuriuos įtikinėja produkto gerumu, tai ta nuomonė tampa reklama.
Taigi.....
"kuriuos įtikinėja produkto gerumu"
Čia kas įtikinėja esperanto gerumu aš ar/ir Eco?
Norėčiau, kad tu pacituotum tuos mano/Eco įtikinėjimus esperanto kalbos gerumu/teisingumu.
Tavo pateiktas reklamos apibrėžimas nėra pakankamas.
Reklamai būdingi bent du požymiai:
1) specialus jos tikslas – skatinti vartoti reklamuojamą dalyką arba vykdyti kitus reklamuotojo užsakymus,
2) atlygintinumas (už reklamą užsakovas kokiu nors būdu atsilygina)
http://lt.wikipedia.org/wiki/Reklama
Apeliavimas į autoritetą (lot. argumentum ad verecundiam) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginių argumentacijos klaidų. Ji daroma tada, kai teiginio X teisingumą bandoma įrodyti remiantis tuo, jog jo teisingumu tikėjo kažkuris įrodinėtojo autoritetas...
...Šio pobūdžio klaidos ypač dažnai sąmoningai išnaudojamos reklamose.
Teisingas apeliavimo į autoritetą naudojimas
Ko reikia, kad argumentacija autoritetu būtų pagrįsta:
1. Autoritetas privalo būti kompetetingas aptariamoje srityje.
2. Autoriteto nuomonė aptariamu klausimu privalo neišeiti už jo kompetencijos ribų.
3. Autoriteto mintys privalo būti teisingai interpretuojamos, neiškraipomos.
4. Privalo būti būdas (bent iš principo) tiesiogiai įsitikinti jo minčių teisingumu, pavyzdžiui, pakartoti autoriteto atliktą eksperimentą.
5. Autoritetas privalo būti nesuinteresuotas kažkurios pozicijos teisingumu ir neįtakojamas kitų faktorių (pinigų, garbės, populiarumo už tam tikros pozicijos palaikymą).
kurį iš išvardintų teisingo apeliavimo į autoritetą būdų pažeidžia tas Eco tekstas.
A kada jis pasijungė į mūsų forumą?RERUMSCRIPTOR wrote:Na, čia jau daugiau tavo bėdos, jeigu tu mokslininko nuomonę turi omenyje kaip teisinga ir neprofesionalams nenuginčyjama. Be to tau niekas netrukdo pasidomėti eo plačiau ir eiti į diskusiją su Eco. ...
-
- naujokas
- Posts: 32
- Joined: 2009-03-10 13:46
- Location: Vilnius
Akela wrote:A kada jis pasijungė į mūsų forumą?RERUMSCRIPTOR wrote:Na, čia jau daugiau tavo bėdos, jeigu tu mokslininko nuomonę turi omenyje kaip teisinga ir neprofesionalams nenuginčyjama. Be to tau niekas netrukdo pasidomėti eo plačiau ir eiti į diskusiją su Eco. ...
Ha ha ha! Nijaugi tau pritrūko argumentų........? ir neapsimesk, jog nesupranti perkeltinės prasmės.
O taip, pagal tavo metodiką čia forume galima "diskutuoti" ne tik su U.Eco, bet ir su Motina Terese ar Bin Ladenu... ko gero net su velykiniu zuikučiu Diskusijos, kai oponentas negali atsakyti nes nebendrauja su tavimi, yra pačios smagiausios, ane?RERUMSCRIPTOR wrote:Ha ha ha! Nijaugi tau pritrūko argumentų........? ir neapsimesk, jog nesupranti perkeltinės prasmės.Akela wrote:A kada jis pasijungė į mūsų forumą?RERUMSCRIPTOR wrote:Na, čia jau daugiau tavo bėdos, jeigu tu mokslininko nuomonę turi omenyje kaip teisinga ir neprofesionalams nenuginčyjama. Be to tau niekas netrukdo pasidomėti eo plačiau ir eiti į diskusiją su Eco. ...
-
- naujokas
- Posts: 32
- Joined: 2009-03-10 13:46
- Location: Vilnius
Eiti į diskusiją galima nebūtinai tiesiogiai bendraujant su pašnekovu, bet oponuoti, prieštarauti jo tezėms/teiginiams. Negi tau tai sunku suprasti? (:
Diskutuoti su U.Eko būtų jau kažkas TOKIO - o aptarinėti su tavim jo tekstus apie esperanto (tai ką tu vaidini "diskusija su Eko") - man neįdomu kaip ir pati esperanto (tiesą sakant - kaip ir tie tekstai)RERUMSCRIPTOR wrote:Eiti į diskusiją galima nebūtinai tiesiogiai bendraujant su pašnekovu, bet oponuoti, prieštarauti jo tezėms/teiginiams. Negi tau tai sunku suprasti? (:
-
- naujokas
- Posts: 32
- Joined: 2009-03-10 13:46
- Location: Vilnius
Ha ha, Tau diskusija su Eco būtų kažkas tokio, bet tu nenori/nesugebi oponuoti jo teiginiams. Smalsu, ir ką tu jam papasakotum!? Na, ir jeigu tau čia neįdomu - tai ką čia veiki?Akela wrote:Diskutuoti su U.Eko būtų jau kažkas TOKIO - o aptarinėti su tavim jo tekstus apie esperanto (tai ką tu vaidini "diskusija su Eko") - man neįdomu kaip ir pati esperanto (tiesą sakant - kaip ir tie tekstai)
Geras klausimas Tu teisus - man tikrai daugiau nėra ką veikti šioje temoje. Ok, traukiuosRERUMSCRIPTOR wrote:Ha ha, Tau diskusija su Eco būtų kažkas tokio, bet tu nenori/nesugebi oponuoti jo teiginiams. Smalsu, ir ką tu jam papasakotum!? Na, ir jeigu tau čia neįdomu - tai ką čia veiki?