Evoliucijos tikslingumas

[provincijus]

Tačiau idėjų evoliucija, kaip ir biologinė, nėra tikslingas procesas

Šiai Ateono minčiai norėčiau kiek paprieštarauti. Taip jau išėjo bet šį kartą remsiuosi moderniąja krikščioniška mąstysena
Šių dienų tikintieji turi argumentų paneigti aklus atsitiktinumus evoliucijos procesuose. Glaustai tas jų visas teorijas galima būtų apibendrinti taip, - evoliucija vyksta dėl būtinojo medžiagos judėjimo pažangesnių struktūrų link. Kaip argumentai tam naudojami dar iki galo mokslo neišaiškinti visi struktūrizacijos fenomenai. Kaip evoliucijos sukrikščioninimo pradininkas pagarsėjo toks jėzuitas Tejaras de Šardenas. Jei jis rėmėsi daugiau paleontologiniais tyrinėjimais ir intuicija tai šių dienų krikščioniškos mąstysenos mokslininkai remiasi paprastam žmogui jau sunkiai suvokiamais biochemijos bei kvantinės mechanikos pasiekimais. Vienas iš jų biochemijos Nobelio premijos lauretas I. Prigožinas. Tokių reiškinių, kaip Bernardo nestabilumas (šildomas vanduo organizuojasi į šešiabriaunes struktūras) pavyzdžiu jis daro gan motyvuotas prielaidas, kad tai kas vyksta skysčių dinamikoje, vyksta ir chemijoje bei biologijoje. Na vienu žodžiu prieinama išvada, kad medžiagos akivaizdus polinkis į autostruktūrizaciją yra dievo buvimo įrodymas. Tie mokslininkų tyrinėjami struktūrizacijos fenomenai iš ties yra gana įdomūs tuo aspektu, kad jie netgi sugeba nurungti antrojo termodinamikos dėsnio galias. Jei laikui bėgant uždara sistema būtinai turi pereiti iš tvarkos į netvarką (kaip skelbia tas dėsnis) tai bet koks evoliucinis atsitiktinumas, ypatingai pirmykščiame sultinyje formuojantis pirmiesiems organiniams junginiams būtų pasmerktas čia pat ir užsibaigti.

[Meduolis]

Šių dienų tikintieji turi argumentų paneigti aklus atsitiktinumus evoliucijos procesuose. Glaustai tas jų visas teorijas galima būtų apibendrinti taip, - evoliucija vyksta dėl būtinojo medžiagos judėjimo pažangesnių struktūrų link. Kaip argumentai tam naudojami dar iki galo mokslo neišaiškinti visi struktūrizacijos fenomenai. Kaip evoliucijos sukrikščioninimo pradininkas pagarsėjo toks jėzuitas Tejaras de Šardenas. Jei jis rėmėsi daugiau paleontologiniais tyrinėjimais ir intuicija tai šių dienų krikščioniškos mąstysenos mokslininkai remiasi paprastam žmogui jau sunkiai suvokiamais biochemijos bei kvantinės mechanikos pasiekimais. Vienas iš jų biochemijos Nobelio premijos lauretas I. Prigožinas. Tokių reiškinių, kaip Bernardo nestabilumas (šildomas vanduo organizuojasi į šešiabriaunes struktūras) pavyzdžiu jis daro gan motyvuotas prielaidas, kad tai kas vyksta skysčių dinamikoje, vyksta ir chemijoje bei biologijoje.

Stop! Visų pirma - kas yra evoliucija? Tai - atsitiktinės mutacijos plius natūralioji atranka kaip filtras. Čia yra visiškai skirtingas dalykas nei kokių nors molekulių susidarymas.

Dabar, mutacijos visgi yra atsitiktinės, ir jos tikrai nėra tikslingos. Natūralioji atranka, veikdama kaip filtras, atrenka tinkamas mutacijas, būtent dėl to mes matome tvarką ar struktūrą gyvuose organizmuose. Štai tau analogija:

Paimk saują monetų, gerai jas sukratyk ir pažerk ant stalo. Galime drąsiai sakyti, kad jos išsibarstė atsitiktinai ir netikslingai. Tuomet suvaidink natūraliąją atranką - atrink visas monetas su skaičium į viršų. Galiausiai ant stalo liks tik monetos su herbu viršuje - štai tau ir ideali tvarka. Ar ji buvo tikslinga? Tikrai ne.

Evoliucija nėra tikslinga, tačiau ji nėra ir visiškai atsitiktinė (natūralios atrankos dėka).

Na vienu žodžiu prieinama išvada, kad medžiagos akivaizdus polinkis į autostruktūrizaciją yra dievo buvimo įrodymas.

Tačiau jeigu medžiaga turėtų polinkį į chaosą, tikriausiai tuomet tai taip pat būtų laikoma dievo egzistavimo įrodymu.

Tie mokslininkų tyrinėjami struktūrizacijos fenomenai iš ties yra gana įdomūs tuo aspektu, kad jie netgi sugeba nurungti antrojo termodinamikos dėsnio galias. Jei laikui bėgant uždara sistema būtinai turi pereiti iš tvarkos į netvarką (kaip skelbia tas dėsnis) tai bet koks evoliucinis atsitiktinumas, ypatingai pirmykščiame sultinyje formuojantis pirmiesiems organiniams junginiams būtų pasmerktas čia pat ir užsibaigti.

Tie mokslininkai praleidžia esminį žodį antrojo termodinamikos dėsnio apibrėžime - "uždara sistema". Taip, uždaroje sistemoje netvarka visuomet keičia tvarką, tačiau Žemė nėra uždara sistema - mes turime Saulę. Vienur tvarka padidėja, tačiau kai kur sumažėja dar labiau, taigi 2-asis termodinamikos dėsnis lieka galioti.

Beje, pirmųjų organinių junginių susidarymas yra už evoliucijos teorijos ribų - tai abiogenezės sritis.

[provincijus]

Beje, pirmųjų organinių junginių susidarymas yra už evoliucijos teorijos ribų - tai abiogenezės sritis.

Dėkui už pataisymą. Įdomu būtų ir apie tai pašnekėti.

Tie mokslininkai praleidžia esminį žodį antrojo termodinamikos dėsnio apibrėžime - "uždara sistema". Taip, uždaroje sistemoje netvarka visuomet keičia tvarką, tačiau Žemė nėra uždara sistema - mes turime Saulę. Vienur tvarka padidėja, tačiau kai kur sumažėja dar labiau, taigi 2-asis termodinamikos dėsnis lieka galioti.

O kodėl ta uždara sistema negalima laikyti, kad ir Saulės sistemos? Vendens stiklinę su besiklaidančiu rašalu tokiu atveju irgi galima laikyti atvira sistema. Ją juk irgi veikia įvairios gravitacijos jėgos bei kosminis spinduliavimas.

Tačiau jeigu medžiaga turėtų polinkį į chaosą, tikriausiai tuomet tai taip pat būtų laikoma dievo egzistavimo įrodymu.

Su chaosu iš vis reikėtų atsargiai Vienas tikintysis diskusijoje man taip pasakė: "Chaoso tuštumoje negali būti, reiškia jis yra pasekmė, bet ne priežastis"
Šiuo atveju kaip aukštesnės jėgos įrodymas ir tarnauja tas faktas, kad medžiaga organizuodamasi į tobulesnes struktūras, įveikia potraukį į chaosą.

Stop! Visų pirma - kas yra evoliucija? Tai - atsitiktinės mutacijos plius natūralioji atranka kaip filtras. Čia yra visiškai skirtingas dalykas nei kokių nors molekulių susidarymas.

Ar neatrodo, kad aklam atsitiktinumui buvo šiek tiek per mažai laiko. Ir kokia natūrali atranka galėjo būti pačioms pirmosioms gyvybės formoms? Tikintieji kaip kontraargumentą pateikia primityvių vienaląsčių atsparumą ir gyvybingumą. Paradoksalu, bet pačios primityviausios gyvybės formos yra ir pačios atspariausios.

[Meduolis]

O kodėl ta uždara sistema negalima laikyti, kad ir Saulės sistemos? Vendens stiklinę su besiklaidančiu rašalu tokiu atveju irgi galima laikyti atvira sistema. Ją juk irgi veikia įvairios gravitacijos jėgos bei kosminis spinduliavimas.

Supranti, tai, kad uždaroje sistemoje netvarka tik didėja dar nereiškia, kad atskirose tos sistemos dalyse tvarka negali augti. Kalbame apie entropiją visai sistemai. Šiuo atveju netvarka Saulėja didėja sparčiau, nei tvarka auga Žemėje, taigi bendrai netvarka visoje Saulės sistemoje didėja.

Su chaosu iš vis reikėtų atsargiai Vienas tikintysis diskusijoje man taip pasakė: "Chaoso tuštumoje negali būti, reiškia jis yra pasekmė, bet ne priežastis"
Šiuo atveju kaip aukštesnės jėgos įrodymas ir tarnauja tas faktas, kad medžiaga organizuodamasi į tobulesnes struktūras, įveikia potraukį į chaosą.

Aš šiek tiek ne tai turėjau omenyje. Matai, jei medžiaga, įveikdama potraukį organizuotis į "tobulesnes" struktūras, kurtų chaosą, žmonės lygiai taip pat stebėtųsi, o gal net laikytų tai puikiu argumentu už dievo egzistavimą.

Ar neatrodo, kad aklam atsitiktinumui buvo šiek tiek per mažai laiko.

Laiko buvo tikrai daug

Ir kokia natūrali atranka galėjo būti pačioms pirmosioms gyvybės formoms? Tikintieji kaip kontraargumentą pateikia primityvių vienaląsčių atsparumą ir gyvybingumą. Paradoksalu, bet pačios primityviausios gyvybės formos yra ir pačios atspariausios.

Pirmiausia, čia reikia kalbėti ne apie atsparumą, o apie prisitaikymą.
Antra, net ir tos pačios paprasčiausios gyvybės formos konkuruoja tarpussavyje, pavyzdžiui, dėl maisto. Todėl geresnėje padėtyje atsidurs tos populiacijos, kurios sugebės geriau kovoti dėl resursų, o galbūt, nors tai atsitinka pakankamai retai - net užimti naujas ekologines nišas.

[RB]

O kodėl ta uždara sistema negalima laikyti, kad ir Saulės sistemos? Vendens stiklinę su besiklaidančiu rašalu tokiu atveju irgi galima laikyti atvira sistema. Ją juk irgi veikia įvairios gravitacijos jėgos bei kosminis spinduliavimas.

Nei Saulės sistema, nei tuo labiau – vandens stiklinė nėra uždaros sistemos. Iš esmės galima kalbėti tik apie vieną vienintelę realią (t. y. ne modelį) uždarą sistemą – Visatą.

Tikintieji kaip kontraargumentą pateikia primityvių vienaląsčių atsparumą ir gyvybingumą. Paradoksalu, bet pačios primityviausios gyvybės formos yra ir pačios atspariausios.

Natūralu. Jos turėjo daugiausiai laiko evoliucionavimui ir prisitaikymui, nes atsirado seniausiai

[provincijus]

Natūralu. Jos turėjo daugiausiai laiko evoliucionavimui ir prisitaikymui, nes atsirado seniausiai

Taip, bet turbūt sutiksi, kad naujausias evoliucijos produktas žmogus yra ir pats sudėtingiausias. Apžvelgdamas visą tą procesą, mano minėtas, Šardenas ir sako, kad evoliucija vyksta didesnio sąmonėjimo linkme. Į to jėzuito samprotavimus būtų galima labai lengvai nusispjauti, bet kas įdomu tokio pobūdžio mintis jau 12 – 15 amžiuje išmąstė kai kurie zen budiztai bei dar seniau kai kurių centrinės Amerikos kultūrų atstovai. Čia gal ir ne visai mokslinis nukrypimas, bet tie budistai giriasi, kad tą supratimą jie net sugebėjo praktiškai panaudoti. Sąmonės ir materijos ryšį bei materijos pavaldumą sąmonei gali pademonstruoti bet kuris rimtesnis karatistas ar kun fu veikėjas
Iš fizikos taško tikrai nepaaiškinamas akmens suskaldymas ranka. Kvantinė mechanika tiesa tą teoriškai daro įmanomu.

[Meduolis]

Taip, bet turbūt sutiksi, kad naujausias evoliucijos produktas žmogus yra ir pats sudėtingiausias. Apžvelgdamas visą tą procesą, mano minėtas, Šardenas ir sako, kad evoliucija vyksta didesnio sąmonėjimo linkme.

Bet jeigu Šardenas būtų gyvenęs, pavyzdžiui, Juros periode, jis tvirtintų, kad evoliucija vyksta gabaritų didėjimo linkme

Ir kodėl reikėtų išskirti gyvūnus? Gal gyvūnai tėra tik priedas, šalutinis evoliucijos produktas, o iš tiesų evoliucija nukreipta medžių žievės storėjimo linkme? Gal didesnių konkorėžių? Arba žiedų įvairovės linkme?

Kuo ta sąmonė tokia išskirtinė ar "geresnė" už, pavyzdžiui, gėlės žiedą, kad galėtumėme pasakyti, kad ji ir yra tikslas?

Aš tai čia matau lygiai tokį patį samprotavimą, kurį naudoja dažnas tikintysis: "Oho, mes gyvename, taigi, čia viskas padaryta dėl mūsų". O kodėl būtinai dėl mūsų? Gal dėl gėlių ar planetų?

Iš fizikos taško tikrai nepaaiškinamas akmens suskaldymas ranka.

Ar tikrai?

[RB]

Iš fizikos taško tikrai nepaaiškinamas akmens suskaldymas ranka. Kvantinė mechanika tiesa tą teoriškai daro įmanomu.

A žinok kaip žmogus, kažkiek užsiiminėjęs karate, matęs, kaip tameshiwari atrodo tikrovėje ir nemažai apie tai skaitęs, galiu pasakyti, kad akmenų rankomis niekas ir neskaldo, paprastai apsiriboja lentomis arba plytomis, kas yra kur kas paprasčiau (ir visiškai paaiškinama fizikos dėsniais. Suskaldyti plytą kumščio smūgiu nėra taip jau sunku. Daug sunkiau tai darant nesusilaužyti plaštakos kaulų. Tik vat kumščių grūdinime nei mistikos, nei kvantinės mechanikos nėra )

[provincijus]

Ir kodėl reikėtų išskirti gyvūnus? Gal gyvūnai tėra tik priedas, šalutinis evoliucijos produktas, o iš tiesų evoliucija nukreipta medžių žievės storėjimo linkme? Gal didesnių konkorėžių? Arba žiedų įvairovės linkme?

Kuo ta sąmonė tokia išskirtinė ar "geresnė" už, pavyzdžiui, gėlės žiedą, kad galėtumėme pasakyti, kad ji ir yra tikslas?

Kuo ta sąmonė yra išskirtinė? Na, aš jau lyg ir atsakiau. Žmogaus tipo sąmonei atsirasti buvo reikalinga labiau organizuota materijos forma nei žolė, medis ar dinozauras. Tarp kitko aš pats esu šalininkas tos minties, kad ir augalai turi savotišką sąmonę, bet žmogaus sąmonė yra neginčijamai sudėtingesnė. Tame ir skirtumas ir aš tikrai nemanau, kad ta ar ta sąmonė yra geresnė ar blogesnė.

Tik vat kumščių grūdinime nei mistikos, nei kvantinės mechanikos nėra )

Nori pasakyti, kad viskas slypi tik kumščių grūdinime? Žlugdai mano idealizmą

[Meduolis]

Kuo ta sąmonė yra išskirtinė? Na, aš jau lyg ir atsakiau. Žmogaus tipo sąmonei atsirasti buvo reikalinga labiau organizuota materijos forma nei žolė, medis ar dinozauras.

O kokiu būdu ar metodu būtų galima atskirti, kuri materijos forma yra geriau organizuota? Ir antras klausimas - kodėl labiau organizuota materija yra tikslas, o ne, pavyzdžiui, mažiau organizuota?

Tarp kitko aš pats esu šalininkas tos minties, kad ir augalai turi savotišką sąmonę, bet žmogaus sąmonė yra neginčijamai sudėtingesnė. Tame ir skirtumas ir aš tikrai nemanau, kad ta ar ta sąmonė yra geresnė ar blogesnė.

"Geresnė" - turėjau galvoje, kodėl sąmonė yra geresnis tikslas už pavyzdžiui tulpės žiedą? Tai yra, kokiais kriterijais atrenki koks yra tikslas? Ar nemanai, kad jei pasakyčiau, jog pagrindinis Visatos tikslas - branduolinės reakcijos (kurių vyksta labai daug žvaigždėse), aš būčiau ne mažiau teisus už tave?

Nori pasakyti, kad viskas slypi tik kumščių grūdinime? Žlugdai mano idealizmą

Jei ten nėra mistikos tai nėra, tereikia su tuo susitaikyti

[RB]

Nori pasakyti, kad viskas slypi tik kumščių grūdinime? Žlugdai mano idealizmą

Yup, kumščių grūdinimas (kas iš esmės yra nuolatinis savęs žalojimas), teisinga smūgio technika, teisinga rankos padėtis, gerai treniruotos sausgyslės ir raumenys. Jokių zen, mistinių energijų ar chi srautų

[provincijus]

O kokiu būdu ar metodu būtų galima atskirti, kuri materijos forma yra geriau organizuota? Ir antras klausimas - kodėl labiau organizuota materija yra tikslas, o ne, pavyzdžiui, mažiau organizuota?

Nežinau, ar nenusišnekėsiu, bet man atrodo logiška būtų sakyti, kad didesnį organizuotumą parodo informacijos kiekis. Jei tos tikslingos evoliucijos teorijos šio to vertos, tai žmogus savo DNR-uose turėtų būti sukaupęs daugiausiai informacijos iš visų gyvų organizmų. Ar tikrai žmogaus genuose yra daugiausiai užkoduotos informacijos šito tiksliai nežinau, tik spėju, kad taip turėtų būti.
Ir kodėl tai tikslas? Todėl, kad didesnis organizuotumas yra labiau vyraujanti evoliucijos kryptis nei atvirkštinis procesas.

[Meduolis]

Nežinau, ar nenusišnekėsiu, bet man atrodo logiška būtų sakyti, kad didesnį organizuotumą parodo informacijos kiekis. Jei tos tikslingos evoliucijos teorijos šio to vertos, tai žmogus savo DNR-uose turėtų būti sukaupęs daugiausiai informacijos iš visų gyvų organizmų. Ar tikrai žmogaus genuose yra daugiausiai užkoduotos informacijos šito tiksliai nežinau, tik spėju, kad taip turėtų būti.

Ar žinai, kad žmogus, atrodo, toks sudėtingas gyvūnas, turi mažiau genų (~35,000), negu dauguma augalų (iki 50,000)?

Ir kodėl tai tikslas? Todėl, kad didesnis organizuotumas yra labiau vyraujanti evoliucijos kryptis nei atvirkštinis procesas.

Gal ir galima konstatuoti faktą, kad viskas darosi vis sudėtingiau. Tačiau ar todėl, kad toks yra tikslas, ar dėl labai paprastų, bukų gamtos dėsnių? Ką pasakytų Okamas?

[provincijus]

Ar žinai, kad žmogus, atrodo, toks sudėtingas gyvūnas, turi mažiau genų (~35,000), negu dauguma augalų (iki 50,000)?

Ateone, aš kažko nesuprantu, iš kur pas tave tokios žinios. Greitom pažiūrėjau internete ir pirmas šaltinis kurį radau sako, kad tų žmogaus genų yra 60000.
http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/05/05konst.html

[Meduolis]

Ar žinai, kad žmogus, atrodo, toks sudėtingas gyvūnas, turi mažiau genų (~35,000), negu dauguma augalų (iki 50,000)?

Ateone, aš kažko nesuprantu, iš kur pas tave tokios žinios. Greitom pažiūrėjau internete ir pirmas šaltinis kurį radau sako, kad tų žmogaus genų yra 60000.
http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/05/05konst.html

Tais skaičiavimais, kurie buvo padaryti Žmogaus Genomo Projekte, buvo nustatyta kad žmogus turi šiek tiek daugiau nei 30,000 genų. Anksčiau buvo manoma, kad žmogus jų gali turėti iki 100,000. Toks mažas skaičius, aišku, labai šokiravo mokslininkus, ypač turint omenyje tai, kad net ir tokie nesudėtingi gyviai kaip apvaliosios kirmėlės turi apie 20,000 genų, o vaisinės muselės - apie 12,000.

Genas - tai DNR segmentas, kuriame yra informacija, kaip gaminti vieną ar kitą proteiną ar molekulę - tipo, kūno konstravimo instrukcijos. Problema skaičiuojant genus yra tame, kad nors ir yra įmanoma surasti geną DNR grandinėje, praktiškai neįmanoma nustatyti, ar tam tikrame DNR segmente geno nėra. Tai yra, mes turime didžiulią DNR grandinę, joje atrandame vis naujus genus, tačiau yra didžiulė sritis, kurioje jokių genų nerandame, tačiau ir negalime tvirtai pasakyti, kad ten jų nėra.

Todėl yra mokslininkų, nesutinkančių su dabartiniais skaičiavimais. Bet, diskusijos labui, galime tarti, kad žmogus turi 60,000 genų. Tik ar tai ką nors keičia, turint omeny, kad tai tik tris kartus daugiau nei jų turi apvalioji kirmėlė?

[provincijus]

Bet, diskusijos labui, galime tarti, kad žmogus turi 60,000 genų. Tik ar tai ką nors keičia, turint omeny, kad tai tik tris kartus daugiau nei jų turi apvalioji kirmėlė?

Toms idėjoms, kurias aš išdėsčiau tai turi lemiamą reikšmę. Jei evoliucija kryptinga ir jos kryptis per didesnį materijos organizuotumą į didesnį sąmoningumą, tai visai nesvarbu kiek kartų žmogus už kitus padarus turi sukaupęs daugiau genetinės informacijos. Pilnai gana būtų žinoti, kad žmogus yra tas padaras kuris turi nors ir vienui vienu genetiniu informaciniu vienetu daugiau.
Tik nepagalvok, kad šios mintys mane lenkia link dievo idėjos Aš iš viso to darau kiek kitokias išvadas.

[Meduolis]

Toms idėjoms, kurias aš išdėsčiau tai turi lemiamą reikšmę. Jei evoliucija kryptinga ir jos kryptis per didesnį materijos organizuotumą į didesnį sąmoningumą, tai visai nesvarbu kiek kartų žmogus už kitus padarus turi sukaupęs daugiau genetinės informacijos. Pilnai gana būtų žinoti, kad žmogus yra tas padaras kuris turi nors ir vienui vienu genetiniu informaciniu vienetu daugiau.

Bet ar tikrai galime pasakyti, kad evoliucija yra kryptinga, ir veda link didesnio sąmoningumo, kai absoliuti dauguma gyvybės formų apskritai jokios sąmonės neturi? Jei tikslas - sąmonė, tai kodėl per visą augalų evoliucijos laikotarpį (milijardus metų!) nebuvo žengtas net menkiausias žingsnis sąmoningumo link?

Tik nepagalvok, kad šios mintys mane lenkia link dievo idėjos Aš iš viso to darau kiek kitokias išvadas.

Kokias?

[provincijus]

Bet ar tikrai galime pasakyti, kad evoliucija yra kryptinga, ir veda link didesnio sąmoningumo, kai absoliuti dauguma gyvybės formų apskritai jokios sąmonės neturi? Jei tikslas - sąmonė, tai kodėl per visą augalų evoliucijos laikotarpį (milijardus metų!) nebuvo žengtas net menkiausias žingsnis sąmoningumo link?

Matai, bus taip, kad žodį sąmonė mes suprantame kiek kitaip. Tau sąmonė greičiausiai labai tampriai susijusi su protu. Tarptautinių žodžių žodynas sąmonę būtent ir įvardina kaip grynai žmogišką savybę. Man sąmonė tai ne vien protas, tai kažkas lyg ir emocinio lygmens pasaulio pajautimas ir gebėjimas kontaktuoti bei keistis naudinga informacija su bent jau savos rūšies individais. O augalai bei kitos gyvybė formos tą turi. Skamba šiek tiek fantastiškai, bet kiek žinau mokslininkai jau sugeba eksperimentų pagalba apčiuopti augaluose tokias emocines reakcijas kaip baimė ar net prisirišimas. Aš kaip dirbantis gamtos apsaugoje dar studijuodamas esu susidūręs su panašaus pobūdžio moksliniais darbais. Lietuvoje tą tyrinėjo toks akademikas L. Kairiūkštis. Medžių gebėjimas dideliais atstumais perduoti viens kitam informaciją ir atitinkamai reaguoti yra iš ties pritrenkiantis.

Kokias?

Nesinori pasirodyti paslaptingu asilėliu, bet kol kas gal geriau patylėsiu
Kaip ten vienas didis bažnyčios tėvas išsireiškė, - "Certum est quia impossibile est" (Tai tikra, nes neįmanoma).