Evoliucijos tikslingumas
Nesamone. Atranka nera kazkoks samoningas procesas. Jeigu mutacija yra neutrali ir organizmui nekenkia, tai ji ir keliauja is kartos i kartas.mer wrote:Bet koks naujas biologinis darinys, kuris neneša naudos jos savininkui, yra nereikalingas, todėl atrankos turi būti atmestas.
Jeigu kenkia - tai organizmai paveldeje tokia kenksminga mutacija greiciau isdves ar paliks maziau palikuoniu ir tiek. Va toks paprastas yra evoliucijos mechanizmas.
Kalbam ne apie neutralius organus, o apie neutralias mutacijas.mer wrote: Ar daug žinai “neutralių” organų gyvoje gamtoje?
Tai viena. Antra - siulau pasiskaityti:
http://en.wikipedia.org/wiki/Mutation
http://en.wikipedia.org/wiki/Neutral_th ... _evolution
Jei tingesi skaityti, tai trumpa citata:
Ar dabar aisku, kad neutraliu mutaciju naturaliosios atrankos mechanizmas niekaip neitakoja ?According to Kimura, when one compares the genomes of existing species, the vast majority of molecular differences are selectively "neutral." That is, these differences do not influence the fitness of either the species or the individuals who make up the species. As a result, the theory regards these genome features as neither subject to, nor explicable by, natural selection.
Ne.mer wrote:Ber koks naujas biologinis darinys, kuris neneša naudos jos savininkui, yra nereikalingas, todėl atrankos turi būti atmestas.
Kam vyrams reikalingi speneliai?mer wrote:Ar daug žinai “neutralių” organų gyvoje gamtoje?
Primityviausia akis – vienaląsčių žiuželinių biologinis fotoelementas. Darinys ląstelėje, kuris tik reaguoja į apšvietimą. Ir jis jau yra naudingas (žiuželinis gali laikytis šviesos ir ten vykdyti fotosintezę).mer wrote:būti daugybė pereinamųjų mutacijos formų, tačiau šios formos negalėjo niekuo būti naudingos gyvūnui iki to momento, kol akis pradėjo funkcionuoti.
“Nesamone. Atranka nera kazkoks samoningas procesas. Jeigu mutacija yra neutrali ir organizmui nekenkia, tai ji ir keliauja is kartos i kartas.
Jeigu kenkia - tai organizmai paveldeje tokia kenksminga mutacija greiciau isdves ar paliks maziau palikuoniu ir tiek. Va toks paprastas yra evoliucijos mechanizmas. “
“Primityviausia akis – vienaląsčių žiuželinių biologinis fotoelementas. Darinys ląstelėje, kuris tik reaguoja į apšvietimą. Ir jis jau yra naudingas (žiuželinis gali laikytis šviesos ir ten vykdyti fotosintezę).”
Tarp vienaląsčio elemento ir akies – milžiniškas skirtumas. Akis – nepaprastai sudėtingas daugialąstis junginys, turintis griežtą tvarką. Tam, kad iš vienąląsčių elementų ir kitų ląstelių susidarytų akis, mutacijos turėjo praeiti trilijardus kombinacijų, kol susiformavo akis. Tereikia įsivaizduoti padarus, nešiojančius ant savęs tuos trilijardus kombinacijų. O tai čia tik vieno organo susiformavinui – akiai. Pagal jūsų logiką, visa fauna turėtų būti tiesiog nusėta šiomis “neutraliomis” mutacijomis. Tačiau to mes nepastebime gamtoje, ar tai reiškia, kad evoliucija jau nebevyksta?
Jeigu kenkia - tai organizmai paveldeje tokia kenksminga mutacija greiciau isdves ar paliks maziau palikuoniu ir tiek. Va toks paprastas yra evoliucijos mechanizmas. “
“Primityviausia akis – vienaląsčių žiuželinių biologinis fotoelementas. Darinys ląstelėje, kuris tik reaguoja į apšvietimą. Ir jis jau yra naudingas (žiuželinis gali laikytis šviesos ir ten vykdyti fotosintezę).”
Tarp vienaląsčio elemento ir akies – milžiniškas skirtumas. Akis – nepaprastai sudėtingas daugialąstis junginys, turintis griežtą tvarką. Tam, kad iš vienąląsčių elementų ir kitų ląstelių susidarytų akis, mutacijos turėjo praeiti trilijardus kombinacijų, kol susiformavo akis. Tereikia įsivaizduoti padarus, nešiojančius ant savęs tuos trilijardus kombinacijų. O tai čia tik vieno organo susiformavinui – akiai. Pagal jūsų logiką, visa fauna turėtų būti tiesiog nusėta šiomis “neutraliomis” mutacijomis. Tačiau to mes nepastebime gamtoje, ar tai reiškia, kad evoliucija jau nebevyksta?
O kodel tu manai, kad kiekviena neutrali mutacija butinai turi susivesti i kazkoki konkretu organo pakitima ? Neutrali mutacija ir yra neutrali del to, kad dideles itakos organizmui nedaro.mer wrote: Tereikia įsivaizduoti padarus, nešiojančius ant savęs tuos trilijardus kombinacijų.
Tai taip ir yra. Skaityk cia-mer wrote: Pagal jūsų logiką, visa fauna turėtų būti tiesiog nusėta šiomis “neutraliomis” mutacijomis.
http://en.wikipedia.org/wiki/Neutral_th ... _evolution
According to Kimura, when one compares the genomes of existing species, the vast majority of molecular differences are selectively "neutral."
Mes tai gamtoje pastebime - zr. auksciau. Beto jau sakiau evoliucija vyksta tik su zalingomis/naudingomis mutacijomis, o su neutraliomis mutacijomis evoliucija nieko bendro neturi.mer wrote: Tačiau to mes nepastebime gamtoje, ar tai reiškia, kad evoliucija jau nebevyksta?
Beje ir i Ateono klausima, kodel vyrams reikalingi speneliai, neatsakei.
Tu ką tik aiškinai, kad jokios „pereinamosios formos“ nebuvo naudingos, kol akis „nepradėjo funkcionuoti“. Aš tau ką tik pademonstravau, kad net pati primityviausia forma jau funkcionuoja. Ką, dabar reikalausi kiekvienos tarpinės grandies?mer wrote:Tarp vienaląsčio elemento ir akies – milžiniškas skirtumas. Akis – nepaprastai sudėtingas daugialąstis junginys, turintis griežtą tvarką. Tam, kad iš vienąląsčių elementų ir kitų ląstelių susidarytų akis, mutacijos turėjo praeiti trilijardus kombinacijų, kol susiformavo akis.
“O kodel tu manai, kad kiekviena neutrali mutacija butinai turi susivesti i kazkoki konkretu organo pakitima ? Neutrali mutacija ir yra neutrali del to, kad dideles itakos organizmui nedaro.
Beto jau sakiau evoliucija vyksta tik su zalingomis/naudingomis mutacijomis, o su neutraliomis mutacijomis evoliucija nieko bendro neturi.
Beje ir i Ateono klausima, kodel vyrams reikalingi speneliai, neatsakei.”
Kam žmogui reikalingi speneliai, matyt, aiškinti nereikia. Vyras nėra izoliuota nuo moters būtybė, jis turi daug genetinių panašumų. Esu kažką skaitęs, kad vyrams kritiniais momentais taip pat gali gamintis pienas, jeigu tai tiesa, speneliai galėjo padėti išsaugoti palikuonis žuvus kūdikio motinai.
Tačiau problema ne tame. Galima surasti kitų organų, kurie lyg ir tikrai visai nereikalingi, pavyzdžiui, apendiksas. Tarkime, iš tikrųjų yra vienas kitas nereikalingas organas, kas nėra visiškai akivaizdu, bet siekiant nekomplikuoti diskusijos, aš tai pripažystu. Aš ir nekėliau klausimo, ar gamtoje nėra nė vieno nenaudingo organo, aš klausiau ar daug gamtoje nenaudingų organų. Tam, kad atsirastų sudėtingi tikslingai funkcionuojantys biologiniai dariniai, turi būti nepaprastai didelis nenaudingų neatmestų mutacijų skaičius (mutacijų neutralumo klausimo dabar neliesiu dėl tos pačios priežasties – nenorėdamas komplikuoti diskusijos). T.y. tiek žmonės, tiek gyvūnai turėtų nešiotis daugybę nenaudingų ("neutralių") vidaus organų, taip pat odos darinių, kaulinių ataugų ir t.t. Viso to nėra, o speneliai niekaip nepaaiškina sudėtingų organų atsiradimo. Tas pats klausimas ir dėl naujų gyvūnų rūšių atsiradimo – problema ne tame, kad visiškai nėra pereinamų formų tarp rūšių, problema tame, kad tų pereinamų formų turėtų būti nesuskaičiuojama daugybė, žymiai daugiau, nei susiformavusių rūšių. Gamtoje tiesiog turėtų knibždėte knibždėti tarprūšinių mutantų, tačiau to mes nepastebime.
“Ką, dabar reikalausi kiekvienos tarpinės grandies?”
Visoms tarpinėms grandims aprašyti vargu ar užtektų serverio atminties, aš pasitenkinčiau maža smulkmenėle, tarkime, 10 tarpinių grandžių aprašymu.
“Tu ką tik aiškinai, kad jokios „pereinamosios formos“ nebuvo naudingos, kol akis „nepradėjo funkcionuoti“. Aš tau ką tik pademonstravau, kad net pati primityviausia forma jau funkcionuoja.”
Nieko sau primityvi forma!!! Pati elementariausia ląstelė yra neįsivaizduojamo sudėtingumo biologinis mechanizmas, daugybe kartų savo sudėtingumu pranokstantis pačius sudėtingiausius žmogaus sukurtus kūrinius. Gal galėtum pateikti tarpinių biologinių ląstelės grandžių, paaiškinančių šią „primityvią“ gyvybės formą? (užtektų taip pat dešimties).
Beto jau sakiau evoliucija vyksta tik su zalingomis/naudingomis mutacijomis, o su neutraliomis mutacijomis evoliucija nieko bendro neturi.
Beje ir i Ateono klausima, kodel vyrams reikalingi speneliai, neatsakei.”
Kam žmogui reikalingi speneliai, matyt, aiškinti nereikia. Vyras nėra izoliuota nuo moters būtybė, jis turi daug genetinių panašumų. Esu kažką skaitęs, kad vyrams kritiniais momentais taip pat gali gamintis pienas, jeigu tai tiesa, speneliai galėjo padėti išsaugoti palikuonis žuvus kūdikio motinai.
Tačiau problema ne tame. Galima surasti kitų organų, kurie lyg ir tikrai visai nereikalingi, pavyzdžiui, apendiksas. Tarkime, iš tikrųjų yra vienas kitas nereikalingas organas, kas nėra visiškai akivaizdu, bet siekiant nekomplikuoti diskusijos, aš tai pripažystu. Aš ir nekėliau klausimo, ar gamtoje nėra nė vieno nenaudingo organo, aš klausiau ar daug gamtoje nenaudingų organų. Tam, kad atsirastų sudėtingi tikslingai funkcionuojantys biologiniai dariniai, turi būti nepaprastai didelis nenaudingų neatmestų mutacijų skaičius (mutacijų neutralumo klausimo dabar neliesiu dėl tos pačios priežasties – nenorėdamas komplikuoti diskusijos). T.y. tiek žmonės, tiek gyvūnai turėtų nešiotis daugybę nenaudingų ("neutralių") vidaus organų, taip pat odos darinių, kaulinių ataugų ir t.t. Viso to nėra, o speneliai niekaip nepaaiškina sudėtingų organų atsiradimo. Tas pats klausimas ir dėl naujų gyvūnų rūšių atsiradimo – problema ne tame, kad visiškai nėra pereinamų formų tarp rūšių, problema tame, kad tų pereinamų formų turėtų būti nesuskaičiuojama daugybė, žymiai daugiau, nei susiformavusių rūšių. Gamtoje tiesiog turėtų knibždėte knibždėti tarprūšinių mutantų, tačiau to mes nepastebime.
“Ką, dabar reikalausi kiekvienos tarpinės grandies?”
Visoms tarpinėms grandims aprašyti vargu ar užtektų serverio atminties, aš pasitenkinčiau maža smulkmenėle, tarkime, 10 tarpinių grandžių aprašymu.
“Tu ką tik aiškinai, kad jokios „pereinamosios formos“ nebuvo naudingos, kol akis „nepradėjo funkcionuoti“. Aš tau ką tik pademonstravau, kad net pati primityviausia forma jau funkcionuoja.”
Nieko sau primityvi forma!!! Pati elementariausia ląstelė yra neįsivaizduojamo sudėtingumo biologinis mechanizmas, daugybe kartų savo sudėtingumu pranokstantis pačius sudėtingiausius žmogaus sukurtus kūrinius. Gal galėtum pateikti tarpinių biologinių ląstelės grandžių, paaiškinančių šią „primityvią“ gyvybės formą? (užtektų taip pat dešimties).
O kodėl jų turėtų būti daug? Paprastai nenaudingi organai būna rudimentinės liekanos, kurios konkrečios rūšies protėviams buvo naudingos, bet, pasikeitus aplinkos sąlygoms, po truputį nunyko, ar prarado savo funkciją (žinduolių patinų speneliai, kurmių akys, stručių sparnai, ir t.t.). O "šiaip sau" jokie organai neatsiranda. Nesuprantu, kodėl reikia reikalauti, kad jų matytume gyvą galybę. Evoliucijos teorija juk netvirtina, kad turėtume matyti.mer wrote:Aš ir nekėliau klausimo, ar gamtoje nėra nė vieno nenaudingo organo, aš klausiau ar daug gamtoje nenaudingų organų.
Na, o jei labai reikia pamatyti, kiek nenaudongos medžiagos atsiranda evoliucijos metu - pažiūrėk į savo DNR. Didžioji jos dalis nedaro absoliučiai nieko, ten tik šiukšlės, atsiradusios mutacijų dėka.
Visos formos yra tarpinės. Net ir tu esi tarpinė forma tarpinė forma.mer wrote:Tas pats klausimas ir dėl naujų gyvūnų rūšių atsiradimo – problema ne tame, kad visiškai nėra pereinamų formų tarp rūšių, problema tame, kad tų pereinamų formų turėtų būti nesuskaičiuojama daugybė, žymiai daugiau, nei susiformavusių rūšių. Gamtoje tiesiog turėtų knibždėte knibždėti tarprūšinių mutantų, tačiau to mes nepastebime.
Arklių evoliucijoje aprašyta gerokai daugiau, nei 10 tarpinių formų. Nuo jų gali ir pradėti domėjimąsi.mer wrote:Visoms tarpinėms grandims aprašyti vargu ar užtektų serverio atminties, aš pasitenkinčiau maža smulkmenėle, tarkime, 10 tarpinių grandžių aprašymu.
Tai ir snaigės yra ganėtinai sudėtingos struktūros dariniai. Tai ką dabar daryti - stebėtis jų sudėtingumu, ir neigti, kad jos atsirado savaime?mer wrote:Nieko sau primityvi forma!!! Pati elementariausia ląstelė yra neįsivaizduojamo sudėtingumo biologinis mechanizmas, daugybe kartų savo sudėtingumu pranokstantis pačius sudėtingiausius žmogaus sukurtus kūrinius. Gal galėtum pateikti tarpinių biologinių ląstelės grandžių, paaiškinančių šią „primityvią“ gyvybės formą? (užtektų taip pat dešimties).
Tai taip manau ir yra. Tokiomis mutacijomis ir buvo neutralios mutacijos. Kol kartas nuo karto pasitaikydavo naudingu mutaciju, kurios formuodavo/keisdavo organus. Tokiu budu neutraliu mutaciju buvo daug, o naudingu mutaciju - mazai, ir todel gamtoje sutinkama mazai organu variaciju ir nedaug tarpiniu rusiu. Man tai viskas derinasi.mer wrote: Tam, kad atsirastų sudėtingi tikslingai funkcionuojantys biologiniai dariniai, turi būti nepaprastai didelis nenaudingų neatmestų mutacijų skaičius
Kartoju: ne ląstelė, o vienaląsčio organizmo ląstelėje esantis šviesai jautrus elementas. Aišku? Aš nelabai įsivaizduoju paprastesnės sandaros „akį“.mer wrote:Nieko sau primityvi forma!!! Pati elementariausia ląstelė yra neįsivaizduojamo sudėtingumo biologinis mechanizmas, daugybe kartų savo sudėtingumu pranokstantis pačius sudėtingiausius žmogaus sukurtus kūrinius.
“O kodėl jų turėtų būti daug? Paprastai nenaudingi organai būna rudimentinės liekanos, kurios konkrečios rūšies protėviams buvo naudingos, bet, pasikeitus aplinkos sąlygoms, po truputį nunyko, ar prarado savo funkciją (žinduolių patinų speneliai, kurmių akys, stručių sparnai, ir t.t.). O "šiaip sau" jokie organai neatsiranda. Nesuprantu, kodėl reikia reikalauti, kad jų matytume gyvą galybę. Evoliucijos teorija juk netvirtina, kad turėtume matyti.”
Negaliu patikėti, kad kyla klausimas, kodėl turi būti daug mutacijų. Biologiniai organizmai yra nepaprastai sudėtingi (kad ir ta pati akis ar ląstelė). Tam, kad jie susidarytų atsitiktinai, turi būti trilijardų trilijardai “neutralių” mutacijų, tai akivaizdu matematiškai.
“Visos formos yra tarpinės. Net ir tu esi tarpinė forma.“
Aš kalbu ne apie tarpines formas, o apie tarprūšines formas – jų turėtų būti daugybę kartų daugiau, nei pačių rūšių.
”Arklių evoliucijoje aprašyta gerokai daugiau, nei 10 tarpinių formų. Nuo jų gali ir pradėti domėjimąsi.
Tai ir snaigės yra ganėtinai sudėtingos struktūros dariniai. Tai ką dabar daryti - stebėtis jų sudėtingumu, ir neigti, kad jos atsirado savaime?”
Vienas kalbas apie bulves, kitas apie pupas. Aš klausiu apie ląsteles ir akį, man atsako apie arklį ir snaiges.
“Tai taip manau ir yra. Tokiomis mutacijomis ir buvo neutralios mutacijos. Kol kartas nuo karto pasitaikydavo naudingu mutaciju, kurios formuodavo/keisdavo organus. Tokiu budu neutraliu mutaciju buvo daug, o naudingu mutaciju - mazai, ir todel gamtoje sutinkama mazai organu variaciju ir nedaug tarpiniu rusiu. Man tai viskas derinasi.”
Kiek gali išvardinti šiuo metu esančių tarpinių rūšių? Jeigu neutralių mutacijų buvo daug, o naudingų – mažai, tarpinių rūšių turėtų būti daug, o ne mažai, kaip kad tu tvirtini.
“Kartoju: ne ląstelė, o vienaląsčio organizmo ląstelėje esantis šviesai jautrus elementas. Aišku? Aš nelabai įsivaizduoju paprastesnės sandaros „akį“.”
Niekaip nepavadinčiau šviesai jautraus elemento akimi, atliekančia akiai būdingas funkcijas.
Negaliu patikėti, kad kyla klausimas, kodėl turi būti daug mutacijų. Biologiniai organizmai yra nepaprastai sudėtingi (kad ir ta pati akis ar ląstelė). Tam, kad jie susidarytų atsitiktinai, turi būti trilijardų trilijardai “neutralių” mutacijų, tai akivaizdu matematiškai.
“Visos formos yra tarpinės. Net ir tu esi tarpinė forma.“
Aš kalbu ne apie tarpines formas, o apie tarprūšines formas – jų turėtų būti daugybę kartų daugiau, nei pačių rūšių.
”Arklių evoliucijoje aprašyta gerokai daugiau, nei 10 tarpinių formų. Nuo jų gali ir pradėti domėjimąsi.
Tai ir snaigės yra ganėtinai sudėtingos struktūros dariniai. Tai ką dabar daryti - stebėtis jų sudėtingumu, ir neigti, kad jos atsirado savaime?”
Vienas kalbas apie bulves, kitas apie pupas. Aš klausiu apie ląsteles ir akį, man atsako apie arklį ir snaiges.
“Tai taip manau ir yra. Tokiomis mutacijomis ir buvo neutralios mutacijos. Kol kartas nuo karto pasitaikydavo naudingu mutaciju, kurios formuodavo/keisdavo organus. Tokiu budu neutraliu mutaciju buvo daug, o naudingu mutaciju - mazai, ir todel gamtoje sutinkama mazai organu variaciju ir nedaug tarpiniu rusiu. Man tai viskas derinasi.”
Kiek gali išvardinti šiuo metu esančių tarpinių rūšių? Jeigu neutralių mutacijų buvo daug, o naudingų – mažai, tarpinių rūšių turėtų būti daug, o ne mažai, kaip kad tu tvirtini.
“Kartoju: ne ląstelė, o vienaląsčio organizmo ląstelėje esantis šviesai jautrus elementas. Aišku? Aš nelabai įsivaizduoju paprastesnės sandaros „akį“.”
Niekaip nepavadinčiau šviesai jautraus elemento akimi, atliekančia akiai būdingas funkcijas.
Neutralių mutacijų ir yra daugybė, pasižiūrėk, kiek „šiukšlių“ genome. O va kad funkcionalus organas atsirastų, atsitiktinės mutacijos nepakanka, reikalinga dar ir kryptinga natūrali atranka.mer wrote:Negaliu patikėti, kad kyla klausimas, kodėl turi būti daug mutacijų.
Kodėl? Ir kas yra „tarprūšinė“ forma?mer wrote:Aš kalbu ne apie tarpines formas, o apie tarprūšines formas – jų turėtų būti daugybę kartų daugiau, nei pačių rūšių.
Kas yra „tarpinė rūšis“? Atseit, įvyksta mutacija šuns genome ir staiga jis tampa pusiau šunimi, pusiau kate?mer wrote:Kiek gali išvardinti šiuo metu esančių tarpinių rūšių? Jeigu neutralių mutacijų buvo daug, o naudingų – mažai, tarpinių rūšių turėtų būti daug, o ne mažai, kaip kad tu tvirtini.
A, tai jei pateikiu tau paprastą akį, tu sakai, kad čia ne akis. Jei pateiksiu sudėtingesnę, aiškinsi, kad ji negalėjo atsirasti iš nieko ir reikalausi tarpinių formų?mer wrote:Niekaip nepavadinčiau šviesai jautraus elemento akimi, atliekančia akiai būdingas funkcijas.
“Neutralių mutacijų ir yra daugybė, pasižiūrėk, kiek „šiukšlių“ genome. O va kad funkcionalus organas atsirastų, atsitiktinės mutacijos nepakanka, reikalinga dar ir kryptinga natūrali atranka. “
Tam, kad atsirastų funkcionalus organas, jis turi pereiti daugybę tarpinių formų. Jas mes ir turėtume matyti. Ir kodėl kryptinga natūrali atranka neatmeta tų tarpinių formų?
”Kodėl? Ir kas yra „tarprūšinė“ forma? Kas yra „tarpinė rūšis“? Atseit, įvyksta mutacija šuns genome ir staiga jis tampa pusiau šunimi, pusiau kate?”
Kadangi viena rūšis atsiranda iš kitos, be abejo, turėtų egzistuoti daugybė pusiau šunų, pusiau kačių ir t.t.
“A, tai jei pateikiu tau paprastą akį, tu sakai, kad čia ne akis. Jei pateiksiu sudėtingesnę, aiškinsi, kad ji negalėjo atsirasti iš nieko ir reikalausi tarpinių formų?”
Tu man nepateikei paprastos akies pavyzdžio, aš prašiau tarpinių mutacijų tarp šviesai jautrių elementų ir akies.
Tam, kad atsirastų funkcionalus organas, jis turi pereiti daugybę tarpinių formų. Jas mes ir turėtume matyti. Ir kodėl kryptinga natūrali atranka neatmeta tų tarpinių formų?
”Kodėl? Ir kas yra „tarprūšinė“ forma? Kas yra „tarpinė rūšis“? Atseit, įvyksta mutacija šuns genome ir staiga jis tampa pusiau šunimi, pusiau kate?”
Kadangi viena rūšis atsiranda iš kitos, be abejo, turėtų egzistuoti daugybė pusiau šunų, pusiau kačių ir t.t.
“A, tai jei pateikiu tau paprastą akį, tu sakai, kad čia ne akis. Jei pateiksiu sudėtingesnę, aiškinsi, kad ji negalėjo atsirasti iš nieko ir reikalausi tarpinių formų?”
Tu man nepateikei paprastos akies pavyzdžio, aš prašiau tarpinių mutacijų tarp šviesai jautrių elementų ir akies.
Turint omeny, kad visame žmogaus genome tėra apie tris milijardus nukleotidų, tu vėl mažumą nusišnekėjai.mer wrote:Negaliu patikėti, kad kyla klausimas, kodėl turi būti daug mutacijų. Biologiniai organizmai yra nepaprastai sudėtingi (kad ir ta pati akis ar ląstelė). Tam, kad jie susidarytų atsitiktinai, turi būti trilijardų trilijardai “neutralių” mutacijų, tai akivaizdu matematiškai
Svarbu ne tik struktūrą sudarančių elementų skaičius, svarbu ir tų elementų išsidėstymo tvarka. Esu girdėjęs, kad šachmatų žaidimo variantų skaičius viršija Visatoje esančių atomų skaičių.Vajezus wrote:
Turint omeny, kad visame žmogaus genome tėra apie tris milijardus nukleotidų, tu vėl mažumą nusišnekėjai.
Tai va, tarpinė akies forma ir yra šviesai jautrus elementas. Tarpinė skeleto forma yra kremzlinis skeletas (ryklių, rajų). Užtenka pavyzdžių?mer wrote:Tam, kad atsirastų funkcionalus organas, jis turi pereiti daugybę tarpinių formų. Jas mes ir turėtume matyti. Ir kodėl kryptinga natūrali atranka neatmeta tų tarpinių formų?
Šiuolaikinis arklys atsirado iš mažyčio kanopinio gyvūno. Visa eilė tarpinių formų yra žinoma. Šiuolaikinė katė atsirado iš pirmykščių vabzdžiaėdžių žinduolių. Plėšrūnų evoliucinė grandinė taip pat neblogai žinoma (nors ne taip gerai kaip arklių).mer wrote:Kadangi viena rūšis atsiranda iš kitos, be abejo, turėtų egzistuoti daugybė pusiau šunų, pusiau kačių ir t.t.
OK, pvz., varlės akis. Daug kartų sudėtingesnė už žiuželinio fotoelementą, bet daug primityvesnė nei žmogaus. Tinka?mer wrote:Tu man nepateikei paprastos akies pavyzdžio, aš prašiau tarpinių mutacijų tarp šviesai jautrių elementų ir akies.
“Tai va, tarpinė akies forma ir yra šviesai jautrus elementas. Tarpinė skeleto forma yra kremzlinis skeletas (ryklių, rajų). Užtenka pavyzdžių?”
”Šiuolaikinis arklys atsirado iš mažyčio kanopinio gyvūno. Visa eilė tarpinių formų yra žinoma. Šiuolaikinė katė atsirado iš pirmykščių vabzdžiaėdžių žinduolių. Plėšrūnų evoliucinė grandinė taip pat neblogai žinoma (nors ne taip gerai kaip arklių). “
Aš jau anksčiau sakiau, kad problema ne tame, kad nėra tarpinių formų visiškai, o tame, kad jų turėtų būti labai daug, daugybę kartų daugiau, nei rūšių, taip pat, šias gausias tarprūšines formas mes turėtume matyti šiandien. Be to, pateikei tarpinių rūšių pavyzdžius, tačiau nepateikei nė vieno tarprūšinio pavyzdžio.
“OK, pvz., varlės akis. Daug kartų sudėtingesnė už žiuželinio fotoelementą, bet daug primityvesnė nei žmogaus. Tinka?”
Deja, ne. Aš niekur nekalbėjau apie žmogaus akį, aš klausiu apie tarpines grandis tarp šviesai jautraus elemento ir pačios primityviausios akies (jei neklystu, pati primityviausia akis yra ne varlės, o vabzdžio).
”Šiuolaikinis arklys atsirado iš mažyčio kanopinio gyvūno. Visa eilė tarpinių formų yra žinoma. Šiuolaikinė katė atsirado iš pirmykščių vabzdžiaėdžių žinduolių. Plėšrūnų evoliucinė grandinė taip pat neblogai žinoma (nors ne taip gerai kaip arklių). “
Aš jau anksčiau sakiau, kad problema ne tame, kad nėra tarpinių formų visiškai, o tame, kad jų turėtų būti labai daug, daugybę kartų daugiau, nei rūšių, taip pat, šias gausias tarprūšines formas mes turėtume matyti šiandien. Be to, pateikei tarpinių rūšių pavyzdžius, tačiau nepateikei nė vieno tarprūšinio pavyzdžio.
“OK, pvz., varlės akis. Daug kartų sudėtingesnė už žiuželinio fotoelementą, bet daug primityvesnė nei žmogaus. Tinka?”
Deja, ne. Aš niekur nekalbėjau apie žmogaus akį, aš klausiu apie tarpines grandis tarp šviesai jautraus elemento ir pačios primityviausios akies (jei neklystu, pati primityviausia akis yra ne varlės, o vabzdžio).