Sekuliari evoliucijos teorijos kritika
Jei, kada nors, žmonija išnyks, o šunys išliks - peršasi hipotezė jog jie pasinaudojo(prisitaikė) mūsų civilizacija, kad praeiti tam tikrą istorijos etapą Evoliucijos teorijos atžvilgiu žmogaus intelektas nėra toks jau svarbu, jos atžvilgiu krokodilas geresnė perpektyvą turi
Rūšies evoliucija susijusi tiek su gyvenama aplinka, tiek su kitomis šalia gyvenančiomis rūšimis, todėl krokodilai gyvena tik kai kur, o žmonės gyvena bene visur. Žmonės turi daugiau perspektyvos išlikti, nes jie moka statytis namus ir kasti šulinius, naudoti antibiotikus, išpjauti auglius ir naudotis internetu, jie moka susikurti sau draugišką aplinką ir pasigaminti sau maisto, tiek iš augalų, tiek iš gyvūnų. Kai krokodilai pradės misti brokoliais ir atras būdus gaminti peniciliną beigi pasistatys namus, kad žiemą būtų šilta... Tada jie turės perspektyvos.SCnazi wrote: Evoliucijos teorijos atžvilgiu žmogaus intelektas nėra toks jau svarbu, jos atžvilgiu krokodilas geresnė perpektyvą turi
Standartinis Intelligent Design argumentas, vadinamas irreducible complexity. Durnas, niekuo nepagrįstas argumentas. Nuobodu. Juoba, kai žmogus sukūrė dirbtinę gyvybę.Transgresija wrote:Nieko tokio labai kontraversiško. Tiesiog sako, kad nežinoma kaip atsirado ląstelės vidiniai mechanizmai. Viskas paremta spekuliacijomis. Jam pats vidinis ląstelės sudėtingumas atrodo neįtikėtinas ir jis neįsivaizduoja kaip tai galėjo susidėlioti į mechanizmą.
http://en.wikisource.org/wiki/Kitzmille ... is_Science
Jei evoliucijos teorija veiktų be priekaištų biosferoje vyrautų organizmai kurių gyvavimo ciklas trumpiausias dėl ko galimas didžiausias mutacijų skaičius - t.y. virusai ir kiti mikroorganizmai. Žmogus ir dauguma žinduolių - neefektyvus resursų švaistymas (pvz. teleskopas Hubble ar Apollo), jie išvis neturėjo atsirasti, tai anomalija, vėžys
Kalba eina apie gyvybės atsiradimą, ne jos evoliuciją. Tai yra pagrindinis irreducible complexity teiginys. Kad gyvybė turėjo atsirasti su visais navarotais.VYTS wrote:Panaudodami sudėtingas technologijas susintetino ir perkėlė DNR. Ką tai turi bendro su evoliucija?nnavakas wrote: Nuobodu. Juoba, kai žmogus sukūrė dirbtinę gyvybę.
Tarkim, bet vistiek ką tai turi bendro?nnavakas wrote:Kalba eina apie gyvybės atsiradimą, ne jos evoliuciją. Tai yra pagrindinis irreducible complexity teiginys. Kad gyvybė turėjo atsirasti su visais navarotais.VYTS wrote:Panaudodami sudėtingas technologijas susintetino ir perkėlė DNR. Ką tai turi bendro su evoliucija?nnavakas wrote: Nuobodu. Juoba, kai žmogus sukūrė dirbtinę gyvybę.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Nesupaprastinta sudėtinga sistema tai toks daiktas, kuris būdamas kitoks, ar be nors vienos sudėtinės dalies - neveiktų. Biochemikai vis laužo galvas kaip žiuželio sudedamosios dalys galėjo patirti evoliucinį spaudimą...
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
Tai gal ir jį kažkas sukūrė?nnavakas wrote: Juoba, kai žmogus sukūrė dirbtinę gyvybę.
Kaip kažkada sakė Bill Hicks: "Watch this, shut up!"
http://www.youtube.com/watch?v=yAnIoXPLMdo
Pažiūrėkit visą ir nustokit kalbėti kvailystes. Nesuka galvos biochemikai. Nesuka.
http://www.youtube.com/watch?v=yAnIoXPLMdo
Pažiūrėkit visą ir nustokit kalbėti kvailystes. Nesuka galvos biochemikai. Nesuka.
- Transgresija
- skeptikas
- Posts: 553
- Joined: 2010-08-22 12:49
A, tai jie žino kaip atsirado molekulinis mechanizmas? Stebėjo?
Netiesa, kad virusai ir bakterijos vyrautų, dėl mutacijų. Tiesa pasakius cianobakterijos sudaro didžiąja biomasės dalį, ypač jei imtume vandenyną biosferą. Dėl mutacijų skaičiaus: virusai mutuoja 1 mutaciją per genomą, bakterijos 0.003 per genomą, žmogaus ląstelės taip pat 0.003 per genomo replikaciją. Bet nepamiršk, kad žmogus yra daugialąstis. Tarp kitko reprodukcijoje dalyvaujančios ląstelės atlieka nemažai skylimų ir kopijų. Skaičiuojamas mutacijų skaičius 64-175, bent 3 iš jų garantuotai pastebimos. Šaltinis: http://talkorigins.org/indexcc/CB/CB100.html - apačioje pateikiami pirminiai šaltiniai.SCnazi wrote:Jei evoliucijos teorija veiktų be priekaištų biosferoje vyrautų organizmai kurių gyvavimo ciklas trumpiausias dėl ko galimas didžiausias mutacijų skaičius - t.y. virusai ir kiti mikroorganizmai. Žmogus ir dauguma žinduolių - neefektyvus resursų švaistymas (pvz. teleskopas Hubble ar Apollo), jie išvis neturėjo atsirasti, tai anomalija, vėžys
Evoliucijoje svarbu, ne kas taupiausiai naudoja resursus (naudingumo koeficientas, jei taip galima išsireikšti, vidutinių platumų žinduoliams akivaizdžiai bus žemesnis nei dykumų ropliams), bet kas gali pasisavinti įvairesnius resursus. Žmogus iškilo todėl, kad jis buvo prastai specializuotas, bet užtat galėjo panaudoti tiek augalini maistą, tiek gyvulinį, įsisavinti nepražystamas aplinkas. Evoliucija kaip tik ir aiškina, kodėl gyvunąi sudėtingi ir yra linkę tapti sudėtingais . Virusai ir bakterijos gana prasti grobuonys ir žolėdžiai jie nesugeba įsisasivinti iki galo tokių aplinkų, kaip pieva: jie puikiai sutvarko negyvus augalus, bet yra nepajėgus visiškai išnaudoti gyvos biomasės. Tai niša stambesniems gyvūnams ir augalams.Tiesa pasakus nuo to kas atliko kokiems žinduoliams puikiai tvarko žarnyno bakterijos. Evoliucija taip pat nurodo kaip kilo tokia situacija, yra toks mechanizmas, kaip evoliucijos ginklų lenktynės .Ir kodėl kai pavyzdį imi teleskopą Hubble, jis buvo labai efektyvus mokslo tyrimuose ir šiaip šie pavyzdžiai netikę.