Tarpžvaigždinės kelionės
Ar yra kokių būdų (aišku, teorinių) keliaut tarp žvaigždžių >= šviesos greičiu?
Ar kalba ejo apie skrydzhius greichiu >= c ?Ramzajus wrote:Pamenu, paskutiniai Science ant The Universe puslapiai buvo skirti sci-fi apie fotonines raketas.
">=" reishkia "daugiau arba lygu. "c" paprastai reishkia shviesos greiti.
Nu spaudziant erdve tik vakuumines sultis gausi, bet - ne greitifizikanas wrote:Nepasakysiu kur, bet girdejau kad galima kaskajp spaudziant/pleciant erdve vystit bilikoki norima greiti.
Tokie ten tie ir moksliukai, kurie spausdami greiti didina.
Kazkaip iskreivinus erdve tai galima is vieno tasko i kita persikelti (atsidurti) greiciau negu iki ano tasko daeina sviesa, niekas nesneka, kad suspaudimas padidna greiti - nebent atstumai sumazeja!
Siaip,idomi diskusija sia tema vyksta www.membrana.ru
Atmetus visokiu psichu blevyzgas,isvada yra nelabai optimistine.
Zmogus,kaip toks,biologinis padaras yra absoliuciai netinkamas tokiai kelionei.
Buvo gvildenami keli variantai:
1. Hyperdraivas. v>c
Siuolaikines fizikos paradigmos ribuose uzduotis praktiskai neisprendziama.
2. Kelione su greiciu,artimu c.
Siuo metu nezinomi potencialus energetinai saltiniai tokios raketos varyklaims. Antimedziagos nesiulyti.
3. Kelione su v<<c.
"Dedal" projektas. Kartu laivas. Tokia kelione uzims labai daug laiko,atitinkamai,tiksla pasieks kazkelinta keliautoju karta. Toks laivas turetu buti labai didelis-pakankamai didelis,kad jame funkcionuotu autonomiska visuomene.
Cia problemos yra principialiai isprendziamos. Toki laiva teoriskai pastatyti galima. Bet praktiskai beprasmiska. Tokio laivo mase bus astronomine,atitinkamai,energijos kiekis,reikalingas tokiam laivui pasiekti reikiama greiti,taip pat bus astronominis. Be to,neaisku net,kiek zmoniu turi jame skristi,kad ju visuomene butu stabili?
Trumpiau kalbant: 99.9999% tikimybe,kad
zmogus niekada neskris prie zvaizgzdziu. Uztat,poshume'ui tai gali buti visai nesunki uzduotis.
Atmetus visokiu psichu blevyzgas,isvada yra nelabai optimistine.
Zmogus,kaip toks,biologinis padaras yra absoliuciai netinkamas tokiai kelionei.
Buvo gvildenami keli variantai:
1. Hyperdraivas. v>c
Siuolaikines fizikos paradigmos ribuose uzduotis praktiskai neisprendziama.
2. Kelione su greiciu,artimu c.
Siuo metu nezinomi potencialus energetinai saltiniai tokios raketos varyklaims. Antimedziagos nesiulyti.
3. Kelione su v<<c.
"Dedal" projektas. Kartu laivas. Tokia kelione uzims labai daug laiko,atitinkamai,tiksla pasieks kazkelinta keliautoju karta. Toks laivas turetu buti labai didelis-pakankamai didelis,kad jame funkcionuotu autonomiska visuomene.
Cia problemos yra principialiai isprendziamos. Toki laiva teoriskai pastatyti galima. Bet praktiskai beprasmiska. Tokio laivo mase bus astronomine,atitinkamai,energijos kiekis,reikalingas tokiam laivui pasiekti reikiama greiti,taip pat bus astronominis. Be to,neaisku net,kiek zmoniu turi jame skristi,kad ju visuomene butu stabili?
Trumpiau kalbant: 99.9999% tikimybe,kad
zmogus niekada neskris prie zvaizgzdziu. Uztat,poshume'ui tai gali buti visai nesunki uzduotis.
Šiaip hiperdraivu vadinamas ne judėjimas įprastiniame 3+1 dimensijų erdvėlaikyje didesniu nei šviesos greičiu, o judėjimas (v << c) per papildomus matmenis, tokiu būdu išvengiant būtinybės viršyti šviesos greitį, tačiau (jei erdvės kreivumas tam iš ties palankus) daug greičiau įveikant tarpžvaigždinius atstumus. Aišku, ši metodika taip pat kol kas tinkama tik mokslinei fantastikai.Kaukas wrote:1. Hyperdraivas. v>c
Siuolaikines fizikos paradigmos ribuose uzduotis praktiskai neisprendziama.
as optimistas.. jei zmonija dar pagyvens pora tukstantuku saves neisnaikindama ir neplatindama psichiniu ligu kaip religijos (kurios stabdis mokslui ir visam zmoniu mastymui) manau iki artimiausiu zvaigzdziu sistemu nukeliaus..Kaukas wrote: Trumpiau kalbant: 99.9999% tikimybe,kad
zmogus niekada neskris prie zvaizgzdziu. Uztat,poshume'ui tai gali buti visai nesunki uzduotis.
kol kas ne ir greitu metu nebus.. as kazkaip vaikiskai mastau: kaip ten reiktu islaviruot spaceship(ss) tarp visokiu kosminiu kunu kaip meteoritai asteroidai ir kitoks slamstas kai skristum greiciu c.. siaip jau pats zmogus neisku kokiu sh pavirstu toki greiti pasiekus (na cia pagal einsteino energijos desni e=mc^2)Nomad wrote:Ar yra kokių būdų (aišku, teorinių) keliaut tarp žvaigždžių >= šviesos greičiu?
Si problema buvo pakankamai placiai nagrinejama. Problema yra ne tiek meteoritai (tikimybe susidurti su jais labai menka),kiek paprasciausios kosmines dulkes. Yra visokiu inzeneriniu pasiulymu,is principo,problema issprendziama.
Tiesiog,kol kas palesti pilotuojama laiva greiciu bent 0.1c yra energetiskai neimanoma. O mes suprantam,kad pilotuojamai ekspedicijai bent iki Centauro A reikia greicio bent 0.5c. Ir tada si kelione uzimtu virs 20 metu.
Beje,mes net nezinome ar prie Centauro A arba Proksimos yra kas nors,del ko skristi tenai vertetu. Pvz,jei sios zvaigzdes neturi planetiniu sistemu,ekspedicija butu beveik beprasme.
Tiesiog,kol kas palesti pilotuojama laiva greiciu bent 0.1c yra energetiskai neimanoma. O mes suprantam,kad pilotuojamai ekspedicijai bent iki Centauro A reikia greicio bent 0.5c. Ir tada si kelione uzimtu virs 20 metu.
Beje,mes net nezinome ar prie Centauro A arba Proksimos yra kas nors,del ko skristi tenai vertetu. Pvz,jei sios zvaigzdes neturi planetiniu sistemu,ekspedicija butu beveik beprasme.
as pagalvojau ar neimanoma butu paleisti panasu teleskopa kaip hubla kuris skristu ten kad ir kokia 100 metu.. juk vis vien jie varomi saules energija.. pro sali praskrendant butu aiskiai gaunama medziaga is saules sistemos planetu o nuskridus kiek imanoma i tolimiausia taska gauti gan nebloga info is kitos sistemos. kad butu galima sukontroliuoti palydova daryti tarpines stotis kurias paleisti kartu ir veliau ikurdinti planetose (be zmogaus gyvybes) rysiui palaikyti su tuo palydovu..Kaukas wrote:Si problema buvo pakankamai placiai nagrinejama. Problema yra ne tiek meteoritai (tikimybe susidurti su jais labai menka),kiek paprasciausios kosmines dulkes. Yra visokiu inzeneriniu pasiulymu,is principo,problema issprendziama.
Tiesiog,kol kas palesti pilotuojama laiva greiciu bent 0.1c yra energetiskai neimanoma. O mes suprantam,kad pilotuojamai ekspedicijai bent iki Centauro A reikia greicio bent 0.5c. Ir tada si kelione uzimtu virs 20 metu.
Beje,mes net nezinome ar prie Centauro A arba Proksimos yra kas nors,del ko skristi tenai vertetu. Pvz,jei sios zvaigzdes neturi planetiniu sistemu,ekspedicija butu beveik beprasme.
Be abejo,imanoma. Paleisti zonda prie zvaizgzdziu,turinciu planetines sistemas yra logiskiausias zingsnis. Tiesa,nemanau,kad tam zondui reiklainga tikia galinga optika,kaip "Hubble"-greiciau,tai turetu buti kazkas panasaus i esamus zondus (pvz,"Cassini") su kuo universalene iranga.
manau kuo galingesne optika ir kuo toliau nuo musu tuo didesne visatos dali galima pazvelgti ir tirti taip pat detaliau istyrineti planetas kurias praskristu bei artimiausuios sitemos kunus..Kaukas wrote:Be abejo,imanoma. Paleisti zonda prie zvaizgzdziu,turinciu planetines sistemas yra logiskiausias zingsnis. Tiesa,nemanau,kad tam zondui reiklainga tikia galinga optika,kaip "Hubble"-greiciau,tai turetu buti kazkas panasaus i esamus zondus (pvz,"Cassini") su kuo universalene iranga.
Ne visai. Pvz,nera ypatingo skirtumo is kokio Galaktikos tasko stebeti objektus esancius uz jos ribu.son wrote:manau kuo galingesne optika ir kuo toliau nuo musu tuo didesne visatos dali galima pazvelgti ir tirti taip pat detaliau istyrineti planetas kurias praskristu bei artimiausuios sitemos kunus..Kaukas wrote:Be abejo,imanoma. Paleisti zonda prie zvaizgzdziu,turinciu planetines sistemas yra logiskiausias zingsnis. Tiesa,nemanau,kad tam zondui reiklainga tikia galinga optika,kaip "Hubble"-greiciau,tai turetu buti kazkas panasaus i esamus zondus (pvz,"Cassini") su kuo universalene iranga.
Kas liecia planetiniu sistemu tyrinejimus-paprasciau butu maneuruoti tuose sistemuose,prisiartinant prie planetu ir fotografuojant is optimaliu tashku,nauduojant palyginant paprastesne optika,negu siusti supergalinga teleskopa-zondo mase negali buti didele,todel isnaudota ji turi buti optimaliai. Apart fotoaparaturos,ten turetu buti daug kitokios irangos.
siaip as konkreciai minejau tyrinejimus musu zvaigzdes sistemoje ir gretimu (kaimyniniu) sistemu neissipleciant iki galaktiku..Kaukas wrote: Ne visai. Pvz,nera ypatingo skirtumo is kokio Galaktikos tasko stebeti objektus esancius uz jos ribu.
mano nuomone tokia:Kas liecia planetiniu sistemu tyrinejimus-paprasciau butu maneuruoti tuose sistemuose,prisiartinant prie planetu ir fotografuojant is optimaliu tashku,nauduojant palyginant paprastesne optika,negu siusti supergalinga teleskopa-zondo mase negali buti didele,todel isnaudota ji turi buti optimaliai. Apart fotoaparaturos,ten turetu buti daug kitokios irangos.
mes nezinom kokios planetos yra uz musu sistemos kaip ir tiksliai negalim nuskayti net musu sistemu planetu gravitacijos. tad priarteti prie kiekvienos planetos yra gan sudetinga. na o kad per 100m pavyks nuskristi i kita sistema irgi nelabai tikisi kai skrendama tokiais greiciais tad turint pakankamai galinga optika manau butu lengviau (ir detaliau) stebeti kitos sistemos planetas dar bunant sios sistemos pakrastyje.
nes per simta metu daug kas keiciasi ir gal but issipildys kokio nors fantasto svajones kaip branduoliniai reaktoriai kosminiuose laivuose tad gal ir greiciai bus kiti.. tuomet ir kitas teleskopas butu daug geresnis nei toks kaip kuri as isivaizduoju. bet iki tol kol bus geresnis butu galima gauti daug naujos info.. gal net uztikti kokius zombius proximus sistemoj
