Pasaulis ne toks, kokį mes norėtume matyti. Tikrai?

Visi mes siekiame pažinti mus supantį pasaulį. Ką jau atradome ir kas dar liko atrasti? Visos su pasaulio pažinimu susijusios temos - čia.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2011-04-11 14:27

maxx wrote:Pagal mūsų moralines normas, kurios susiformavo mūsų kultūroje per šimtmečius – taip, turi.
O kaip turėtų veikti moralinės normos, kurios atsižvelgia tai, kas galbūt galėtų įvykti, nepriklausomai nuo tikimybės dydžio (tiksliau - mažumo)? Kaip minimum, turėtų būti leidžiama be atrankos šaudyti visus žmones, nes jie galėtų tapti sekančiais fiureriais? O gal ir savižudybė būtų privaloma, nes tu pats gali tapti kokiu maniaku ir pan. :lol:
Ta progra prisiminiau "Infinite Improbability Drive" iš vienos knygos (įdomu, apie ką dar nėra sukurta straipsnio Vikipedijoje?)
Last edited by Vilius on 2011-04-11 14:33, edited 1 time in total.
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2011-04-11 14:32

Aš dar papildyčiau - reiktų atsižvelgti ne tik į tikimybę, kad mergaitė galėjo tapti mis Hitler, bet ir į tikimybę, kad ji galėjo išrasti vaistus nuo vėžio arba nušauti Hitlerį.

Dabar einam ir atliekame aritmetines operacijas su dviem nežinomais dydžiais - nuo rezultato priklausys, ar reikia bausti vairuotoją :)
User avatar
VYTS
senbuvis
Posts: 1303
Joined: 2008-08-04 22:51

2011-04-11 14:42

Bet pala, jei žudyti atsitiktinius žmonės nėra blogai, tai ir Hitleris nebuvo blogas.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2011-04-11 14:42

Vajezus wrote:Dabar einam ir atliekame aritmetines operacijas su dviem nežinomais dydžiais - nuo rezultato priklausys, ar reikia bausti vairuotoją :)
Manau, Aurigarijus Institute of Applied Ethics galėtų imtis apskaičiuoti kiekvieno žmogaus tapimo Hitleriu arba Hitlerio žudiku tikimybes ir parengti moralės normas remiantis nelygybe

Code: Select all

P[tapimo Hitleriu] > P[Hitlerio nužudymo]
Čia matau tik vieną keblumą - jei bandytume pagal šį modelį retrospektyviai įvertinti patį Hitlerį, gautume, kad 1>1. Matau bus darbelio ir Aurigarijus Applied Mathematics :lol:
maxx
naujokas
Posts: 8
Joined: 2011-04-09 21:49

2011-04-11 18:28

Na savaime suprantama, kad sužinoti, ar gerai buvo žudyti mergaitę, ar negerai, galime tik išanalizavę abu atvejus praėjus eilei metų. Viename mergaitė gyva, kitame mirusi (kažkur čia Šriodingeris vaidenasi :)). Bet dabar, kokios vaistų nuo vėžio išradimo pasekmės irgi galime sužinoti tik dar gilesnėje ateityje, gauname begalinę rekursiją. Optimaliai gero sprendimo priimti neišeis, nes nėra galinio taško – žaidimo pabaigos (na arba aš o nežinau).

Ir šiaip, kas yra gerai ir kas yra blogai? Pagal ką mes tai sprendžiame? :)
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2011-04-11 19:20

maxx wrote:Ir šiaip, kas yra gerai ir kas yra blogai? Pagal ką mes tai sprendžiame? :)
Atrodo, Maslow už mus jau nusprendė ir pripaišė visokių farao... tfu - piramidę nupaišė :wacko: (blogai viskas, kas kenkia kokiems tai dalykams iš to trikampio).
User avatar
Akela
senbuvis
Posts: 2549
Joined: 2006-01-08 23:00

2011-04-11 20:16

maxx wrote:Praeis 5K metų ir yra labai įmanoma, kad mes turėsime visiškai kitokį mokslą, o dabartinis atrodys kaip dabar mums atrodo alchemija. Tada išeis, kad aiškindami kitiems, jog jie klysta, mes klydome patys ir tai nėra gerai. Paimkime kad ir pseudomokslą dabartinį, Boras su savo atomo modeliu pakankamai daug metų atrodė pseudomokslo šalininku, todėl kad Einšteinas buvo kietas ir visų gerbiamas, Šriodingeris buvo kietas ir visų gerbiamas, ir jie abu laikė dalelių modelį nesąmone. Tačiau Boras su kitais bendraminčiais išplėtojo savo teoriją, ir dabar jinai yra vienas iš fizikos pagrindų. Taigi mes negalime atmesti, kad iš kokio nors pseudomokslo neišsirutuliuos naujosios fizikos pagrindas, arba kokios nors religijos pasaulėžiūra tam neįkvėps. Todėl mes negalime smerkti jų. (...)
(...)
maxx wrote:Religija tai sustabarėjęs mokslas.
Sustabarėjimas yra antroje vietoje, iš tų blogiausių dalykų, kurie gali mus ištikti :) Jei aukštinsime/toleruosime sustabarėjimą, tai šito:
maxx wrote:Praeis 5K metų ir yra labai įmanoma, kad mes turėsime visiškai kitokį mokslą (...).
gali ir nebūti (jei potekstėje buvo progresas :wink: ). Pvz, dėl per lėto technologinio vystymosi žmonija taip ir neišlips iš šios planetos, išeikvos galutinai Žemės resursus, užterš aplinką bei degraduos (badas, konfliktai, karai, epidemijos...). Ir po 5K metų likę kokie trisdešimt tūkstančių olose besislapstančių planetos gyventojų (pagrinde su genetiniais defektais) įnirtingai melsis pagal kokių tai mutavusių religijų (sustabarėjusio mokslo? ) kanonus :)

Dėl:
(...) arba kokios nors religijos pasaulėžiūra tam neįkvėps.(...)
Atrodo, Templetono premija sumos prasme labiau įkvepianti, nei Nobelio premija :wink: (Tai rodo sielovados finansinę viršenybę virš ginklų ar tai sprogmenų (nugis Nobelis) pramonės :ax: )
mingis
pradedantis
Posts: 342
Joined: 2006-10-05 08:44

2011-06-01 12:13

maxx wrote:Religija tai sustabarėjęs mokslas.
Ne, tai mokslas yra sustabarėjusi religija. Arba tiesiog vienas iš tikėjimų. Mokslas vadovaujasi viena konkrečia taip/ne logika, vienu konkrečiu pasaulio pažinumo ir įrodomumo principu. Transcendentiniu požiūriu tokia logika yra tik viena iš daugelio, dėl praktinių žmogaus smegenų evoliucijos priežasčių priimtina, bet tikrai ne galutinė.
Visas mokslas šiuo požiūriu atrodo kaip daug labiau pažengusi religija
Mokslas yra tiesiog labai išvystyta, bet labai siaura religijos rūšis, naudojama materialiems praktiniams technologiniams/medicininiams poreikiams. Pagrindinis religijos tikslas tikrai ne gravitacijos aiškinimas ar pilvo skausmų gydymas.
Vilius wrote:Jonas banke turi 500000 litų. Petras turi 2 litus.
O kas, jeigu Jonas turi 5000 litų, o Petras – 5000 stiklinių rutuliukų? Kuris turi daugiau? O jeigu 5000 minčių? Kuris turtingesnis?
User avatar
Vajezus
emeritas
Posts: 3808
Joined: 2004-04-19 11:19
Location: Vilnius
Contact:

2011-06-01 12:30

mingis wrote:Transcendentiniu požiūriu tokia logika yra tik viena iš daugelio, dėl praktinių žmogaus smegenų evoliucijos priežasčių priimtina, bet tikrai ne galutinė.
Praktiniu požiūriu tavo religija taip pat tėra viena iš daugelio. Negalvoji atsiversti į Afrikos šamanų tikėjimą?
Vilius wrote:Jonas banke turi 500000 litų. Petras turi 2 litus.
O kas, jeigu Jonas turi 5000 litų, o Petras – 5000 stiklinių rutuliukų? Kuris turi daugiau?
Daugiau ko?
mingis
pradedantis
Posts: 342
Joined: 2006-10-05 08:44

2011-06-01 16:40

Vajezus wrote:Praktiniu požiūriu tavo religija taip pat tėra viena iš daugelio.
Tai kad kažkokio perdėto religingumo lyg ir nedemonstravau. Klausausi visko, kas jaučiu, kad bando pasakyti kažką vertingo. Kaip tik atkreipiu dėmesį į tai, kad tikėjimas mokslinio metodo teisingumu kažkodėl dažnai išskiriamas iš kitų tikėjimų ar net nelaikomas tikėjimu.

Afrikiečių šamanizmas? Hmm, jis šiaip jau davė džiazą, o tas yra labai gerai. Ritualas atšlifuotas iki tobulybės. O daugiau ten kažin ar yra ko nors įdomaus apart etnografinio intereso?
O kas, jeigu Jonas turi 5000 litų, o Petras – 5000 stiklinių rutuliukų? Kuris turi daugiau?
Daugiau ko?
Būtent. Teiginiai apie gravitacijos pernešimą gravitonais fizikoje ir trejybinį intelekto pobūdį krikščionybėje iš principo nepalyginami.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2011-06-02 11:30

mingis wrote:Būtent. Teiginiai apie gravitacijos pernešimą gravitonais fizikoje ir trejybinį intelekto pobūdį krikščionybėje iš principo nepalyginami.
Du dalykai:
1) Kalbėti nesąmones ir tikėtis, kad tai taps argumentais - kvaila.
2) Tavo požiūris iškelia daugiau problemų, nei išsprendžia. Jei priimtume tai, jog logikų būna visokių ir panašius vėjus, tokiu atveju sugriūva apskritai bet kokie argumentai bet ko atžvilgiu, nes tu gali atsistoti ir pasakyti "be-be-beeeeee! Tai TU taip galvoji, o aš pagal kitokią logiką galvoju".
mingis
pradedantis
Posts: 342
Joined: 2006-10-05 08:44

2011-06-06 09:18

Galilėjus sugriovė visus iki tol funkcionavusius argumentus – antropocentrinę pasaulėžiūrą – tik sukėlė problemų, nieko tokio neišspręsdamas... :oops:
O iš viso patogiausia ir aiškiausia buvo trijų banginių laikais.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2011-06-06 11:52

mingis wrote:Galilėjus sugriovė visus iki tol funkcionavusius argumentus – antropocentrinę pasaulėžiūrą – tik sukėlė problemų, nieko tokio neišspręsdamas... :oops:
O iš viso patogiausia ir aiškiausia buvo trijų banginių laikais.
Šiuo atveju "problemos" reiškia, ne konkrečių žmonių nepatogumus persiorientuojant nuo vienos pasaulėžiūros prie kitos. Manau, D3monas norėjo pasakyti ką kitą.
Pavyzdžiui, man staiga pasidarytų įdomu, kaip veikia kompiuterio monitorius. Tada aš sugalvoju teoriją, kad monitoriaus viduje sėdi maži nykštukai, kurie labai greitai perpiešinėja vaizdą vandeniniais dažais. Tai iš esmės atsako į mano klausimą: kaip veikia monitorius? - Viduje sėdi nykštukai ir piešia pagal instrukcijas gaunamas iš kompiuterio. Bet toks atsakymas sukuria daugiau problemų, nei išsprendžia - gal aš dabar ir "žinau", kaip veikia monitorius, bet dėl to iškyla visa eilė naujų klausimų, pvz iš kur atsirado tie nykštukai ir kaip jiems pavyksta taip greitai piešti? Iš kur gauna dažų, vandens ir panašiai?
Lygiai ta pati situacija yra su dievais ir kitais antgamtiniais dalykais. Pvz, pasakymas, kad visatą/žemę/žmones sukūrė dievas iš tiesų nieko neatsako, o tik sukuria begales naujų klausimų, kuriems atsakyti reikia vėl kažką išgalvoti ir taip be galo.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2011-06-06 12:26

Vilius wrote:Lygiai ta pati situacija yra su dievais ir kitais antgamtiniais dalykais. Pvz, pasakymas, kad visatą/žemę/žmones sukūrė dievas iš tiesų nieko neatsako, o tik sukuria begales naujų klausimų, kuriems atsakyti reikia vėl kažką išgalvoti ir taip be galo.
religijos isiveda daugybe saugikliu vadinamais dogmomis kuriu kvescionavimas yra draudziamas. taip yra nes taip pasakyta sventoj knygoj o sventa knyga nuo dievo o dievo keliai nezinomi. ir zinojimas kad nykstukai paiso akvarele monitoriuje turi paaiskinti viska nes daugiau tau zinoti nereikia. visi kiti ziniu troskimai tera velnio gundymas.
juokingiausia kai tai veikia ant isties protingu zmoniu kurie sugeba net tiksliuju mokslu magistranturas baigti bei dirbti itin aukstos kvalifikacijos darbus. taciau kai kalba pasisuka apie religija visas ju mastymas atsijungia nes jiem tarsi uzprogramuota kad dogmos nelieciamos.
mingis
pradedantis
Posts: 342
Joined: 2006-10-05 08:44

2011-06-07 09:10

Vilius wrote:Pavyzdžiui, man staiga pasidarytų įdomu, kaip veikia kompiuterio monitorius. Tada aš sugalvoju teoriją, kad monitoriaus viduje sėdi maži nykštukai
O man staiga pasidarė įdomu, iš kur atsirado Pasaulis. Ką mokslas galėtų šituo klausimu pasakyti? Jis neturi tam nei stebėjimo duomenų, nei įrankių. Ir niekada neturės. Nykštukai šituo atveju yra ne teorija, o tiesiog mūsų nežinojimo įvardyjimas, tuštumos baimė, kad nereikėtų sakyti – „nieko tame monitoriuje nėra, jis pats savaime kažką iš nieko rodo“, „Pasaulis iš nieko (ne)atsirado“. Ne Pasaulis kaip dulkių debesis, o kaip informacinė sistema.
Pvz, pasakymas, kad visatą/žemę/žmones sukūrė dievas iš tiesų nieko neatsako, o tik sukuria begales naujų klausimų, kuriems atsakyti reikia vėl kažką išgalvoti ir taip be galo.
Religijos neatsakinėja klausimų „kaip pasaulis sukonstruotas“, o, pavyzdžiui, duoda vertybinius metodologinius kriterijus – kas svarbiau – materija ar sąmonė/gyvybė, molekulės ar formulė, bitai ar informacinis algoritmas. Klausimai, apie kuriuos mokslas iš principo nieko negali pasakyti. Ir kur čia tos begalės naujų klausimų? Spaust ar nespaust Pasaulio sunaikinimo mygtuką – taip ar ne – konkretus atsakymas be jokių papildomų klausimų. Kodėl nespaust – o vat todėl.
son wrote:religijos isiveda daugybe saugikliu vadinamais dogmomis kuriu kvescionavimas yra draudziamas.
Stebiu būtent dogmatišką ir nekvestionuojamą požiūrį į, pavyzdžiui, dvejetainę diskrečią logiką ar šiuo metu priimtą mokslinį metodą. Mokslininkas ir negali kitaip elgtis, nes abejodamas savo metodo veikimu pridarytų klaidų. Bet nebūtinai visą laiką jis turi būti mokslininku. Metodas su didele tikimybe kol kas pilnai funkcionuoja praktiškai, bet po tūkstančio metų kokiems kiborgams intelektualams dabartiniai mūsų mokslininkų rūpesčiai kels šypseną. Lygiai kaip mokslo teorijos keičia viena kitą, toks pats negalutinis yra ir pats mokslo teorijų konstravimo principas (Popperis ir kt.). Juk akivaizdu, kad žmonių kalba pagrįsta diskreti logika turi mažai ką bendro su tolydžia tikimybine pasaulio tvarka, kurioje nėra nei vienareikšmių atsakymų, nei diskrečių daiktų klasių. Kas yra Jupiteris – karšta planeta ar šalta žvaigždė? O Plutonas – planeta ar asteroidas? Objektyvių diskretaus klasifikavimo kriterijų nėra. Nėra ir objektyvaus diskrečių teorijų diskretaus vertinimo ir atmetimo mechanizmo. Kol kas yra tik subjektyvus.
D3monas
senbuvis
Posts: 2100
Joined: 2008-05-10 16:22

2011-06-09 20:23

mingis wrote:Ką mokslas galėtų šituo klausimu pasakyti?
Mokslas: "Yra keletas gana įtikinamų ir veikiančių teorijų, bent jau ant popieriaus. Su šiuo klausimu dirbam ir ieškom atsakymo, technologijos tobulėja, atrandam vis daugiau, taigi galutinis atsakymas ne už kalnų."
mingis wrote:Religijos neatsakinėja klausimų „kaip pasaulis sukonstruotas“, o, pavyzdžiui, duoda vertybinius metodologinius kriterijus – kas svarbiau – materija ar sąmonė/gyvybė, molekulės ar formulė, bitai ar informacinis algoritmas.
Jei religijos neatsako į klausimus, tai nafig tada jos reikalingos? O jei jau operuoji tokiomis sąvokomis, kaip molekulės, bitai ir algoritmai, tai, prašau, gerbiamasai, pademonstruok kame čia religija. Ar čia tavo asmeniniai įsivaizdavimai beigi tavo asmeninis religijos suvokimas, kuris susideda iš bet ko, kas konkrečiai tau atrodo, kad sudaro religiją?
mingis wrote:Stebiu būtent dogmatišką ir nekvestionuojamą požiūrį į, pavyzdžiui, dvejetainę diskrečią logiką ar šiuo metu priimtą mokslinį metodą.
Tavo pasiūlytas "tikiu bilekuo, ką tik susigalvoju" metodas nespindi objektyvumu, bet matyt tu to ir nesieki. Absurdiškiausia tai, kad alternatyva logikai bei moksliniam metodui tu laikai religinius įsitikinimus(?). Ta prasme, yra objektyvi, tikrove ir jos reiškiniais paremta sistema, kurios tu nemėgsti ir jos vietoje pateiki poziciją "ai, bilekaip susigalvoji ką nors, tiki, ir tada viskas gerai, objektyvu ir t.t.". Prašau, išplėtok, gerbiamasai, kokias alternatyvas matai moksliniam metodui bei logikai.
User avatar
son
senbuvis
Posts: 2630
Joined: 2005-04-05 08:31
Location: Kaunas/London

2011-06-09 20:45

mingis wrote:Religijos neatsakinėja klausimų „kaip pasaulis sukonstruotas“
o kataliku bei judaistu "pradzios knyga" irgi neatsakineja? ar tai jau nereligijos?
o, pavyzdžiui, duoda vertybinius metodologinius kriterijus – kas svarbiau – <...> bitai ar informacinis algoritmas.
nurodykite religija kuri i tai megina atsakyti ir pateikit konkreciu pvz.
Spaust ar nespaust Pasaulio sunaikinimo mygtuką – taip ar ne – konkretus atsakymas be jokių papildomų klausimų. Kodėl nespaust – o vat todėl.
kad tarkim krikscionybeje bei judaizme tu nurodymu "paspausti" daugiau nei nespausti. o atsakymas kodel tik vienas "tai dievo valia"
Stebiu būtent dogmatišką ir nekvestionuojamą požiūrį į, pavyzdžiui, dvejetainę diskrečią logiką ar šiuo metu priimtą mokslinį metodą. Mokslininkas ir negali kitaip elgtis, nes abejodamas savo metodo veikimu pridarytų klaidų. Bet nebūtinai visą laiką jis turi būti mokslininku. Metodas su didele tikimybe kol kas pilnai funkcionuoja praktiškai, bet po tūkstančio metų kokiems kiborgams intelektualams dabartiniai mūsų mokslininkų rūpesčiai kels šypseną. Lygiai kaip mokslo teorijos keičia viena kitą, toks pats negalutinis yra ir pats mokslo teorijų konstravimo principas (Popperis ir kt.).
nesipykstat su logika? nuo kada dogma gali keistis? tarkim religijos nesikeicia jos visad lieka tos pacios ta pati biblija/tora tas pats koranas tos pacios vedos. skiriasi tik kai kuriu zmoniu kai kurios interpretacijos i jas. tuo tarpu mokslas keicias nuolat jei atsiranda nauju irodymu paneigianciu senus senosios istrinamos ir naudojamos tik naujos butent todel mokslas nera dogmatiskas.
Juk akivaizdu, kad žmonių kalba pagrįsta diskreti logika turi mažai ką bendro su tolydžia tikimybine pasaulio tvarka, kurioje nėra nei vienareikšmių atsakymų, nei diskrečių daiktų klasių. Kas yra Jupiteris – karšta planeta ar šalta žvaigždė? O Plutonas – planeta ar asteroidas? Objektyvių diskretaus klasifikavimo kriterijų nėra. Nėra ir objektyvaus diskrečių teorijų diskretaus vertinimo ir atmetimo mechanizmo. Kol kas yra tik subjektyvus.
Juk akivaizdu kad filosofija nemokslas o beletristika
mingis
pradedantis
Posts: 342
Joined: 2006-10-05 08:44

2011-06-11 13:45

Plėtoju. Kalbam tikrai, matyt, apie skirtingus dalykus. Kulto ir ideologinio aparato (bažnyčia) čia negvildenu, iš tradicinių religijų įdomus tik egzistencinis filosofinis jų aspektas. Kai sakau „religija“, turiu omeny bet kokią idealistinę filosofiją, t. y., turinčią Dievo sąvoką. Žmonių veiklos algoritme pusė kriterijų yra moksliniai, pusė religiniai. Visi moraliniai sprendimai, pvz., yra religinio pobūdžio. Mokslas valdo ego, religija – superego. Tai tiek dėl sąvokų.

Grįžtant prie Viliaus nykštukų pavyzdžio. Jis demonstruoja tikrai ne religinio, o būtent mokslinio pažinimo modelį. Kaip, pavyzdžiui, aiškintume monitoriaus veikimą šių dienų kategorijomis? Elektromagnetinių laukų vartomi skystųjų kristalų lašeliai? Na ir kaip paaiškintume, kas tai yra elektromagnetinis laukas? Fotonų bangos? Kokios bangos – kaip ežero? O laukas toks, kaip pieva? Lygiai tokios pačios metaforos, kaip ir tie nykštukai. Mokslas visada atsiremia į pirmines mistines ir niekaip kitaip nepaaiškinamas sąvokas. Kažkada buvo trys banginiai, po to atomai, eteris, dabar kvarkai su hadronais. Mokslas visą laiką artėja prie „dugno“, bet niekada jo nepasieks. O jeigu pasieks (sužinosim viską ir jau nebus daugiau ko sužinoti) – tada žmonės taps dievais ir ateis Pasaulio pabaiga.

Egzistencinė filosofija su religija tuo tarpu jokių monitorių veikimo neaiškina, o bando kapstyti visai kitur, iš kitos „dugno pusės“. Sakysit – „Pasaulis sukurtas per šešias dienas“, „Adomo šonkaulis“ – taigi čia mitas, poezija, beletristika, jeigu norit. Įrankis, aiškinantis loginę sistemą. Į loginę sistemą pažvelgt iš išorės logiškai neįmanoma, tik per metaforas. Juk nepulsim dabar ieškot istorinio asmens Papa Karlo, išdrožusio Buratiną? Bet pasakos moralė aiški kaip ant delno – bandymas išaiškinti, kuo skiriasi medinis berniukas nuo tikro.
D3monas wrote:Yra keletas gana įtikinamų ir veikiančių <pasaulio atsiradimo> teorijų
Nėra ir negali būt iš principo. Mokslas veikia tik loginės sistemos viduje. Grubiai – šiapus laiko ir erdvės, tarkim. Tarp BigBango ir BigCollapso. Tam, kas už logikos, mokslas neturi žodžių.
Gyvenant Matricoje, apie jos išorę nieko konkretaus pasakyti neįmanoma.
alternatyva logikai bei moksliniam metodui tu laikai religinius įsitikinimus
Galiu pakartoti dar kartą – religijos mokslui nepriešinu, tik laikau juos dviem lygiagrečiom viena kitai neprieštaraujančiom pažinimo kryptim. Su vienu papildomu niuansu – pirmiau ateina religiniai pastebėjimai, o tik po to prasideda mokslinė veikla. Prieš pradedant užsiiminėti mokslu, kuriamas mokslinis metodas, kurio pagrindas yra ne įrodymas, o tikėjimas – taigi religinio pobūdžio.
son wrote:Juk akivaizdu kad filosofija nemokslas o beletristika
Tik ta filosofija duoda metodologiją visai kitai veiklai, tam tarpe ir mokslui. Popperio taisyklės irgi yra pati gryniausia filosofija. Nes jos nusako mokslo veikimo principus, kurių moksliškai įrodyt neįmanoma. Negali naudotis įrankiais, kol jų dar nėra. Liniuote negalima išmatuoti liniuotės ilgio, logikos teisingumo negalima logiškai patikrinti. Visu šituo galima tik intuityviai tikėti.
nurodykite religija kuri i tai megina atsakyti ir pateikit konkreciu pvz.
„Nežudyk“. Nė vienam fizikos vadovėlyje šitokios rekomendacijos nerastumėt.
Ar klausimas dėl tų „bitų“? Tai čia buvo sena mano metafora, jeigu ką: žmogus – kompiuteris; mėsa, kūnas – aparatinė įranga; neuronai – bitai; gyvybė, sąmonė – Windowsai. O ką, ar ne taip? Visos nesatanistinės religijos deklaruoja sąmonės viršenybę prieš kūną, softo prieš hardą.
religijos nesikeicia jos visad lieka tos pacios
Jeigu nesikeistų, tada būtų viena religija. Dabar jų šimtai.
mokslas keicias nuolat jei atsiranda nauju irodymu paneigianciu senus senosios istrinamos ir naudojamos tik naujos butent todel mokslas nera dogmatiskas
Aš kalbėjau apie sustabarėjusį požiūrį į patį mokslinį metodą, apie tą griežtą teorijų keitimo vienų kitomis principą. Pasigendu skeptiško požiūrio – gal būt vieną dieną ateis naujas Popperis ir pasakys, kad vienu metu gali egzistuoti daug lygiagrečių teorijų (na, taip jau ir dabar yra), ar dar ką nors naujo išras. „Nelogiška, reiškia neįdomu“ – kaip tik labai įdomu. Juk dabartinė mūsų naudojama logika yra tokia vien tik todėl, kad mūsų neuronų sinapsės yra „tumblerio“ tipo. O kas būtų, jei būtų „potenciometrai“, kaip askaridžių?...
Last edited by mingis on 2011-06-11 20:58, edited 2 times in total.
Post Reply