Vajezus wrote:...jei bėgsi greičiau, nei juda banga?
Gravitacija, tiksliau “Visuotinis” traukos dėsnis
Bandyk dar kartą.SCnazi wrote:Vajezus wrote:...jei bėgsi greičiau, nei juda banga?
Stebėtojo A atžvilgiu atstumas tarp jo ir bangų mažėja. Bėgančio stebėtojo B (tavo) atveju atstumas tarp jo ir bangų didėja. Suprantu apie ką tu šneki , bet ar tai būtų galima vadinti "atgalinės bangos efektu"? Būtent apie "atgalinę bangą" ir noriu pašnekėti, nes kaip suprantu tu mąstai apie "pro judančio automobilio langą išmesto graužtuko" pavyzdį, kai tau (sėdinčiam automobilyje) atrodo, jog graužtukas tolsta nuo išmetimo vietos priešinga kryptimi. Pvz, pasirinkime dar du taškus C (jūroje esantis laivas) ir D pakrantėje esantis medis. Bangos juda kryptimi C -> D. Nors ir judėdamas greičiau už bangas, tu taip pat bėgi kryptimi C->D. Atgalinės bangos efektą aš įsivaizduočiau tarsi judėjimą C <- D. Tačiau juk taip nenutinka, todėl sakyčiau, jog tiek bėgantis stebėtojas tiek bangos juda ta pačia kryptimi. Manau šis pavyzdys taip pat tinka ir garso bangoms, bet mano fizikos žinios šiek tiek aprudijusios ir gali būti, jog praleidau kažkokį elementarų faktą. Nebėda - atsiras protingų forumiečių, kurie pataisys jeigu klystuSCnazi wrote:bėgu bangos mano atžvilgiu juda priešinga kryptim nei stebėtojo A (kuris stovi ant molo) atžvilgiu
p.s. žinoma galima ilgai žaisti su atskaitos taškais ir gauti skirtingus rezultatus (todėl net pats pradėjau abejoti tuo ką parašiau), bet vis tiek kalbant apie "atgalinę bangą" galvoje įkyriai sukasi pasiūlymas bangų šaltinį laikytį atskaitos tašku.
Su garsu, stebėtojui B, pradžioj būtų tas pats senas geras Doplerio efektas, bet kas įvyktų jei B viršytų garso greitį ?? ar pavytų "nuskriejusias" sirenos garso bangas (skamba kaip iš barono Miunhauzeno nuotykių )?Mantas wrote:Stebėtojo A atžvilgiu atstumas tarp jo ir bangų mažėja. Bėgančio stebėtojo B (tavo) atveju atstumas tarp jo ir bangų didėja. Suprantu apie ką tu šneki , bet ar tai būtų galima vadinti "atgalinės bangos efektu"? Būtent apie "atgalinę bangą" ir noriu pašnekėti, nes kaip suprantu tu mąstai apie "pro judančio automobilio langą išmesto graužtuko" pavyzdį, kai tau (sėdinčiam automobilyje) atrodo, jog graužtukas tolsta nuo išmetimo vietos priešinga kryptimi. Pvz, pasirinkime dar du taškus C (jūroje esantis laivas) ir D pakrantėje esantis medis. Bangos juda kryptimi C -> D. Nors ir judėdamas greičiau už bangas, tu taip pat bėgi kryptimi C->D. Atgalinės bangos efektą aš įsivaizduočiau tarsi judėjimą C <- D. Tačiau juk taip nenutinka, todėl sakyčiau, jog tiek bėgantis stebėtojas tiek bangos juda ta pačia kryptimi. Manau šis pavyzdys taip pat tinka ir garso bangoms, bet mano fizikos žinios šiek tiek aprudijusios ir gali būti, jog praleidau kažkokį elementarų faktą. Nebėda - atsiras protingų forumiečių, kurie pataisys jeigu klystuSCnazi wrote:bėgu bangos mano atžvilgiu juda priešinga kryptim nei stebėtojo A (kuris stovi ant molo) atžvilgiu
p.s. žinoma galima ilgai žaisti su atskaitos taškais ir gauti skirtingus rezultatus (todėl net pats pradėjau abejoti tuo ką parašiau), bet vis tiek kalbant apie "atgalinę bangą" galvoje įkyriai sukasi pasiūlymas bangų šaltinį laikytį atskaitos tašku.
-
- naujokas
- Posts: 68
- Joined: 2011-06-03 19:11
- Location: Vilnius
Na, taip. Judėdamas greičiau už garso bangas tu jas gali pavyti, bet išgirsi neoriginalų šaltinio skleistą garsą, nes jų ilgis jau bus neoriginalus, o pasikeitęs dėl Doplerio efekto. Aišku, įmanoma, jei judėsi lygiai dvigubai greičiau už garso greitį, išgirsti lygiai tą patį garsą tik atbulai.SCnazi wrote:Su garsu, stebėtojui B, pradžioj būtų tas pats senas geras Doplerio efektas, bet kas įvyktų jei B viršytų garso greitį ?? ar pavytų "nuskriejusias" sirenos garso bangas (skamba kaip iš barono Miunhauzeno nuotykių )?