Kur eisi visur uzlipsi ant to pacio sudo: mokykla, darbas, seima, universitetas, televizorius... Esu patyres dauk nuoskaudu del sio dalyko, galbut ir jus. Kazkokia masine psichoze. Kaip gyventi tokioj visuomenej? (klausimas ne retorinis)
Niekam neuzteks sveikatos prisitaikyti prie tokios nesveikos visuomenes.
Tai yra žmogaus kuris ne tik save pasmerkia dvasios ir intelekto skurdui, bet ir dėl susiklosčiųsių aplinkybių XIX-XX am. Europoje, jis, lyg pelkė, traukia į šį surdą visą žmoniją. Vidutinybė pasmerkė gyvenimą mirties bausmei: intelektualinį gyvenimą, dvasinį gyvenimą, kultūrinį gyvenimą, mokslinį gyvenimą, politinį gyvenimą
Ch. Ortega I Gaseto
Nors pats bandos instinkto fenomenas pažįstamas daugumai iš mūsų, savo mąstyme, sprendimuose ir veiksmuose mes nesam linkę į tai atsižvelgti (ar atsižvelgti pakankamai). Mūsų biologinė programa, prioritizuoja prisitaikymą bei neišsiskyrimą iš visuomenės, kurioje gyvename. Aklas sekimas kažkieno suformuotom taisyklėm mums atrodo natūralus ir leidžiantis likti savo komforto zonoje. Tiesa su visu tuo retai turi ką nors bendro.
1951 metais Solomon Asch atliko akis atveriantį bandymą. Trumpai, jis norėjo išsiaiškinti, kiek mūsų nuomonę įtakoja kiti žmonės. Laboratorinėj aplinkoj, dalyviai turėjo išreikšti savo nuomonę įvairiais klausimais, jau po to, kai jie buvo girdėję kitus "dalyvius" sąmoningai pasirenkančius klaidingus atsakymus. Net 50% žmonių taip pat pasirinko klaidingus atsakymus. Tik 25% dalyvių nebuvo suklaidinti klaidingų sufleravimų, tuo tarpu 5% "sekė minia" atsakydami į visus klausimus be išimties. Išvadose teigiama, kad 1/3 dalyvių ignoravo ką jie žinojo patys ir veikiau pasikliovė minios nuomone, nors ir absoliučiai klaidinga.
Suprantama, pasikliovimas tuo kas veikia ir atsisakymas to, kas nepasiteisina - kaip vienas iš evoliucijos principų - yra atsakingas už mūsų, kaip žmonių rasės atsiradimą. Genetika nėra pagrįsta spėliojimu ar mąstymu (o tik aklu eksperimentavimu). Nereikia stebėtis, kodėl daugumai iš mūsų sekimas tradicija yra toks "natūralus", o jo pagrįstumas - nereikalaujantis ilgų paaiškinimų. Mesnesame biologiškai užprogramuoti būti juodomis gulbėmis (kaip ir vertinti jas ar jomis žavėtis). Kaip dažnai, pradėjus artimiau domėtis žmogaus "giliais įsitikinimais", jo atsakas yra nusistebėjimo neslepiantis žvilgnis?
http://hedocityblog.lt/2009/03/bandos-instinktas.html
Ar atsidūrę nežinomoje vietoje kada nors esate susimąstę, kaip ten patekote? Mokslininkai teigia radę atsakymą į ši klausimą, – žmonės, panašiai kaip paukščiai ar avys, nesąmoningai seka savo grupės narius. Rezultatai parodė, kad visos minios krypčiai pakeisti užtenka 5 proc. žmonių. Tai reiškia, kad 95 proc. individų seka paskui kelis asmenis, to net nepastebėdami. „Šis atradimas gali būti ypač praversti nelaimės atvejais, kai reikia nukreipti žmones tam tikra kryptimi“, – teigia profesorius Jens Krause.
Mokslininkai atliko keletą tyrimų, kurių metu žmonių grupės turėjo vaikščioti po didelę salę. Kiekvienoje grupėje buvo keletas asmenų, kuriems buvo suteikta detalesnė informacija, kur reikėtų eiti. Dalyviams neleista kalbėtis tarpusavyje ar bendrauti gestais, tačiau jie turėjo laikytis šalia vienas kito. „Įdomiausia tai, kad žmonės vieningai nuspręsdavo sekti paskui „informuotus“ individus, nors kalbėtis tarpusavyje jie negalėjo, – teigia J. Krause. – Daugeliu atvejų dalyviai nesuprato, kad yra vedami kažkieno kito. Taigi tarp žmonių minios elgesio ir gyvūnų grupavimosi tendencijų galime įžvelgti stiprių paralelių.“
J. R.G. Dyer, C. C. Ioannou, L. J. Morrell, D. P. Croft, I. D. Couzin, D. A. Waters, J. Krause, Consensus decision making in human crowds, Animal Behaviour, 75(2), 2008.