ACTA?

[RB]

Tavo si teorija nepaaiskina egzistuojanciu dalyku, kaip, kad pavyzdzui wikipedia. Nei vartotojai, nei mokesciu moketojai uz ja nemoka ar nera verciami moketi istatymais. O ji kazkaip atsirado. Dabar aisku galime daryti neteisinga dalyka - ir si fakta ignoruoti, nes jis neatitinka mums patinkancios teorijos, arba padaryti teisinga dalyka ir pripazinti, kad teorija neteisinga ir reikia naujos.

Tai aš vis laukiu tos naujos teorijos, bet tu jos nepateiki. Kitaip tariant, siūlai keisti dabartinę sistemą... niekuo? Net jei Niutono gravitacijos teorija nėra visiškai teisinga, tol, kol neturėjome Einšteino BRT, vienintelis protingas sprendimas buvo remtis Niutono teorija, o ne ją išmesti neturint geresnio pakaitalo.

Wikipedia, open source ir t. t. sudaro labai labai mažą dalį visų kūrinių. Taigi, jie įrodo tik tiek, kad be autorių teisių apsaugos bus kuriama, tačiau niekaip nepaneigia prielaidos, kad bus kuriama daug mažiau kūrinių, kurių biudžetas taip pat bus daug mažesnis. Aš tau tai aiškinau bent penkis kartus. Tačiau nepatogūs komentarai, matyt, tavo dėmesio nesusilaukia.

Tuo pat metu salia intelektines nuosavybes istatymu atsirado ir kiti turbut tavo manymu visai neesminiai dalykai - visuotine kompiuterizacija, milziniskas technologinis progresas, beprecendente zmonijos istorijoje rysiu revoliucija aka internetas. Bet aisku gi ne tai, o butent copyright istatymai buvo priezastis kodel turime gausa programines irangos. Nes jie irgi buvo Open source atsiradima irgi galime praignoruoti, juk ka ten dar vienas dramblys kambaryje, kur jau stovi gal 3

Puiku, pagaliau galime geriau panagrinėti priežastinius ryšius. Turime daug veiksnių, kurie pretenduoja į priežasties statusą (progresas, internetas, kompiuterizacija*)... Visi šie veiksniai yra bendri tiek open-source, tiek komercinei programinei įrangai. Yra vienas veiksnys, kuris yra būdingas tik komercinei – tai autorių teisių apsauga. Paaiškink prašau, kodėl toks didelis kiekybinis ir kokybinis skirtumas tarp open-source ir komercinės programinės įrangos (kadangi kokybė yra subjektyvus dalykas, geriausia ją vertinti pagal tai, kiek ji atitinka vartotojų poreikius, taigi, pagal populiarumą)? Akivaizdu, kad tie veiksniai, kurie yra bendri, skirtumo nulemti negalėjo.
Beje, o kaip su open-source žaidimais, filmais, vaistais? Ar mes linkę nagrinėti tik tą vieną siaurą nišą, kuri mums patogesnė?

*Tai tik smulkmenėlė, bet įdomu pastebėti faktą, kad pats sau prieštarauji. Ką tik rašei, kad intelektinė nuosavybė skiriasi nuo kitų prekių, nes didėjanti rinka neskatina kurti daugiau, geresnių ir įvairesnių programų. Dabar staiga pareiški, kad visuotinė kompiuterizacija (t. y. rinkos didejimas) yra viena iš priežasčių, kodėl programų įvairovė tokia didelė.

Jei bus igyvendintas, taip, kaip bijoma - pakeis realia situacija su neprognozuojamomis pasekmemis. Vaizdo kameros apsaugancios nuo vagysciu nieko zenklaus nepakeite, nes vagiu nebuvo ir taip tiek daug, kiek dabar yra pirataujanciu.

Tai jei iš parduotuvės daug vagiama, negalima saugotis nuo vagių? Galima montuoti kameras tik tada, kai vagių nedaug? Kartoju, mechanizmas nesikeičia niekuo.

Ir grįžkime dar kartą prie to open-source, kurį tu vis kiši kaip pavyzdį, kad autorių teisės nereikalingos. Vėl prieštarauji pats sau. Jei jau open-source toks puikus dalykas ir žmonės yra pasiryžę nemokamai dirbti, be to, jų ryžto pakanka, kad patenkintų visuomenės poreikius, tai jokia problema neegzistuoja. Visi norintys gali naudoti open-source produktus visiems savo poreikiams ir jokio reikalo vogti nėra (ir apskritai stebuklas, kad egzistuoja komercinė įranga, nes juk viską galima gauti dykai). Mes paliekame kūrėjams pasirinkimą – ar jie nori dalinti savo darbą nemokamai, ar nori reikalauti už jį pinigų, o tu turi pasirinkimą, ar naudoti nemokamą programą, ar pirkti mokamą.
Tačiau pats piratavimo faktas aiškiai rodo, kad open-source judėjimas yra nepakankamas, kažkodėl jis nesukuria to, ką sukuria žmonės, dirbantys tam, kad parduotų savo kūrinius ir užsidirbtų. Taigi, realybė ir vėl rodo tavo teorijų nepagrįstumą.

[Transgresija]

Tegul RB įrodo kodėl mums reikia geresnio įstatymų įgyvendinimo internete jei dabartinis apsaugos modelis veikia gerai perdaug nesikišant į internetą. Galiausiai galima dalinai legalizuoti kaip Olandijoje ir Šveicarijoje. Ar tikimybė, kad bus sukurta daugiau ir geresnio softo nusveria žmonių sąlyginę laisvę dalintis nemokamai susitaikant su tuo, kad softas neprogresuos taip greitai kaip norisi? Jeigu visuomenė tą suvokia ir nori palikt viską kaip yra, tai nematau reikalo pataikauti stambių įmonių reikalavimams ir nenorui taikytis prie esamų sąlygų. Čia gi nėra tas atvejis, kad industrija šioje srityje atsidūrė krizėje ir prie bankroto, nes matai piratauja internete. Apie marginalinius atvejus jau paaiškinau.

[Lionginas]

O kiek jis is tiesu kainuoja? Uztenka pagaminti viena Photoshopa ir juo naudosis 7 milijardai, ar kokia ten ju dalis, kuri turi kompus ir jiems jo reikia.

Tu nė trupučio nenurauki, ką kalbi. Programinės įrangos kūrimas yra brangus procesas. Pamėgink pasamdyti šimtą vidutinės-aukštos kvalifikacijos specialistų. Tarkime, Lietuvoje. Su mokesčiais DU vienam darbuotojui bus ~8,000. Per mėnesį jiems sumokėsi 800,000. O per tą mėnesį jie Photoshop'o tau tikrai nepagamins, gal kažką padoresnio pamatysi po metų. Jau būsi sumokėjęs vien DU beveik 10 milijonų (apie kitas išlaidas net nekalbu), o iki tokio lygio produkto, kaip Photoshop, dar bus labai toli.

[fizikanas]

Tavo si teorija nepaaiskina egzistuojanciu dalyku, kaip, kad pavyzdzui wikipedia. Nei vartotojai, nei mokesciu moketojai uz ja nemoka ar nera verciami moketi istatymais. O ji kazkaip atsirado. Dabar aisku galime daryti neteisinga dalyka - ir si fakta ignoruoti, nes jis neatitinka mums patinkancios teorijos, arba padaryti teisinga dalyka ir pripazinti, kad teorija neteisinga ir reikia naujos.

Tai aš vis laukiu tos naujos teorijos, bet tu jos nepateiki. Kitaip tariant, siūlai keisti dabartinę sistemą... niekuo? Net jei Niutono gravitacijos teorija nėra visiškai teisinga, tol, kol neturėjome Einšteino BRT, vienintelis protingas sprendimas buvo remtis Niutono teorija, o ne ją išmesti neturint geresnio pakaitalo.

Jeigu programines irangos egzistavimas/gausa yra reiskinys kuriam paaiskinti mums reikia naujos teorijos, tai mano "nieko" teorija turi pranasumu pries tavaja, nes ji nedaro papildomos prielaidos, kad tam reikalingi kazkokie istatymai, beto paaiskina papildomus reiskinius, tokius kaip wikipedia, kuriu tavo teorija nepaaiskina. Ta mano teorija, na ar hipoteze jei jau formuluoti sakiniu skambetu turbut "unikalios programines irangos gausa proporcinga kokybiniam poreikiui tos irangos, tiek kiek leidzia tuometines technologijos". Ar zinome atveju paneigianciu sia hipoteze?

Wikipedia, open source ir t. t. sudaro labai labai mažą dalį visų kūrinių. Taigi, jie įrodo tik tiek, kad be autorių teisių apsaugos bus kuriama, tačiau niekaip nepaneigia prielaidos, kad bus kuriama daug mažiau kūrinių, kurių biudžetas taip pat bus daug mažesnis. Aš tau tai aiškinau bent penkis kartus. Tačiau nepatogūs komentarai, matyt, tavo dėmesio nesusilaukia.

Pagal ka skaiciuoji kuriniu dali? Jeigu pagal tai kiek vienodu produktu yra prikurta komerciniam pardavimui, tai cia kaiptik tai, ka ivardinau, kaip bloga dalyka, nes kazkas gaiso laika ir gadino pinigus daryti tam kas jau buvo padaryta.

Tuo pat metu salia intelektines nuosavybes istatymu atsirado ir kiti turbut tavo manymu visai neesminiai dalykai - visuotine kompiuterizacija, milziniskas technologinis progresas, beprecendente zmonijos istorijoje rysiu revoliucija aka internetas. Bet aisku gi ne tai, o butent copyright istatymai buvo priezastis kodel turime gausa programines irangos. Nes jie irgi buvo Open source atsiradima irgi galime praignoruoti, juk ka ten dar vienas dramblys kambaryje, kur jau stovi gal 3

Puiku, pagaliau galime geriau panagrinėti priežastinius ryšius. Turime daug veiksnių, kurie pretenduoja į priežasties statusą (progresas, internetas, kompiuterizacija*)... Visi šie veiksniai yra bendri tiek open-source, tiek komercinei programinei įrangai. Yra vienas veiksnys, kuris yra būdingas tik komercinei – tai autorių teisių apsauga. Paaiškink prašau, kodėl toks didelis kiekybinis ir kokybinis skirtumas tarp open-source ir komercinės programinės įrangos (kadangi kokybė yra subjektyvus dalykas, geriausia ją vertinti pagal tai, kiek ji atitinka vartotojų poreikius, taigi, pagal populiarumą)? Akivaizdu, kad tie veiksniai, kurie yra bendri, skirtumo nulemti negalėjo.
Beje, o kaip su open-source žaidimais, filmais, vaistais? Ar mes linkę nagrinėti tik tą vieną siaurą nišą, kuri mums patogesnė?

1. Kiekybinis skirtumas nera siekiamybe, man jo visai nereikia, niekam jo nereikia.
2. Kur tas didelis kokybinis skirtumas? Sakyti, kad kokybinis skirtumas didelis, nes daug daugiau zmoniu vartoja ta produkta, yra taspats, kas sakyti, kad kalbos turi dideli kokybini skirtuma ir Kinu kalba yra kelis simtus kartu! kokybiskesne uz Lietuviu, nes ja atitinkamai daugiau zmoniu vartoja. Koki programini biuro paketa vartoja zmogus nulemia grynai istorines priezastys ir pats pukiai zinai, kad jei butum pradejes naudoti kitoki nuo pradziu tai ir toliau ji naudotum.
3. Gaila, kad kompiuteriai atsiranda tik karta ir butu labai idomu pamatyti, jei jie atsirastu dabar, kai jau yra internetas, kai rinkoje daugiau zaideju, kai nebetaip paprasta tapti monopolininku, kraipyti rinka, susikrauti milziniskus kapitalus is kompaktu pardavinejimo ir t.t. Butu idomu suzinoti, kaip tie istoriniai ivykiai susiklostytu dabar. Ai tiesa, ismanieji telefonai Ir juose laimi opensourcas.

*Tai tik smulkmenėlė, bet įdomu pastebėti faktą, kad pats sau prieštarauji. Ką tik rašei, kad intelektinė nuosavybė skiriasi nuo kitų prekių, nes didėjanti rinka neskatina kurti daugiau, geresnių ir įvairesnių programų. Dabar staiga pareiški, kad visuotinė kompiuterizacija (t. y. rinkos didejimas) yra viena iš priežasčių, kodėl programų įvairovė tokia didelė.

Velgi, kokybinis/kiekybinis.

Jei bus igyvendintas, taip, kaip bijoma - pakeis realia situacija su neprognozuojamomis pasekmemis. Vaizdo kameros apsaugancios nuo vagysciu nieko zenklaus nepakeite, nes vagiu nebuvo ir taip tiek daug, kiek dabar yra pirataujanciu.

Tai jei iš parduotuvės daug vagiama, negalima saugotis nuo vagių? Galima montuoti kameras tik tada, kai vagių nedaug? Kartoju, mechanizmas nesikeičia niekuo.

Koks skirtumas mechanizmas keiciasi ar ne, jei dabar jis neveikia praktikoje.

Ir grįžkime dar kartą prie to open-source, kurį tu vis kiši kaip pavyzdį, kad autorių teisės nereikalingos. Vėl prieštarauji pats sau. Jei jau open-source toks puikus dalykas ir žmonės yra pasiryžę nemokamai dirbti, be to, jų ryžto pakanka, kad patenkintų visuomenės poreikius, tai jokia problema neegzistuoja. Visi norintys gali naudoti open-source produktus visiems savo poreikiams ir jokio reikalo vogti nėra (ir apskritai stebuklas, kad egzistuoja komercinė įranga, nes juk viską galima gauti dykai). Mes paliekame kūrėjams pasirinkimą – ar jie nori dalinti savo darbą nemokamai, ar nori reikalauti už jį pinigų, o tu turi pasirinkimą, ar naudoti nemokamą programą, ar pirkti mokamą.
Tačiau pats piratavimo faktas aiškiai rodo, kad open-source judėjimas yra nepakankamas, kažkodėl jis nesukuria to, ką sukuria žmonės, dirbantys tam, kad parduotų savo kūrinius ir užsidirbtų. Taigi, realybė ir vėl rodo tavo teorijų nepagrįstumą.

Opensourcas nera darbas nemokamai. Kiek suprantu tai imones kuriancios tuos produktus, pardavineja jiems supporta. Lygiai ir komerciniu produktus kurianciu imoniu didele pajamu dalis yra is supporto/palaikymo, dalyku kuriu is torrentu neatsisiusi. Ka jau kalbeti, kad imant programine iranga bendrai, tai cia tik vienas is daugybes biznio modeliu, kurie idarbina programuotojus. Skype, facebook, gmail, firefox, viskas nemokama programine iranga, nors ir nieko bendro neturinti su opensource. As jau nekalbu apie atsiveriancias galimybes su atsirandanciom cloud technologijom.

[fizikanas]

O kiek jis is tiesu kainuoja? Uztenka pagaminti viena Photoshopa ir juo naudosis 7 milijardai, ar kokia ten ju dalis, kuri turi kompus ir jiems jo reikia.

Tu nė trupučio nenurauki, ką kalbi.

Aciu. Tu nemoki skaityti/suprasti kas sakoma.

[Transgresija]

Photoshopo platinimo savikaina artima nuliui, bet įdėtas darbas ir fiziniai resursai kainuoja daug. Tai neribotas resursas tik platinime, bet be sukurimo nėra jokio platinimo, o uždirbti galima tik kažką parduodant: reklamos vietą/pačia programą tiesiogiai, arba jos susiejimą su debesimi. Debesų kompiuterija ateityje gali pakenkti piratavimui. Jau dabar tas vyksta. Photoshopui pilnai persikėlus į internetą pirataut būtų praktiškai neįmanoma.

[Lionginas]

Aciu. Tu nemoki skaityti/suprasti kas sakoma.

Viską aš moku. Tiesiog, jei tu sukištum tuos milijonus į rimtos PĮ sukūrimą, aš mielai pažiūrėčiau, kaip tu nustatytum, kiek gi "iš tiesų" turėtų kainuoti viena jos licenzija. Tai dideli pinigai, ir čia, kitaip nei open source atveju, mokamos realios algos, ir mokamos be jokių pajamų gana ilgą laiką. Todėl visi vėlesni pardavimai ir rinkodara turi būti labai gerai suplanuoti, vengiant nereikalingos rizikos (sukišta DAUG pinigų). Negali čia būti jokių mėgėjiškų pasvarstymų, kad va - paleisime viską papigiai, daug kas pirks, viską susigrąžinsime ir dar kažkiek uždirbsime. Pavyzdžiui, o kas, jei įmonė ar produktas yra orientuojamas tik į verslo vartotojus? Ar čia kažkas nenormalaus nustatyti kainą, prieinamą tik verslo vartotojams, kuriems produktas bus darbo įrankis, padedantis uždirbti?

[fizikanas]

Aciu. Tu nemoki skaityti/suprasti kas sakoma.

Viską aš moku. Tiesiog, jei tu sukištum tuos milijonus į rimtos PĮ sukūrimą, aš mielai pažiūrėčiau, kaip tu nustatytum, kiek gi "iš tiesų" turėtų kainuoti viena jos licenzija. Tai dideli pinigai, ir čia, kitaip nei open source atveju, mokamos realios algos, ir mokamos be jokių pajamų gana ilgą laiką. Todėl visi vėlesni pardavimai ir rinkodara turi būti labai gerai suplanuoti, vengiant nereikalingos rizikos (sukišta DAUG pinigų). Negali čia būti jokių mėgėjiškų pasvarstymų, kad va - paleisime viską papigiai, daug kas pirks, viską susigrąžinsime ir dar kažkiek uždirbsime. Pavyzdžiui, o kas, jei įmonė ar produktas yra orientuojamas tik į verslo vartotojus? Ar čia kažkas nenormalaus nustatyti kainą, prieinamą tik verslo vartotojams, kuriems produktas bus darbo įrankis, padedantis uždirbti?

Ka is sakiau, kad nemoki suprasti, kas sakoma, o konkreciau dar ir prisifantazuoji. Kurioje vietoje kamnors siuliau pardavineti licenzijas po 0.14 ct, kuriuos gauname padaline 10 M is 7 MM? Tai buvo pvz parodantis, kaip idealiai isnaudojus resursus, kiekvienam turetu kainuoti PS ir kiek tai skiriasi nuo to kiek realiai siekia licenzijos kaina. Tu gal geriau zinai priezastis kodel dabartineje sistemoje kaina tiek pakyla ir as del to nesiginciju. Bet kaip tau tai pasirode kaip faktas tinkamas panaudoti, kaip argumentas UZ dabartines sistemos issaugojima, tai man yra didele misle.

[aivaras]

Photoshopo platinimo savikaina artima nuliui, bet įdėtas darbas ir fiziniai resursai kainuoja daug. Tai neribotas resursas tik platinime, bet be sukurimo nėra jokio platinimo, o uždirbti galima tik kažką parduodant: reklamos vietą/pačia programą tiesiogiai, arba jos susiejimą su debesimi. Debesų kompiuterija ateityje gali pakenkti piratavimui. Jau dabar tas vyksta. Photoshopui pilnai persikėlus į internetą pirataut būtų praktiškai neįmanoma.

Ne nereikia to debesies ant pjedestalo taip kelti. Nesu tikras ar jis taip labai įsibėgės, ir ar nebus nupiratintas ir jis. Gamintojai cloudinių aplikacijų vienaip ar kitaip turės serverside sprendimus kurie gali būti nupiratinti ir atsirasti visai priatiniai Cloudai. Džinas jau paleistas iš lempos, Piratavimas yra ne klausimas, ar o klausimas kaip.

Šiaip RB ir Lionginai iš principu aš kaip ir jūsų nuomonei pritariu, kad PĮ kūrimas yra brangus malonumas. Tačiau yra ir kita pusė: yra programavimas esamų modulių pagrindu, yra versijavimas su skirtingom licencijom, yra lightversijos apaugančios featurais ir yra neprognozuoto pelno precedentai.

Iš eilės: Dabartinis PĮ kūrimas visai nebūtinai panašus į tai ką darė pirmieji programuotojai. Aukšto lygio įrankiai, ištisi kodo gabalai, premade bibliotekos ir t.t. Tarp įrankių piratavimo korporatyviniame sektoriuje, opensource sprendimų ir netgi legitimių modulių pirkimo PĮ kūrimo sąnaudos visai nebeatitinka programerių workhour skaičiavimų.

Toliau tas pats Photoshop kalbate lyg tai būtų vienas produktas. Photoshopų yra tuntai. Ir aš nekalbu apie skirtingus produktus galinčius tą patį. Aš kalbu to pačio Adobo metų metais leidžiamas naujas versijas. Kiek jis buvo išdevelopintas iki dabar galima žavėtis tačiau rodyti į dabartinį produktą ir sakyti kiek žmonės turėjo sėdėti be pajamų, kad jį sukurti yra kiek veidmainiška. Kiek pirmos komercinės Photošopo versijos turėjo mažai įrankių ir galimybių tačiau generavo pajamas? Dabartinis Photoshopas yra kažkelinta inkarnacija ir programuotojai nedirbo prie kiekvienos naujos nuo nulio, remake ir featurų sukėlimas veikė iš sukauptos žinių bazės. Už kurią jau buvo sumokėta ir ne viena karta. Taigi Savikaina PĮ Kūrimo yra svarbi naujokam labiau nei senbuviam kurie paleido N versijų savo produkto to Cash in.

Tiesa nedidelis aside: Kai pradeda veikti didelio PĮ gamintojo ratai Copyrightas yra ne apsaugos o susidorojimo įrankis ir tik kas geriau ir stipriau juo pasinaudos tas ir nugalės: MS ir Adobas yra stiprųs dabar ne dėl savo developerių o dėl savo teisininkų (Žr Šimašiaus blogą kurė klažkas čia Linkino). Is that wrong? Beats me. bet tendencija sunkiai nuginčyjama, įvertinus kiek teisminių nagrinėjimų ir parsidavimų irgi pirkimų tame rinkos sektoriuje vyksta.

Light versija. Yra versijavimo variantas, kai parduodamas bazinis funcionalumas ir tada už atskirą kainą arba ne parduodami likę featurai. Tai kompanijos gauna pajamas nebaigusios realaus developmento proceso.

Na ir paskutinis dalykas kuris man kliūna visame autorių reikale dabar (išskyrus praktiškai tik Dailininkus nes jie pririšti prie savo mediumo): neprognozuojamo pelningumo iškreipimas. Kažkada kažkas vien dėl mąsiškumo gavo neprognozuojamą pelną už kūrinį. Tai uždėjo precedentą kad galima uždirbti Milijonus darant neproporcingai mažai (palyginus su kitais būdais milijono užsidirbimo: Hell šiuolaikinės prodiucerių sukurtos žvaigždutės dirbo pagal savo pajamas mažiau negu koks Drug baronas.). Rezultatas galimybė lygi siekaimybei. Hype mašinos, pop kultūra, agresyvios jaukinimo taktikos ir t.t.

Tad ne, nemanau, kad visi kas kuria PĮ gerai ir tiksliau suskaičiuoja reikiamus developmento kąštų šaltinius ir tikėtinas pajamas iš pardavimų. Praktikoje yra daugybė dūrinimo iš visų pusių pradedant nuo finansuotojų baigiant galutiniais naudotojais. Vien todėl kad tikimasi kad bus bumas ir expected milijonas parduotų kopijų virs 10 milijonų (kas yra geras būūstas pelnui su labai mažu kąštų padidėjimu). Čia kai prasideda dūrinimas į kairę ir dešinę atsiranda akcininkų įtikėjusių kad įdėjus Mulijoną galima gauti nioliką po kelių metų ir kai Hype neįsijungia ir produktas uždirba smarkiai mažiau (kartais ir visai nieko) reikia kažkur ieškoti kaltų.

Liongino Minėti 8k atlyginimai yra to pačio dalyko išdava, Programeriai gali tiek reikalauti nes jų darbdaviai tiki jog jų darbas gali atsipirkti. Netgi nerikia, kad visi tikėtų, kad uždėti kartelę rinkai. Taigi turime situacija kad kad ir kaip sunki ir sudėtinga profesija yra visgi mažiau atsakinga nei kokių medikų. Tačiau dėl susidariusios padėtis galinti uždirbti daugiau.

Vat todėl aš ir esu Torn on the whole issue. Iš vienos pusės jei visokie ACTOs padės autoriams gauti kas jiems priklauso (kas jiems priklauso yra debatable tačiau šioje vietoje aš gana lankstus ir manau, kad nemažai kūrėjų milijonierių yra to verti) iš kitos tai yra Turtingiems dėdėms kurie nori lengvai ir saldžiai uždirbinėti iš savo pinigo daugiau pinigo pykčio išdava. Nes Kiek realiai Piratavimas jiems darė žalos niekas nepaskaičiuos. Tačiau kaip pasiteisinimas kodėl vienas ar kitas produktas failino arba bent neuždirbo tiek milijonų kiek tikėtasi, jis groja jau labai seniai. Dėl to dalyko netokiu kad kada nors visa ši teisinė kebeknė apskritai veiks, nes tiek sąvokų lygyje nėra jokio aiškumo tiek interesų lygyje yra betvarkė.

[Lionginas]

Ka is sakiau, kad nemoki suprasti, kas sakoma, o konkreciau dar ir prisifantazuoji. Kurioje vietoje kamnors siuliau pardavineti licenzijas po 0.14 ct, kuriuos gauname padaline 10 M is 7 MM? Tai buvo pvz parodantis, kaip idealiai isnaudojus resursus, kiekvienam turetu kainuoti PS ir kiek tai skiriasi nuo to kiek realiai siekia licenzijos kaina. Tu gal geriau zinai priezastis kodel dabartineje sistemoje kaina tiek pakyla ir as del to nesiginciju. Bet kaip tau tai pasirode kaip faktas tinkamas panaudoti, kaip argumentas UZ dabartines sistemos issaugojima, tai man yra didele misle.

Tai kad aš nesutinku su tokiu naiviu "realios licenzijos kainos" nustatymo būdu. Manau, kad yra absoliučiai nekorektiška BET KURIOJE temoje (taip pat ir šioje) argumentuoti, kad "reali" ("tikra", "ideali", "teisinga" ir t.t.) licenzijos kaina yra ar turėtų būti apskaičiuojama būtent tokiu būdu.

O dabar dar ir nesutinku ir su mintimi, kad tai - "idealus resursų išnaudojimas". Manau, ištekliai turėtų būti paskirstomi racionaliai ir tikslingai. Photoshop yra darbo įrankis, nukreiptas į profesionalus. Tokių yra gerokai mažiau, nei 7 milijardai. Jis yra pritaikytas profesionalų poreikiams. Papildomos paslaugos, tokios kaip supportas, yra nukreiptos į profesionalus. Rinkodara yra nukreipta į profesionalus. Taigi ir atitinkamai parinkta kaina. Šioje vietoje sakyti, kad ji nereali - mažų mažiausiai situacijos nesupratimas. Adobe visiškai nenori profesionalams skirto produkto parduoti absoliučiai visiems už nedaug, ir visai ne dėl tos "dabartinės situacijos". Tiesiog išplatinus produktą jį reikia supportinti, atsižvelgti į feature request'us, atsakyti į nepatenkintų klientų skambučius ir t.t. Tame segmente ir taisyklės kitokios, pavyzdžiui, kur kas mažesnis vartotojų lojalumas, kas diktuoja kiek kitokias taisykles planuojant naujus produktus. Todėl tai nėra masiniam naudojimui skirtas produktas. Masiniam naudojimui yra Photoshop Elements - visai kitas kainų lygis, platesnis tikslinis segmentas, pritaikytas funkcionalumas ir t.t.

[RB]

Jeigu programines irangos egzistavimas/gausa yra reiskinys kuriam paaiskinti mums reikia naujos teorijos, tai mano "nieko" teorija turi pranasumu pries tavaja, nes ji nedaro papildomos prielaidos, kad tam reikalingi kazkokie istatymai

Teorija, kuri ignoruoja realybę (tą faktą, kad dabartinė gausa atsirado galiojant intelektinės nuosavybės apsaugai) bevertė. Teorija, kad „gyvūnai nekinta“ irgi paprastesnė už evoliucijos teoriją, tačiau problema ta, kad ji ignoruoja akivaizdžius faktus.
Bet tu išsisukinėji nuo klausimo. Dar kartą klausiu: kokiu modeliu siūlai keisti dabartinį?

Pagal ka skaiciuoji kuriniu dali? Jeigu pagal tai kiek vienodu produktu yra prikurta komerciniam pardavimui, tai cia kaiptik tai, ka ivardinau, kaip bloga dalyka, nes kazkas gaiso laika ir gadino pinigus daryti tam kas jau buvo padaryta.

Oho, tai pasirinkimas ir įvairovė yra blogai? Labai įdomi naujiena. Ką gi, papasakok, kaip tavo modelis apsaugos nuo panašių produktų kūrimo? Centrinis plano komitetas nuspręs, kas ir kokias programas, filmus ar muziką turi kurti (na taip, aš pastebiu, kad tu atkakliai ignoruoji nepatogias intelektinės nuosavybės rūšis, įsikabinęs programų... Tai kur ten open-source filmai ir ar tikrai labai blogai, kad per metus sukuriama šimtai to paties žanro filmų? Gal čia resursų švaistymas, reikėtų sukurti vieną dramą, vieną trilerį, vieną komediją... ir tuo pabaigti kinematografijos istoriją?)
Ir man taip ir neaišku, tai gerai ar blogai yra tai, kad per paskutinius 20 metų buvo kuriamos naujos programos, ar vis tik tai tik resursų švaistymas (kam mums naujos operacinės sistemos, jei jau turėjome MS DOS 6.2?)

Opensourcas nera darbas nemokamai. Kiek suprantu tai imones kuriancios tuos produktus, pardavineja jiems supporta. Lygiai ir komerciniu produktus kurianciu imoniu didele pajamu dalis yra is supporto/palaikymo, dalyku kuriu is torrentu neatsisiusi. Ka jau kalbeti, kad imant programine iranga bendrai, tai cia tik vienas is daugybes biznio modeliu, kurie idarbina programuotojus. (blah blah blah)

Tai tu taip ir neatsakei į klausimą. Jei ne intelektine teise pagrįsti verslo modeliai užtikrina, kad sukuriama pakankamai intelektinių kūrinių, tau nėra jokio reikalo piratauti. Naudok open-source programas, žiūrėk nemokamai platinamus filmus, klausyk nemokamai platinamos muzikos, skaityk nemokamus straipsnius internete. Tačiau pats faktas, kad egzistuoja tiek piratavimas, tiek komerciniai kūriniai, už kuriuos kažkas moka pinigus, rodo, kad šitie modeliai neužtikrina paklausos patenkinimo, lieka didžiulės tuščios nišos, kurias užpildo komerciniai kūriniai. Kaip išspręsi šitą problemą?

[Lionginas]

Toliau tas pats Photoshop kalbate lyg tai būtų vienas produktas. Photoshopų yra tuntai. Ir aš nekalbu apie skirtingus produktus galinčius tą patį. Aš kalbu to pačio Adobo metų metais leidžiamas naujas versijas. Kiek jis buvo išdevelopintas iki dabar galima žavėtis tačiau rodyti į dabartinį produktą ir sakyti kiek žmonės turėjo sėdėti be pajamų, kad jį sukurti yra kiek veidmainiška. Kiek pirmos komercinės Photošopo versijos turėjo mažai įrankių ir galimybių tačiau generavo pajamas? Dabartinis Photoshopas yra kažkelinta inkarnacija ir programuotojai nedirbo prie kiekvienos naujos nuo nulio, remake ir featurų sukėlimas veikė iš sukauptos žinių bazės. Už kurią jau buvo sumokėta ir ne viena karta. Taigi Savikaina PĮ Kūrimo yra svarbi naujokam labiau nei senbuviam kurie paleido N versijų savo produkto to Cash in.

Aš nelabai sutikčiau. Kiekvienos naujos versijos kūrimas yra rizika. Ne tik IT, bet ir bet kurioje kitoje srityje. Tarkime, mobiliųjų telefonų kompanija gali turėti visas reikalingas gamybos linijas, naudoti reusable komponentus, turėti patikimus komponentų tiekėjus, būti sukaupusi puikias profesines žinias ir t.t. Bet nesėkmingas produktas gali nulemti didžiulius nuostolius. Tarkime Apple. Rizika su kiekvienu nauju produktu ten didžiulė. Jei patiks tik fanams - daugybė darbo veltui.

[Lionginas]

Opensourcas nera darbas nemokamai. Kiek suprantu tai imones kuriancios tuos produktus, pardavineja jiems supporta. Lygiai ir komerciniu produktus kurianciu imoniu didele pajamu dalis yra is supporto/palaikymo, dalyku kuriu is torrentu neatsisiusi. Ka jau kalbeti, kad imant programine iranga bendrai, tai cia tik vienas is daugybes biznio modeliu, kurie idarbina programuotojus. Skype, facebook, gmail, firefox, viskas nemokama programine iranga, nors ir nieko bendro neturinti su opensource. As jau nekalbu apie atsiveriancias galimybes su atsirandanciom cloud technologijom.

Pajamos tik iš supporto programinę įrangą kuriančiai įmonei, manau, daugeliu atvejų nerealios. Imkime dvi kompanijas:

Kompanija A kuria programinį produktą bei teikia jam supportą. Algas moka programuotojams ir support personalui. Pajamas gauna tik iš supporto.

Kompanija B teikia supportą kompanijos A gaminamam produktui. Algas moka tik support personalui. Pajamas gauna iš supporto.

Akivaizdu, kad kompanija A patiria kur kas didesnius kaštus, o pajamas gauna iš tų pačių šaltinių, kaip ir B. Taigi, rezutate, kuomet gaminamas koks nors nespecifinis, plataus vartojimo, produktas, jo programuotojai turi mažai galimybių gauti už tai kokį nors apmokėjimą. Tokių produktų kūrimas tampa grynai mėgėjišku laisvalaikio užsiėmimu, nes elementariai jokia normali įmonė nenorės leisti pinigų, kai tas pačias pajamas iš supporto gali gauti ir nieko neinvestuodama į gamybą, nes elementariai taps nekonkurenciga. Pavyzdžiui, kompanija B, patirdama mažesnius kaštus, supportą gali teikti mažesnėmis kainomis.

[RB]

Na ir paskutinis dalykas kuris man kliūna visame autorių reikale dabar (išskyrus praktiškai tik Dailininkus nes jie pririšti prie savo mediumo): neprognozuojamo pelningumo iškreipimas. Kažkada kažkas vien dėl mąsiškumo gavo neprognozuojamą pelną už kūrinį. Tai uždėjo precedentą kad galima uždirbti Milijonus darant neproporcingai mažai (palyginus su kitais būdais milijono užsidirbimo: Hell šiuolaikinės prodiucerių sukurtos žvaigždutės dirbo pagal savo pajamas mažiau negu koks Drug baronas.).

Taip. Yra ir kita pusė – absoliuti dauguma tokių „žvaigždučių“ neuždirbo nieko, tik tuščiai iššvaistė savo pinigus, laiką ir darbą. Investicijos į kūrybą yra rizikingos, atsipirkimo tikimybė nedidelė, todėl elementari verslo logika sako, kad potencialus pelnas turi būti didelis, kad kompensuotų tą riziką.

Vat todėl aš ir esu Torn on the whole issue. Iš vienos pusės jei visokie ACTOs padės autoriams gauti kas jiems priklauso (kas jiems priklauso yra debatable tačiau šioje vietoje aš gana lankstus ir manau, kad nemažai kūrėjų milijonierių yra to verti) iš kitos tai yra Turtingiems dėdėms kurie nori lengvai ir saldžiai uždirbinėti iš savo pinigo daugiau pinigo pykčio išdava.

Tie „turtingi dėdės“ yra tie, kurie finansuoja programinės įrangos, filmų ar muzikos kūrimą. Ir tos investicijos yra rizikingos, kaip jau minėjau. Didesnis pelnas reikš, kad tie „dėdės“ norės investuoti daugiau, be to, atsiras ir naujų, kurie bandys ateiti į tą pačią . Didesnės investicijos reiškia daugiau ir geresnių produktų. O tai turbūt yra gerai.

[Transgresija]

Turtingi žmonės mums reikalingi tik tam, kad tinkamu laiku motyvuodami save asmeniniu interesu paspaustu mygtuką ir prafinansuotu kažką kas arba jau tampa populiariu, arba taps didele dalimi dėl pačios investicijos. Jei ne šita funkcija ir jei ne alternatytų stoka, tai mums nereikėtu jokių turtuolių.

[aivaras]

RB viskas ką tu parašei yra teisinga... idealiu atveju. Tačiau praktiškai yra kiek kitaip (ta pati realybė į kurią tu apeliavai prieš tai). Kūrybinė rinka yra viena iš saugesnių rizikos ir pelningumo santykiu. Jei nedarai Triple A lygio projekto tai nėra tokios didelės investicijos, jei darai tai jie labai retai neišdega (hint Windows Vista buvo komerciškai sėkminga operacinė sistema). Jei lyginti su pramone užsiimančių investirorių rizikos ir pelno rodikliais arba su tyrimais užsiimančiais žmonėmis, galų gale jei lyginsime su Nusikalstama veikla užsiimančiais (nepalyginamai didesnė rizika) tai kūribinė rinka uždirba gana stabiliai.

Dėl įvairovės tai kaip tik tas investavimo mechanizmas ją mažina. Kiek yra riksmų dėl originalumo trūkumo, frančizių milkinimo ir tęsinių pasaulio? Kiekybė nereiškia kokybės: nuėjus į kinoteatrą visai nebūtinai rasiu ką žiūrėti, įsijungęs radijo naujausius topus visai nebutinai rasiu sau kažką tinkačio, o peržiūrėjes programas visai nebūtinai rasiu sau reikalingos. Viena rimta (bet sutinku kad ne vienintel) priežasčių, kad tai yra verslas ir investuotojai (tie patys turtingi dėdės) daro įtaka kūrėjams (kurie čia yra tiesiog samdyti asmenys nevaldantys kūrybinio proceso) ir stumia projektus į saugios investicijos zoną.

Kas yra saugu Kūrybinėje srityje? Tas kas turi pakankamai daug prieš tai buvusiais populiariais kurinių elementų. Rezultatas sumažėjusi įvairovė nesumažėjus skirtingų kūrinių kiekiui rinkoje.

Būtent atsiradusios tokiam investiciniam modeliui alternatyvos leido atsirasti įvairovei.

P.S. nežinau kiek gali/nori pasakoti apie tai bet kuo ten baigėsi Siberian Conflict projektas?

[RB]

Kūrybinė rinka yra viena iš saugesnių rizikos ir pelningumo santykiu. Jei nedarai Triple A lygio projekto tai nėra tokios didelės investicijos, jei darai tai jie labai retai neišdega (hint Windows Vista buvo komerciškai sėkminga operacinė sistema). Jei lyginti su pramone užsiimančių investirorių rizikos ir pelno rodikliais arba su tyrimais užsiimančiais žmonėmis, galų gale jei lyginsime su Nusikalstama veikla užsiimančiais (nepalyginamai didesnė rizika) tai kūribinė rinka uždirba gana stabiliai.

Ar tikrai? Jei turi kokią statistiką apie filmų, programinės įrangos ar kompiuterinių žaidimų rinkas – pasidalink.

Tavo jau minėtas franšizių ir tęsinių pasaulis kaip tik ir atsirado kaip priemonė sumažinti riziką, investuojant labai dideles sumas.
Iš tiesų čia atviras klausimas – ar tokią kryptį nulėmė dabartinis finansavimo modelis, ar tiesiog labai didelės projektų kainos. Alternatyvūs mechanizmai nebūtinai kažką pakeis: jei dabar „Žmogus-voras 5“ pritraukia daugiausia žiūrovų, tai tikėtina, kad ir renkant finansavimą iš publikos tas pats „Žmogus-voras 5“ pritrauks daugiausia norinčių paremti jo kūrimą.

[aivaras]

Ar tikrai? Jei turi kokią statistiką apie filmų, programinės įrangos ar kompiuterinių žaidimų rinkas – pasidalink.

Tavo jau minėtas franšizių ir tęsinių pasaulis kaip tik ir atsirado kaip priemonė sumažinti riziką, investuojant labai dideles sumas.
Iš tiesų čia atviras klausimas – ar tokią kryptį nulėmė dabartinis finansavimo modelis, ar tiesiog labai didelės projektų kainos. Alternatyvūs mechanizmai nebūtinai kažką pakeis: jei dabar „Žmogus-voras 5“ pritraukia daugiausia žiūrovų, tai tikėtina, kad ir renkant finansavimą iš publikos tas pats „Žmogus-voras 5“ pritrauks daugiausia norinčių paremti jo kūrimą.

Grynos statistikos neturiu. Kaip ir Jūs. Apie projektus kurie suėdė dideles sumas ir taip ir nepamatė dienos šviesos negaliu pasakyti (tokių irgi tikėtina buvo) tačiau daugelis mano pastabų yra iš stebėjimo rinkos ir to kas visgi išeina vienaip ar kitaip.

O dėl rizikos sumažinimo... RB juk pats puikiai supranti, kad siektinas idealas yra Nulinė rizika. Tai kad kažkas ją mažina nereišia, kad ji buvo labai didelė prieš tai. Tai tik reiškia, kad ji buvo ir kad ją galima mažinti. Šioje vietoje (IMO) mažinama paslaugos sąskaita.

Kas buvo sukėlėjas ir kas yra priežastis dabar nei jūs nei aš nenustatysime, galima sakyti kad rizika yra mažinama dėl to kad kainos yra didelės, o aš manau, kad kainos yra didelės nes tai ilgą laiką buvo labai saugus investavimo šaltinis ir dabar dėl mąsiškumo (investuotojų) ir interneto (ne vien piratavimo prasme, tai savaime yra konkuruojanti sfera) yra rizikingesnis.

Netgi jei jungti koncpiracinę kepurę on ACTA pilnai gali pasitarnauti, kad prismaugti User Created Content maršą kol bus sukurti modeliai kaip iš jo gerai pelnytis (tiems kam reikia pelnytis. Ir čia ne kažkokie hipotetiniai Iliiuminati o tiesiog interesų grupės kurios nors ir kinta su laiku kinta gana inertiškai. Rizikos valdymas visame kame.).