RB wrote:Mhm, labai teisingai sakai. Taigi, norėdami parodyti tavo siūlomos idėjos (autorių teisių atsisakymo) blogumą ir nagrinėkime pavyzdį, kur jis pasireiškia labiausiai – filmus.
Taip kodel taip susikloste, kad programine iranga yra patogesnis pavyzdys argumentuojant pries copyright istatymus ir filmai geresnis pavyzdys argumentuojant uz? Greiciausiai todel, kad programines irangos kurimas yra kurkas lankstesnis procesas. Taciau cia yra problema su dabartiniu filmu kurimo procesu, ne su dabartiniu programines irangos kurimo procesu. Atimti financini interesa kurti filmus taip, kaip jie kuriami dabar ir priversti versla sukurti lankstesnes technologijas iseitu i nauda visuomenei. Zinoma galima isikibus laikytis tikejimo, kad tokios technologijos nera imanomos, bet tada reiktu buti aklam. Pamirsk filmus, yra naujesniu dalyku - tapati televizija. Serialai kazkodel tai yra kuriami ir dar geresni uz naujus filmus (faktas irodytas issamiais empiriniais stebejimais, atsikimsus alaus buteli vakare po darbo) Problemos su filmu kurimu yra technines ir sprendimai ju turi buti techniniai, o ne kazkoks dirbtinis teisinis mechamizmas leidziantis seniames holivudo diedams toliau uzdirbineti milijonus uz brangius filmus su vemt vercianciais klishe scenarijais.
RB wrote:
Beje, tu ignoravai tą dalį, kur aš sakiau, kad ankstesniame post'e tavo siūlomas modelis puikiai egzistuoja dabar, nes visi (ne vien tik didelės įmonės) gali rinktis tarp nemokamų ir mokamų kūrinių. Nori atsisiunti nemokamą variantą, nori – perki mokamą, pagal savo poreikius. Kur problema?
Priminimas, kur problema posto apacioje.
RB wrote:
Tiesą sakant, nesupratau nė žodžio iš to, ką čia parašei. Kartoju, ar galima būtų pamatyt tuos „vienodos komercinės programinės įrangos“ pavyzdžius? Ir kartoju, šiuolaikinė licencinė programinė įranga beveik visada rašoma ne nuo nulio, o naudojant tai, kas jau sukurta. Tam visiškai nereikia opensource, tai puikiai veikia ir nusiperkant licenciją tam tikrai bibliotekai ir ją naudojant.
Jeigu kaip tu sakai sios problemos NERA, tai jos LYGIAI TAIPPAT nera ir privaciu autostradu atveju. Privatininkas gali nestatyti naujos autostrados, o nuomotis juosta ar kazkokias valandas is to kuris jau pastate.
RB wrote:
„RedHat“ TEIKIA paslaugas „mes jums instaliuosime Linux ir OpenOffice“. Ir „RedHat“ gauna pajamas ne iš programinės įrangos kūrimo, o iš jos diegimo, priežiūros ir mokymų. Taigi, būk toks geras, bent jau pasidomėk dalykais, apie kuriuos rašai.
Nesidomejau, nes argumentui tai visai nesvarbu. Jei nebutu Linux ir OpenOffice, kuri Redhat gali idiegti, jiems apsimoketu samdyti programuotojus, kad jei juos sukurtu, kad BUTU ka idiegti.
RB wrote:
Be to, kartoju, tai neturi nieko bendro su diskusijos tema. „Redhat“ uždirbo milijardą? Jiems gerai. Bet diskusija ne apie tai. Diskusiją apie poreikius. Va, šiuo metu norėčiau paskaityti gerą politinį trilerį, pasiklausyti miuziklo, pažaisti RPG žanro žaidimą su gera grafika ir siužetu bei pažiūrėti kokybišką fantastinį filmą. Surprise surprise, „RedHat“ netenkina nė vieno iš visų šių mano poreikių.
Na nereikia noreti, kad viena kompanija uzsiimtu visom imanomom veiklom
Bet jei jie patenkina operacines sistemos poreiki, tai nera visiskai jokio pagrindo galvoti, kad kitos kompanijos nepatenkins kitu poreikiu tuo paciu principu. Gal neiskarto, persiorentuoti prie nauju verslo modeliu reikia laiko, bet tai nereiskia, kad to nereikia daryti.
RB wrote:
Bet šiaip man atrodo, imame kartotis. Akivaizdu, kad dabartinė sistema niekam nedraudžia ir netrukdo kurti ir naudoti nemokamų kūrinių. Autorių teisių apsauga tam visiškai netrukdo. Taigi, pirmyn, naudok tai, kas nemokama, ir tiesiog ignoruok licencinius kūrinius ar jų apsaugos įstatymus. Įsivaizduok, kad tų kūrinių tiesiog nėra (kaip kad nebūtų pasaulyje, kuriame nėra autorių teisių).
1. Resursu svaistymas karui su piratavimu. Kaip tu sita fakta ignoruoji, kaip nereiksmini man nesuprantama iki siol. Va kam ryztasi piratai:
http://www.technologijos.lt/n/technolog ... kacijos%29
Viena puse kurs apsaugas nuo piratavimo, kita puse kurs technologijas joms apeiti. Ir viskas del abejotinos vertes tikslo. Tai grynas resursu svaistymas, verciau visi gyventu draugiskai ir savo pinigus leistu geresniems dalykams.
2. Privatumo klausimas. Ir cia nera vien kazkoks keistas ir neracionalus kai kuriu zmoniu poreikis, kad niekas neskanuotu viso ju interneto srauto, tarsi jie butu blogi ir kazka noretu nuslepti. Cia yra labai praktiskos problemos: jei interneto tiekejai bus priversti ziureti ir saugoti visa interneto srauta ir ta informacija bus kazkur saugoma, tai uzteks vieno kysio isp darbuotojui, kad piktas zmogus galetu gauti priejima prie tavo internetines bankininkystes ar elektroninio pasto.
3. Autoriniu teisiu absoliutus neisipaisymas i sveiko proto etikos normas jauciasi tiesiog plain wrong.
4. Nauji verslo modeliai, kurie netgi dabar yra kuriami yra teisingas atsakymas i visas egzistuojancias problemas su kuriom susiduria tiek autoriai tiek vartotojai. Beigi neisvengiamas. Tad nematau poreikio stabdyti progresa dirbtinais istatymais.