ACTA?

[fizikanas]

Jei atmesime tikimybę, kad blogieji kapitalistai papirko visus studentus ir universitetus, teks iškelti klausimą, kodėl daugelis vartotojų išmoko naudotis būtent licencine programine įranga. Galbūt todėl, kad jos galimybės geriausiai tenkina poreikius?

Nebutu labai moksliska dabar retrospektyviai ieskoti priezasciu.

Bet tai net nesvarbu. Jei iš ties viską lemia istorinės aplinkybės, tai griežtai įgyvendinta autorių teisių apsauga išeis tik į naudą, priversdama žmones pereiti prie niekuo ne blogesnių nemokamų sprendimų. Jie tik laimės – gaus lygiavertį produktą nešvaistydami pinigų licenciniams kūriniams. Manau, turėtum skatinti tokį perėjimą, ar ne?

Just we are on the same page, as nematu ir nenoriu skatinti kazkokios utopijos, kur visi naudoja opensource. Ko tikiuosi neesant copyright istatymams, tai softo kompanijas uzdirbancias is sutarciu su stambiom imonem ir pardavinejanciu joms visa paslaugu ir sprendimu paketa, ko imone negaus tiesiog atisiustusi binarinius failus is interneto, o svarbiausia perka is softo kompanijos atsakomybe uz tos irangos kokybe. Ir tokiam verso modeliui nereikia jokiu copyright istatymu, jie cia isvis nu net nezaidzia.

Žmogaus teisės yra subjektyvios ir sutartinės savo prigimtimi. Bet tai šiek tiek išeina už šios diskusijos ribų, todėl geriau nesiplėskime.
Apskritai kiekvienos teisės užtikrinimas dažnai kertasi su kitomis teisėmis (pvz., teisė į žodžio laisvę vs. teisė rėkti „mušk žydus“). Bet tai irgi už šios diskusijos ribų.

Sutinku, kad uz sitos diskusijos ribu. Na bet tvirtinimas, kad teises reikia suteikti remiantis kazkuo kitu nei objektyvios priezastys, tai uz sveiko proto ribu. Pasigilink i mano praeita posta, nes na man tai atrodo gal intuityvu ir savaime aisku, bet neatmesciau, kad aristotelineje (ar koks kitas tukstantmetis diedas) etikoje tai gal cia kazkas naujo Isvis tas zodis subjektyvu tai man skamba labiau kaip pasiteisinimas, kad kazko nesupranti, nei kad kazkokia prigimtine kazkieno savybe. Geriau tokiu abejotinos vertes zodziu nevartoti isvis.

Kaip ir visi kūrėjai gintų teisę vogti jų kūrinius?

Teise vogti kurinius, cia tik zodziai, neturintis nieko bendro su jokiu reiskiniu realybeje. Egzistuoja tik autoriaus teise bausti tuos, kurie atsisiunte jo kurini jo neatsiklause. Jis neturi galimybiu uztikrinti savo teises i tu kuriniu neatsisiuntima, tai nepraktiska. Think about it, tingiu labai placiai cia plestis ir isaiskinti. Zodziu, klausimas, kiek autoriu gintu savo teise su sautuvu, lakstyti ir bausti tuos, kurie parsisiunte jo kurini is interneto? Nors vienas? Jei toks atsirastu, visuomene greiciausiai ji ivardintu beprociu.

Turbut nesupratai ka as noriu pasakyti, kodel "blogai tokie patys produktai". Nera blogai, pats faktas kad jie yra tokie patys, blogai, kad pasiekti TAM paciam rezultatui buvo sunaudojama papildoma programuotoju darbo jega.

Ji naudojama ir kuriant skirtingas Linux distribucijas. Ar manai, kad tam resursų nereikia? Man nereikia, kad forumiečiai paaiškintų, kaip vyksta skirtintgų programinės įrangos versijų kūrimas, pats esu toje srityje dirbęs ne metus ir ne dvejus, jei ką.
Aš vis dar laukiu pavyzdžių tos „vienodos“ komercinės programinės įrangos, nes kol kas tokie pavyzdžiai niekaip nesimaterializuoja.

Opensource: pasiemi jau stovincia autostrada ir apsodini ja krumais. Copyright: tie patys rinkos desniai, kurie tavo paties manymu veiktu privaciu autostradu atveju, taigi naujos autostrados statyba salia jau esancios nuo nulio. KAS CIA TAU NEAISKU AS NESUPRANTU

[fizikanas]

http://www.technologijos.lt/n/technolog ... gle+Reader

Maniusiems, kad copyright istatymai yra butini, kad uztikrinti zmoniu programines yrangos poreikius, nes be ju, niekas nebus suinteresuotas financiskai gaminti programine iranga. Ziurekit i sita linka, VA ZIUREKIT

[RB]

Ko tikiuosi neesant copyright istatymams, tai softo kompanijas uzdirbancias is sutarciu su stambiom imonem ir pardavinejanciu joms visa paslaugu ir sprendimu paketa, ko imone negaus tiesiog atisiustusi binarinius failus is interneto, o svarbiausia perka is softo kompanijos atsakomybe uz tos irangos kokybe. Ir tokiam verso modeliui nereikia jokiu copyright istatymu, jie cia isvis nu net nezaidzia.

Dabartinė situacija leidžia daryti būtent tai: nori – atsisiunti opensource kūrinį, nori – sudarai sutartį dėl paslaugų ir sprendimų paketo naudojimo (dar vadinamą „licencine programine įranga“). Kas blogai?
Ir tu vėl labai patogiai susiaurini kūrinius iki programinės įrangos. Primenu, dar yra filmai, knygos, muzika.

Opensource: pasiemi jau stovincia autostrada ir apsodini ja krumais. Copyright: tie patys rinkos desniai, kurie tavo paties manymu veiktu privaciu autostradu atveju, taigi naujos autostrados statyba salia jau esancios nuo nulio. KAS CIA TAU NEAISKU AS NESUPRANTU

Man norisi konkretumo ir realybės. Na, tos „vienodos licencinės programinės įrangos“ pavyzdžių.
O jei nori „imti autostradą ir apsodinti krūmais“ – niekas netrukdo pirkti tam tikrą paketą (pvz., žaidimo variklį) ir jo pagrindu kurti savo kūrinį. Iš esmės absoliučiai didžioji dalis programinės įrangos kuriama ne nuo nulio, o naudojami egzistuojantys paketai, bibliotekos, API ir t. t.

Maniusiems, kad copyright istatymai yra butini, kad uztikrinti zmoniu programines yrangos poreikius, nes be ju, niekas nebus suinteresuotas financiskai gaminti programine iranga. Ziurekit i sita linka, VA ZIUREKIT

Taip, tai įrodo, kad galima užsidirbti iš programinės įrangos diegimo, mokymo ir priežiūros paslaugų. Ką tai turi bendro su poreikio kūriniams patenkinimu?

[Transgresija]

Tas argumentas "jei tai gerai, tai kodėl to niekas nedaro" neturi prasmės. Juk jei pagalvosim daug blogų dalykų yra praktikuojama savanoriškai ir masiškai, pvz. religija. Tai dabar sakysim, kad religija geresnė už ateizmą, nes vartotojai turėdami pasirinkimą renkasi religiją? O gal egzistuoja kažkokie objektyvūs faktai galintys prieštarauti subjektyvioms nuomonėms?

[Transgresija]

Vienintelis dalykas nepaklustantis faktiniam vertinimui (nebent tikėsim romantinio realizmo meno teorija) yra grožis. Į šią kategoriją įeina filmai, žaidimai ir muzika. Grožio skirtingas suvokimas reiškia įvairovę. Jei koncentruotis ties funkcionalumu, tai bus kaip Sovietų sąjungoje, t.y. viena dešra, vienas šampanas, panašūs baldai ir tt. Juk funkciją atlieką, kam reikia kažko daugiau, ar ne? Be finansinės motyvacijos ir nuosavybės teisių nėra motyvacijos investuoti viso savo laiko intelektinės nuosavybės gamybai, nes norint užsidirbti reikia dirbti kažką papildomo, reiškia neveikia darbo specializacijos privalumai. Visai gali būti, kad dabartinis žmonių elgesys yra tingėjimas, nes galima gauti gatavą produktą sumokėjus, o taip dar galbūt pačiam reikės dalyvauti viešosios nuosavybės gaminime. O čia matai sumokėjai ir gavai, niekas nepriklauso nuo bendro pilietinio nusiteikimo - kaip Sovietų sąjungoje. Tai gal komunizmas autorinių teisių srityje irgi būtų neefektyvus?

[fizikanas]

Ko tikiuosi neesant copyright istatymams, tai softo kompanijas uzdirbancias is sutarciu su stambiom imonem ir pardavinejanciu joms visa paslaugu ir sprendimu paketa, ko imone negaus tiesiog atisiustusi binarinius failus is interneto, o svarbiausia perka is softo kompanijos atsakomybe uz tos irangos kokybe. Ir tokiam verso modeliui nereikia jokiu copyright istatymu, jie cia isvis nu net nezaidzia.

Dabartinė situacija leidžia daryti būtent tai: nori – atsisiunti opensource kūrinį, nori – sudarai sutartį dėl paslaugų ir sprendimų paketo naudojimo (dar vadinamą „licencine programine įranga“). Kas blogai?
Ir tu vėl labai patogiai susiaurini kūrinius iki programinės įrangos. Primenu, dar yra filmai, knygos, muzika.

Ka nori pasakyti tuo labai patogiai? Kad softui copyright istatymu nereikia, o kitkam reikia? Toks ir tikslas mano, kad pripazintum tai. Jeigu nori parodyti kazkokio istatymo bloguma, tai protinga pradeti nuo pavyzdzio, kur tas blogumas akivaizdziausias, ar ne?

Opensource: pasiemi jau stovincia autostrada ir apsodini ja krumais. Copyright: tie patys rinkos desniai, kurie tavo paties manymu veiktu privaciu autostradu atveju, taigi naujos autostrados statyba salia jau esancios nuo nulio. KAS CIA TAU NEAISKU AS NESUPRANTU

Man norisi konkretumo ir realybės. Na, tos „vienodos licencinės programinės įrangos“ pavyzdžių.
O jei nori „imti autostradą ir apsodinti krūmais“ – niekas netrukdo pirkti tam tikrą paketą (pvz., žaidimo variklį) ir jo pagrindu kurti savo kūrinį. Iš esmės absoliučiai didžioji dalis programinės įrangos kuriama ne nuo nulio, o naudojami egzistuojantys paketai, bibliotekos, API ir t. t.

Juokinga klausyti, kaip neigi akivaizdzius dalykus, tam, kad apginti akivaizdziai bloga savo nuomone. Konkretumas ir realybe - tai yra tavo siulomo modelio neisvengiamas rezutlatas, tai arba sakai, kad tavo modelis, tavo megstamos reealybes neatitinka (kas YRA faktas) arba pats nesupranti ne velnio to savo modelio.

Maniusiems, kad copyright istatymai yra butini, kad uztikrinti zmoniu programines yrangos poreikius, nes be ju, niekas nebus suinteresuotas financiskai gaminti programine iranga. Ziurekit i sita linka, VA ZIUREKIT

Taip, tai įrodo, kad galima užsidirbti iš programinės įrangos diegimo, mokymo ir priežiūros paslaugų. Ką tai turi bendro su poreikio kūriniams patenkinimu?

Redhat GAMINA programine iranga. Jie netekia paslaugu "mes jums instaliuosim windowsus ir offica" jie patys kuria programine iranga. Taigi dar ir dar ir dar karta: tavo vienintelis argumentas, kuris kamnors sveiko proto galejo padaryti nors kokia itaka buvo "softo nebus jei nebus istatymu" - netiesa. Pradeda pabosti rodyti i juoda avi pirstu ir rekti stai ziurek cia juoda avis, kai pasnekovas i tai atsako "kokia avis? kur tu matai juoda spalva?"

[RB]

Ka nori pasakyti tuo labai patogiai? Kad softui copyright istatymu nereikia, o kitkam reikia? Toks ir tikslas mano, kad pripazintum tai. Jeigu nori parodyti kazkokio istatymo bloguma, tai protinga pradeti nuo pavyzdzio, kur tas blogumas akivaizdziausias, ar ne?

Mhm, labai teisingai sakai. Taigi, norėdami parodyti tavo siūlomos idėjos (autorių teisių atsisakymo) blogumą ir nagrinėkime pavyzdį, kur jis pasireiškia labiausiai – filmus.
Beje, tu ignoravai tą dalį, kur aš sakiau, kad ankstesniame post'e tavo siūlomas modelis puikiai egzistuoja dabar, nes visi (ne vien tik didelės įmonės) gali rinktis tarp nemokamų ir mokamų kūrinių. Nori atsisiunti nemokamą variantą, nori – perki mokamą, pagal savo poreikius. Kur problema?

Juokinga klausyti, kaip neigi akivaizdzius dalykus, tam, kad apginti akivaizdziai bloga savo nuomone. Konkretumas ir realybe - tai yra tavo siulomo modelio neisvengiamas rezutlatas, tai arba sakai, kad tavo modelis, tavo megstamos reealybes neatitinka (kas YRA faktas) arba pats nesupranti ne velnio to savo modelio.

Tiesą sakant, nesupratau nė žodžio iš to, ką čia parašei. Kartoju, ar galima būtų pamatyt tuos „vienodos komercinės programinės įrangos“ pavyzdžius? Ir kartoju, šiuolaikinė licencinė programinė įranga beveik visada rašoma ne nuo nulio, o naudojant tai, kas jau sukurta. Tam visiškai nereikia opensource, tai puikiai veikia ir nusiperkant licenciją tam tikrai bibliotekai ir ją naudojant.

Redhat GAMINA programine iranga. Jie netekia paslaugu "mes jums instaliuosim windowsus ir offica" jie patys kuria programine iranga. Taigi dar ir dar ir dar karta: tavo vienintelis argumentas, kuris kamnors sveiko proto galejo padaryti nors kokia itaka buvo "softo nebus jei nebus istatymu" - netiesa. Pradeda pabosti rodyti i juoda avi pirstu ir rekti stai ziurek cia juoda avis, kai pasnekovas i tai atsako "kokia avis? kur tu matai juoda spalva?"

„RedHat“ TEIKIA paslaugas „mes jums instaliuosime Linux ir OpenOffice“. Ir „RedHat“ gauna pajamas ne iš programinės įrangos kūrimo, o iš jos diegimo, priežiūros ir mokymų. Taigi, būk toks geras, bent jau pasidomėk dalykais, apie kuriuos rašai.
Be to, kartoju, tai neturi nieko bendro su diskusijos tema. „Redhat“ uždirbo milijardą? Jiems gerai. Bet diskusija ne apie tai. Diskusiją apie poreikius. Va, šiuo metu norėčiau paskaityti gerą politinį trilerį, pasiklausyti miuziklo, pažaisti RPG žanro žaidimą su gera grafika ir siužetu bei pažiūrėti kokybišką fantastinį filmą. Surprise surprise, „RedHat“ netenkina nė vieno iš visų šių mano poreikių.

Bet šiaip man atrodo, imame kartotis. Akivaizdu, kad dabartinė sistema niekam nedraudžia ir netrukdo kurti ir naudoti nemokamų kūrinių. Autorių teisių apsauga tam visiškai netrukdo. Taigi, pirmyn, naudok tai, kas nemokama, ir tiesiog ignoruok licencinius kūrinius ar jų apsaugos įstatymus. Įsivaizduok, kad tų kūrinių tiesiog nėra (kaip kad nebūtų pasaulyje, kuriame nėra autorių teisių).

[fizikanas]

Mhm, labai teisingai sakai. Taigi, norėdami parodyti tavo siūlomos idėjos (autorių teisių atsisakymo) blogumą ir nagrinėkime pavyzdį, kur jis pasireiškia labiausiai – filmus.

Taip kodel taip susikloste, kad programine iranga yra patogesnis pavyzdys argumentuojant pries copyright istatymus ir filmai geresnis pavyzdys argumentuojant uz? Greiciausiai todel, kad programines irangos kurimas yra kurkas lankstesnis procesas. Taciau cia yra problema su dabartiniu filmu kurimo procesu, ne su dabartiniu programines irangos kurimo procesu. Atimti financini interesa kurti filmus taip, kaip jie kuriami dabar ir priversti versla sukurti lankstesnes technologijas iseitu i nauda visuomenei. Zinoma galima isikibus laikytis tikejimo, kad tokios technologijos nera imanomos, bet tada reiktu buti aklam. Pamirsk filmus, yra naujesniu dalyku - tapati televizija. Serialai kazkodel tai yra kuriami ir dar geresni uz naujus filmus (faktas irodytas issamiais empiriniais stebejimais, atsikimsus alaus buteli vakare po darbo) Problemos su filmu kurimu yra technines ir sprendimai ju turi buti techniniai, o ne kazkoks dirbtinis teisinis mechamizmas leidziantis seniames holivudo diedams toliau uzdirbineti milijonus uz brangius filmus su vemt vercianciais klishe scenarijais.

Beje, tu ignoravai tą dalį, kur aš sakiau, kad ankstesniame post'e tavo siūlomas modelis puikiai egzistuoja dabar, nes visi (ne vien tik didelės įmonės) gali rinktis tarp nemokamų ir mokamų kūrinių. Nori atsisiunti nemokamą variantą, nori – perki mokamą, pagal savo poreikius. Kur problema?

Priminimas, kur problema posto apacioje.

Tiesą sakant, nesupratau nė žodžio iš to, ką čia parašei. Kartoju, ar galima būtų pamatyt tuos „vienodos komercinės programinės įrangos“ pavyzdžius? Ir kartoju, šiuolaikinė licencinė programinė įranga beveik visada rašoma ne nuo nulio, o naudojant tai, kas jau sukurta. Tam visiškai nereikia opensource, tai puikiai veikia ir nusiperkant licenciją tam tikrai bibliotekai ir ją naudojant.

Jeigu kaip tu sakai sios problemos NERA, tai jos LYGIAI TAIPPAT nera ir privaciu autostradu atveju. Privatininkas gali nestatyti naujos autostrados, o nuomotis juosta ar kazkokias valandas is to kuris jau pastate.

„RedHat“ TEIKIA paslaugas „mes jums instaliuosime Linux ir OpenOffice“. Ir „RedHat“ gauna pajamas ne iš programinės įrangos kūrimo, o iš jos diegimo, priežiūros ir mokymų. Taigi, būk toks geras, bent jau pasidomėk dalykais, apie kuriuos rašai.

Nesidomejau, nes argumentui tai visai nesvarbu. Jei nebutu Linux ir OpenOffice, kuri Redhat gali idiegti, jiems apsimoketu samdyti programuotojus, kad jei juos sukurtu, kad BUTU ka idiegti.

Be to, kartoju, tai neturi nieko bendro su diskusijos tema. „Redhat“ uždirbo milijardą? Jiems gerai. Bet diskusija ne apie tai. Diskusiją apie poreikius. Va, šiuo metu norėčiau paskaityti gerą politinį trilerį, pasiklausyti miuziklo, pažaisti RPG žanro žaidimą su gera grafika ir siužetu bei pažiūrėti kokybišką fantastinį filmą. Surprise surprise, „RedHat“ netenkina nė vieno iš visų šių mano poreikių.

Na nereikia noreti, kad viena kompanija uzsiimtu visom imanomom veiklom Bet jei jie patenkina operacines sistemos poreiki, tai nera visiskai jokio pagrindo galvoti, kad kitos kompanijos nepatenkins kitu poreikiu tuo paciu principu. Gal neiskarto, persiorentuoti prie nauju verslo modeliu reikia laiko, bet tai nereiskia, kad to nereikia daryti.

Bet šiaip man atrodo, imame kartotis. Akivaizdu, kad dabartinė sistema niekam nedraudžia ir netrukdo kurti ir naudoti nemokamų kūrinių. Autorių teisių apsauga tam visiškai netrukdo. Taigi, pirmyn, naudok tai, kas nemokama, ir tiesiog ignoruok licencinius kūrinius ar jų apsaugos įstatymus. Įsivaizduok, kad tų kūrinių tiesiog nėra (kaip kad nebūtų pasaulyje, kuriame nėra autorių teisių).

1. Resursu svaistymas karui su piratavimu. Kaip tu sita fakta ignoruoji, kaip nereiksmini man nesuprantama iki siol. Va kam ryztasi piratai: http://www.technologijos.lt/n/technolog ... kacijos%29
Viena puse kurs apsaugas nuo piratavimo, kita puse kurs technologijas joms apeiti. Ir viskas del abejotinos vertes tikslo. Tai grynas resursu svaistymas, verciau visi gyventu draugiskai ir savo pinigus leistu geresniems dalykams.
2. Privatumo klausimas. Ir cia nera vien kazkoks keistas ir neracionalus kai kuriu zmoniu poreikis, kad niekas neskanuotu viso ju interneto srauto, tarsi jie butu blogi ir kazka noretu nuslepti. Cia yra labai praktiskos problemos: jei interneto tiekejai bus priversti ziureti ir saugoti visa interneto srauta ir ta informacija bus kazkur saugoma, tai uzteks vieno kysio isp darbuotojui, kad piktas zmogus galetu gauti priejima prie tavo internetines bankininkystes ar elektroninio pasto.
3. Autoriniu teisiu absoliutus neisipaisymas i sveiko proto etikos normas jauciasi tiesiog plain wrong.
4. Nauji verslo modeliai, kurie netgi dabar yra kuriami yra teisingas atsakymas i visas egzistuojancias problemas su kuriom susiduria tiek autoriai tiek vartotojai. Beigi neisvengiamas. Tad nematau poreikio stabdyti progresa dirbtinais istatymais.

[RB]

OK, visa tai jau labai labai labai kartojasi, bet man tiesiog šiek tiek nėra ką veikti, tai dar kurį laiką pasitąsykime...

Serialai kazkodel tai yra kuriami ir dar geresni uz naujus filmus

Tai serialamas netaikomos autorių teisės, jų kūrėjai negauna pinigų ir kiekvienas norintis gali nusikopijuoti serialą ir jį transliuoti savo televizijoje? Gal gali nurodyti nors vieną serialą, kurio autoriai atsisakė autorių teisių ir finansavimą gavo netradiciniais būdais?
O dėl gerumo... Neseniai žiūrėjau serialą – „Game of Thrones“. Labai geras serialas, tikrai. Bet va masinių mūšių scenose norėjosi verkti. Nes tų scenų (ten, kur jos yra knygoje) tiesiog nebuvo. Biudžetas neleidžia, priešingai, nei filmuose. Nors tai nieko bendro neturi su nagrinėjama tema apskritai.

To, ką apie autostradas rašei, vėl nesupratau. Bet vis tik pasikartosiu: ar bus koks nors „vienodos licencinės programinės įrangos“ pavyzdys, ar tu tiesiog išgalvojai tą problemą? (Kadangi jos nemini sąraše post'o pabaigoje, tai darau prielaidą, kad ir pats pripažinai, jog ji išgalvota.)

Na nereikia noreti, kad viena kompanija uzsiimtu visom imanomom veiklom Bet jei jie patenkina operacines sistemos poreiki, tai nera visiskai jokio pagrindo galvoti, kad kitos kompanijos nepatenkins kitu poreikiu tuo paciu principu.

Gerai, gerai, tebūnie ne vien „Redhat“. Gal gali parašyti, kokios kitos kompanijos patenkina jau išvardytus mano poreikius nemokamai?

Viena puse kurs apsaugas nuo piratavimo, kita puse kurs technologijas joms apeiti. Ir viskas del abejotinos vertes tikslo. Tai grynas resursu svaistymas, verciau visi gyventu draugiskai ir savo pinigus leistu geresniems dalykams.

Mhm. Kaip ir policija švaisto resursus vagių gaudymui, o vagys – sudėtingesnei įrangai ir metodams. Va jei tik nustotume juos gaudyti, kiek sutaupytume.

jei interneto tiekejai bus priversti ziureti ir saugoti visa interneto srauta ir ta informacija bus kazkur saugoma, tai uzteks vieno kysio isp darbuotojui, kad piktas zmogus galetu gauti priejima prie tavo internetines bankininkystes ar elektroninio pasto.

Lygiai taip pat ir dabar isp darbuotojai turi visą priėjimą prie tavo duomenų srauto. Taigi, problema išgalvota.

3. Autoriniu teisiu absoliutus neisipaisymas i sveiko proto etikos normas jauciasi tiesiog plain wrong.

Stiprus argumentas. Daugybei žmonių į etikos ribas nesipaišo noras nemokamai naudoti svetimais kūriniais prieš autoriaus valią.

4. Nauji verslo modeliai, kurie netgi dabar yra kuriami yra teisingas atsakymas i visas egzistuojancias problemas su kuriom susiduria tiek autoriai tiek vartotojai. Beigi neisvengiamas. Tad nematau poreikio stabdyti progresa dirbtinais istatymais.

Tai ar paaiškinsi, kaip įstatymai stabdo tą progresą? Kas draudžia tau apsimesti, kad nėra nei licencinių kūrinių, nei juos saugančių įstatymų, ir progresuoti opensource'o srityje iki begalybės?

[Undine]

Neskaičiau diskusijos, tik permečiau akim. Noriu įnešti naujų idėjų, naudokit kaip norit, sorry jei jau jas aptarėt

Piratai - jie nebūtinai yra/gali būti mokamų produktų rinka. Jei žmogaus biudžetas filmui/programai yra lygiai 0 lt, jis nėra mokamo produkto klientas ir niekada nebus net ir panaikinus bet kokias galimybes piratauti. Kol piratavimas įmanomas, jie renkasi geriausią iš nemokamų produktų, kai bus neįmanomas, dalis piratų gal atras pinigų, kiti ir toliau rinksis geriausią iš nemokamų produktų.

Piratai, kurių biudžetas yra lygiai 0 lt yra atskira rinka, kurią dabar turi pirataujamų produktų gamintojai. Jiems nieko nekainuoja pritraukt šituos vartotojus, juos išlaikyt, sukurt lojalumą prekės ženklui, ir svarbiausia, didina užimamą rinkos dalį ir išstumia konkurentus. Nors duotu metu pajamų jie neatneša, bet yra perspektyva ateičiai, kad jų biudžetui padidėjus arba jiems kuriant savo verslus, lojalumas prekės ženklui išliks ir jie taps jau mokančiais klientais. Kadangi papildomos failo kopijos pagaminimas gamintojams irgi kainuoja 0 lt, tai visai neblogas deal'as. Aš sakyčiau, tai viena iš priežasčių, kodėl Windows OS taip išpopuliarėjo palyginus su Mac OS.

Panaikinus galimybę piratauti, "piratų rinka" išnyks: dalis pradės mokėti, kita dalis išeis pas konkurentus. Ar pajamos iš pradėsiančių mokėti nusvers "piratų rinkos" naudą? Aš suprantu, kad šitą klausimą visi suprata kaip "visi piratai pradės mokėti, ir tai neabejotinai atsvers "piratų rinkos" atnešamus nuostolius dėl negautų pajamų", bet visi piratai nepradės mokėti, todėl svajonių pasaulio analizę siūlau praleisti.

[Vilius]

Lygiai taip pat ir dabar isp darbuotojai turi visą priėjimą prie tavo duomenų srauto.

Gal prie tavo ir turi. Ženkli dalis mano trafiko, kuris bent kažkiek jautresnis nei ši žinutė forume eina per koduotą kanalą į proxy serverį, arba per Tor tinklą. Viskas, ką mato mano provideris yra labai didelis šiukšlių srautas tarp manęs ir kelių serverių.
Bet koks bandymas kovoti su piratavimu filtruojant ar stebint duomenų srautą yra nuo pat pradžių pasmerktas vienam iš dviejų pravalų: arba (1) išpopuliarės mokamos ir nemokamos duomenų srautų kodavimo priemonės, arba (2) bus prieita iki kraštutinio interneto reguliavimo uždraudžiant duomenų kodavimą, bet tai praktiškai sužlugdytų internetą as we know it.

3. Autoriniu teisiu absoliutus neisipaisymas i sveiko proto etikos normas jauciasi tiesiog plain wrong.

Stiprus argumentas. Daugybei žmonių į etikos ribas nesipaišo noras nemokamai naudoti svetimais kūriniais prieš autoriaus valią.

Man taip pat šis fizikano argumentas atrodo vaikiškas. Prie kiekvienos programos ar kito skaitmeninio kūrinio visada būna informacija, ką autorinių teisių savininkas leidžia su juo daryti, ir ko ne. Pagal mano moralės normas, tokio įspėjimo nepaisymas niekuo nesiskiria nuo vagystės iš parduotuvės. Abiem atvejais tu suvoki, kad to negalima daryti, ir abiem atvejais darai nepaisydamas to suvokimo. Ar autorius/pardavėjas dėl tavo poelgio patirs tiesioginį nuostolį, jei atvirai, yra ne tavo suknistas reikalas. Jei parašyta, kad negalima - reiškia negalima.
Aišku yra visokių "pilkų zonų", ypač kai tai liečia programinę įrangą ar kitą turinį darbdavių/klientų kompiuteriuose. Čia jau tenka laviruoti tarp sąžinės ir sveiko proto. Aš stengiuosi bent jau nepabloginti situacijos, ir neprisiimti atsakomybės už kitų veiksmus. Paprastai tai pasireiškia atsisakymu instaliuoti nelegalius dalykus arba pastaba dėl tokių dalykų naudojimo (jei įtariu, kad žmonės nežinodami naudoja nelegalias programas). Tačiau asmeniniame gyvenime tikrai niekad nesu susidūręs su situacija, kad nebūtų aišku, ką galima daryti, ir ko - ne. Paprastai tam užtenka elementaraus mokėjimo skaityti.

Tai ar paaiškinsi, kaip įstatymai stabdo tą progresą? Kas draudžia tau apsimesti, kad nėra nei licencinių kūrinių, nei juos saugančių įstatymų, ir progresuoti opensource'o srityje iki begalybės?

Matai, šiandien ta riba tarp atviro kodo ir komercinių programų nebėra tokia aiški kaip anksčiau (tipo "gobšuoliai iš MSFT vs. geriečiai idealistai iš GNU"). Kai kurie komerciniai produktai yra bent dalinai atviro kodo, kai kurios atviro kodo licenzijos yra "nesuderinamos" tarpusavyje ir panašiai. Realybėje tiek dirbdamas su atviro, tiek su uždaro kodo produktais turi skaityti licenzijas, ir jomis vadovautis. Ir tame nėra nieko blogo - natūralu, kad autoriai turi skirtingus interesus, ir pasirenka skirtingus būdus tiems interesams apsaugoti (ar bent jau deklaruoti). Tuo tarpu vartotojo pareiga yra žinoti, ką ir kaip jam galima daryti su tai produktais. Ir vien tas faktas, kad produktus galima lengvai gauti ar "nulaužti" nesuteikia jokios teisės tai daryti.

[Vilius]

Piratai - jie nebūtinai yra/gali būti mokamų produktų rinka. Jei žmogaus biudžetas filmui/programai yra lygiai 0 lt, jis nėra mokamo produkto klientas ir niekada nebus net ir panaikinus bet kokias galimybes piratauti. Kol piratavimas įmanomas, jie renkasi geriausią iš nemokamų produktų, kai bus neįmanomas, dalis piratų gal atras pinigų, kiti ir toliau rinksis geriausią iš nemokamų produktų.

Čia tu pati sau prieštarauji. Tai piratų biudžetas nulinis, tai jie vis tik suranda pinigų. Dauguma žmonių, kurie turi pinigų kompiuteriai, rastų ir keliasdešimt dolerių būtiniausioms programoms, ar vienam kitam filmui, knygai, muzikai. O tie kurie tikrai neturi, dažnai gali rasti nemokamų alternatyvų. Ir jei atvirai - kas čia apskritai per argumentas? Aš pavyzdžiui neturiu pinigų kolekcionuoti sportinėms mašinoms, bet manau jūs nesiimsite ginti mano teisės į tokį pomėgį, vien dėl to, kad aš "labai noriu". O gal tų mašinų kolekcija netgi pagerintų mano žinias mechanikoje, automobilių istorijoje, ir galiausiai išeitų į naudą visai visuomenei, ar ne? Nei filmai, nei sportinės mašinos niekaip neįsipaišo į būtiniausių produktų krepšelį, tai gal jau baikim tuos argumentus iš biednumo?

Piratai, kurių biudžetas yra lygiai 0 lt yra atskira rinka, kurią dabar turi pirataujamų produktų gamintojai. Jiems nieko nekainuoja pritraukt šituos vartotojus, juos išlaikyt, sukurt lojalumą prekės ženklui, ir svarbiausia, didina užimamą rinkos dalį ir išstumia konkurentus. Nors duotu metu pajamų jie neatneša, bet yra perspektyva ateičiai, kad jų biudžetui padidėjus arba jiems kuriant savo verslus, lojalumas prekės ženklui išliks ir jie taps jau mokančiais klientais. Kadangi papildomos failo kopijos pagaminimas gamintojams irgi kainuoja 0 lt, tai visai neblogas deal'as. Aš sakyčiau, tai viena iš priežasčių, kodėl Windows OS taip išpopuliarėjo palyginus su Mac OS.

O tu nemanai, kad Microsoft geriau žino, kas jiems naudinga, o kas - ne? Jei jie manytų, kad nemokamas programų dalinimas naudingas jų prekiniam ženklui, tai gal išleistų kokią "Windows 8 - Community Edition", ar ką? O gal tu irgi norėtum, kad aš nuspręsčiau, ką tau naudinga daryti? O gal suburkim paauglių komitetą, kur jie demokratiškai nuspręstų, kas "naudinga" kokiai picerijai, ar degalinių tinklui?

(For the record: Taip ir supranti žmogus, kad suaugai - pirmą kartą diskusijoje pasisakiau už Microsoft, nors esu prisiekęs Linux naudotojas)

[Undine]

dalyvauti diskusijose neketinu, galit daugiau į maane nesikreipti. tik šįkart galiu atsakyt/patikslint.

Aš sau neprieštarauju, o sąžiningai sakau, kad negaliu dabar pamatuoti, kiek žmonių tik naudojasi padėtimi, o kiek jų ištikrųjų nėra rinka. (Reikėjo man verčiau vartoti terminą „tikslinė rinka“, būtų aiškiau, - grupė žmonių, norinčių pirkti produktą už siūlomą kainą). Nepaisant to, negalima sakyti, kad jie visi būtų rinka, jei tik piratavimas būtų neįmanomas. Gucci nusprendė, kad tie, kas papigiai perka jų kopijas jiems iš esmės nekenkia, nes tie žmonės nėra jų rinka. Tiesa, mados pramonėje intelektinių teisių į dizainą užregistruoti praktiškai neįmanoma, tai gal čia jų racionalizacija?

Aš apie tai nekalbėjau, bet jei jau primalei prie visko, kad programos ir filmai neįsipaišo į būtiniausių prekių krepšelį, - didžioji dalis pasaulio yra labai biedna ir mūsų visų interesas, kad jie šviestųsi ir savo intelektiniu potencialu prisidėtų prie pasaulio vystymosi. Prieiga prie kultūros ir technologijų tam būtina. Bet piratavimas nėra vienintelis ar netgi geriausias šitos problemos sprendimas - pilna visokių aid programų, kurios galėtų rūpintis žmonių (ir kompiuteriniu) raštingumu, tiekti nebrangius kompiuterius už 100 usd su linuxais, senesni filmai gali būti kažkur talpinami į nemokamą duombazę kaip Guttenbergo projektas ir t.t.

Taip, windows iš esmės turėjo (gal dar ir turi, nebeturiu rinkos informacijos) community edition ilgą laiką rusijoj, azijoj, beigi rytų europoj.

[Vilius]

Aš apie tai nekalbėjau, bet jei jau primalei prie visko, kad programos ir filmai neįsipaišo į būtiniausių prekių krepšelį, - didžioji dalis pasaulio yra labai biedna ir mūsų visų interesas, kad jie šviestųsi ir savo intelektiniu potencialu prisidėtų prie pasaulio vystymosi.

Aš su tuo nesiginčiju. Man kliūna tik ta vieta, kad tu kažkodėl manai, jog bet koks pienburnis su interneto kabeliu turi teisę spręsti, kas "yra rinka", kokie yra platinimo kaštai, kas geriausia Microsofto rinkodarai, ar pasaulio kultūros lygio kėlimui. Jei žiūrėtume betkokiame kontekste išskyrus internetą, tokios mintys būtų stačiai juokingos. Maksimai nusišvilpti ką visa Lietuva mano apie jos marketingą, Omnitel patys sprendžia kam ir už kiek leisti kalbėti (nepaisant to, kad nemokamas mobilus ryšys būtų net labai naudingas visuomenei), galiausiai visų kepyklų savininkai ramiausiai miega naktimis, nepaisant to fakto, kad yra dalis visuomenės, kuriai tikrai labai reikia jų produkcijos. Bet kažkodėl, kai kalba pakrypsta apie intelektualinę nuosavybę visa tai nustoja galioti. Undinė geriau už Microsoft žino programinės įrangos rinką, o pusė pasaulio gali naudotis jų produktais nelegaliai, nes "jiems labai reikia".

[fizikanas]

Tai serialamas netaikomos autorių teisės, jų kūrėjai negauna pinigų ir kiekvienas norintis gali nusikopijuoti serialą ir jį transliuoti savo televizijoje? Gal gali nurodyti nors vieną serialą, kurio autoriai atsisakė autorių teisių ir finansavimą gavo netradiciniais būdais?
O dėl gerumo... Neseniai žiūrėjau serialą – „Game of Thrones“. Labai geras serialas, tikrai. Bet va masinių mūšių scenose norėjosi verkti. Nes tų scenų (ten, kur jos yra knygoje) tiesiog nebuvo. Biudžetas neleidžia, priešingai, nei filmuose. Nors tai nieko bendro neturi su nagrinėjama tema apskritai.

Zadejo antrame sezone musio scenas, kadangi gavo didesni finansavima. Stai ir puikus pavyzdys, kad panasaus dalyko, lankstesne technologija, kuri leidzia reaguoti i rinkos poreikius uzuot surinkus simtus milijonu, daryti filma, kuris arba bus ok arba slamstas ir tam, kad butu maziauisa tikimybe neatsipirkti, sukarpomas taip, kad butu lygiai toks pats, kaip visi senesni atsipirke filmai. Sita sistema supuvusi, nera reikalo jos saugoti ir isvis net ne argumentas. Aisku pakalusi tai kodel dabar taip niekas nedaro, gi gali kurti filmus kitais budais. Taip, sutinku, kad gali, bet tai uztruks ilga laika, butu zymiai greiciau, jei tas technologijas butu priversti siandien kurti visi filmo industrijos kapitalai, kad neiseitu is biznio.

To, ką apie autostradas rašei, vėl nesupratau. Bet vis tik pasikartosiu: ar bus koks nors „vienodos licencinės programinės įrangos“ pavyzdys, ar tu tiesiog išgalvojai tą problemą? (Kadangi jos nemini sąraše post'o pabaigoje, tai darau prielaidą, kad ir pats pripažinai, jog ji išgalvota.)

Problema seka tiesiogiai is tavo siulomo modelio. As net nesidomejau ar ji egzituoja dabar ar ne (dabar nera piratavimas pazabotas ir kiti veiksniai, etc). Ir problema visiskai analogiska, kaip su autostradom, nes tai visiskai analogiski atvejai: autostradu dvieju neeikia, nes visi gali vazinetis viena ir buti laimingi. Programines irangos produkto irgi nereikia antro, visi gali tuo paciu naudotis ir buti laimingi. Taciau laisva rinka keliuose tavo paties tvirtinimu yra blogai, nes kazkam bus financinis interesas statyti antra autostrada salia jau stovincios ir tam bus gadinami resursai (nes geriau visi vazinetu ta pacia). Tai lygiai taspats financinis interesas kurti antra toki pati produkta is naujo esant copyright istatymams.

Na nereikia noreti, kad viena kompanija uzsiimtu visom imanomom veiklom Bet jei jie patenkina operacines sistemos poreiki, tai nera visiskai jokio pagrindo galvoti, kad kitos kompanijos nepatenkins kitu poreikiu tuo paciu principu.

Gerai, gerai, tebūnie ne vien „Redhat“. Gal gali parašyti, kokios kitos kompanijos patenkina jau išvardytus mano poreikius nemokamai?

Vel ta pati klaida, kad yra tik du atvejai viska gauti nemokamai, arba uz viska susimoketi licenziniu budu. Aisku, kad nesamone tada gaunasi galvojant apie alternatyvas, nes jei visiems bus nemokamai tai is niekur neatsiras pinigai sukurti tuos produktus. Nesiulau ir nesitikiu nieko nemokamai, kaip sakiau. Sakydamas nauji biznio modeliai neturiu omenyje viskas bus dalinama nemokamai. RedHat sugalvojo, kaip uzdirbti is programines irangos gaminimo/prieziuros, neilgai truks kol kasnors sugalvos kaip uzdirb ti is trileriu, miuziklu ir viso kito kurimo. Pasidomejus, neabejoju, kad ir dabar galima rasti pilna pavyzdziu, kur autoriams netrugdo piratavimo faktas. Nemazai autoriu patys pasisako pries piratavimo draudimus. Tai jie ka gal visai isproteje, nori pasakyti?

Mhm. Kaip ir policija švaisto resursus vagių gaudymui, o vagys – sudėtingesnei įrangai ir metodams. Va jei tik nustotume juos gaudyti, kiek sutaupytume.

Neanalogiska situacija, rodos jau aiskinau kodel.

Lygiai taip pat ir dabar isp darbuotojai turi visą priėjimą prie tavo duomenų srauto. Taigi, problema išgalvota.

Neturi. Https protokolas naudojamas tiek bankininkysteje, tiek el paste. Taciau kad matyti ar zmogus nepiratauja, kodavima tektu uzdrausti.

Stiprus argumentas. Daugybei žmonių į etikos ribas nesipaišo noras nemokamai naudoti svetimais kūriniais prieš autoriaus valią.

Zinau, kad nestipriausias is isvardintu, nes kam siais laikais rupi morale, bet jei neidomus visiskai, tai keista. Jau sakiau, kad jei kazkokia teise skamba graziai, dar nereiskia, kad ji yra praktiska ir kad zmones vis dar ja palaikytu iskaicive i lygti visas jos pasekmes, taigi ir igyvendinima. Na pabandysiu su skaiciais nuo lubu: apginti teise i nuosavybe visuomenei kainuoja tukstancius kartu maziau nei apginti autorine teise i kurini. Apginta teise i nuosavybe visuomenei atnesa 1000 daugiau naudos, nei apginta teise i autorine nuosavybe(del sito nesu tikras, galbut tai netgi zala, na bet del argumento suteikim kazkokia nauda teigiama tam). Kuri teise geresne ir kiek kartu? Kuria rinktumeisi ginti, jei galetum apginti tik viena?

Tai ar paaiškinsi, kaip įstatymai stabdo tą progresą? Kas draudžia tau apsimesti, kad nėra nei licencinių kūrinių, nei juos saugančių įstatymų, ir progresuoti opensource'o srityje iki begalybės?

Sukuria financini interesa uzdirbti nesukurus tam reikalingu technologiju.

[Undine]

Man kliūna tik ta vieta, kad tu kažkodėl manai, jog bet koks pienburnis su interneto kabeliu turi teisę spręsti, kas "yra rinka", kokie yra platinimo kaštai, kas geriausia Microsofto rinkodarai,

... ghem... aš ne pienburnis, o diplomuota specialistė. Jei žmogus nenori skirti tiek pinigų tavo produktui, už kiek tu jį parduodi, jis nėra tavo tikslinė rinka.
Elektroninių produktų ribiniai kaštai nuliniai, todėl tokie gamintojai GALI turėti strategiją paimti tiesioginių pajamų nenešančią rinką. (please, nesakau kad būtinai turi/turėtų/privalo/kitokios mano žodžių iškraipymo alternatyvos). Tuo ji skiriasi nuo kitų pramonės šakų. Ir kai kurie net drįsta parodyti, kad tokia strategija jau buvo naudojama. Microsoft aktyviai negynė savo IP teisių prieš privačius asmenis trečiojo pasaulio šalyse ir taip gavo didžiulę rinkos dalį. Dabar tie patys piratai programeriais dirba ir visiems nauda. Pirštais nerodysim. Į tolesnes mano žodžių ekstrapoliacijas neatsakinėsiu :/

ar pasaulio kultūros lygio kėlimui.

šioje srityje labai padeda Ted'as – rekomenduoju.

Edit: mano pagrindinė mintis: dabartiniai piratai nebūtinai būtų pirataujamų produktų tikslinė rinka panaikinus piratavimo galimybę, todėl negalima sakyti, kad štai padauginsim piratinių kopijų skaičių iš produkto kainos, ir gausime prarastas pajamas.

[Vilius]

... ghem... aš ne pienburnis, o diplomuota specialistė.

Turėjau omenyje abstraktų pienburnį. Tą, kuris, pasak tavęs, nepapuola į tikslinę rinką.

Elektroninių produktų ribiniai kaštai nuliniai

Maži, lyginant su kitomis pramonės sritimis - taip. Bet tikrai ne nuliniai. Serveriai kainuoja, diskai su instrukcijomis irgi kainuoja. Techninės pagalbos vartotojams poreikis taip pat auga proporcingai parduotų licencijų kiekiui.

todėl tokie gamintojai GALI turėti strategiją paimti tiesioginių pajamų nenešančią rinką.

Gal ir gali. Bet tai tikrai anam pienburniui nesuteikia jokio pagrindo pateisinti sąmoningą galiojančių licencijų ir autorinių teisių įstatymų pažeidinėjimą.

Ir kai kurie net drįsta parodyti, kad tokia strategija jau buvo naudojama. Microsoft aktyviai negynė savo IP teisių prieš privačius asmenis trečiojo pasaulio šalyse ir taip gavo didžiulę rinkos dalį.

Ir ką gi tai keičia? Gal jie matė, kad tų teisių apginti neįmanoma, todėl nenorėjo atvirai konfrontuoti, dėl savo reputacijos ar kitų sumetimų. Who cares. Įsivaizduok analogišką situaciją teisme dėl kokios smulkios vagystės. Ar kas nors rimtai žiūrėtų į įtariamojo pasiteisinimus, tipo: "O kodėl jie geriau nesaugojo savo daiktų? Jei ten būtų buvęs piktas šuo ar gera signalizacija, aš tikrai nebūčiau vogęs. Todėl jie patys kalti dėl vagystės". Tikrai nematau kuo programų vagystės skiriasi nuo šio scenarijaus.

Dabar tie patys piratai programeriais dirba ir visiems nauda. Pirštais nerodysim.

Jei omenyje turėjai mane, tai aš gana anksti tapau sąmoningu piliečiu ir perėjau prie atviro kodo programų ir legalios muzikos bei elektroninių knygų. O dėl nelegalių dalykų, kuriuos naudojau iki tol... Klysti žmogiška. Svarbiausia yra, matyt, iš tų klaidų kažko išmokti, o ne desperatiškai bandyti pateisinti.

šioje srityje labai padeda Ted'as – rekomenduoju.

Beveik visus jau peržiūrėjau.

Edit: mano pagrindinė mintis: dabartiniai piratai nebūtinai būtų pirataujamų produktų tikslinė rinka panaikinus piratavimo galimybę, todėl negalima sakyti, kad štai padauginsim piratinių kopijų skaičių iš produkto kainos, ir gausime prarastas pajamas.

Aš niekada tokios formulės nesiūliau, sutinku, kad ji kvaila. Bet tai niekaip nepadeda tavo argumentui. Aš taip pat galiu pasakyti, kad smulkūs vagišiai nėra Maksimos tikslinė rinka. Ir jie greičiausiai nevogtų iš Maksimos, jei pastaroji įdarbintų 15 kartų daugiau apsauginių.

[fizikanas]

Radau blogo irasa, kuris daugiau maziau susumuoja mano issakytus argumentus cia, nuosekliai ir protingai. Kadangi sventai tikiu, kad problema sios diskusijos yra ne mano argumentuose, o mano iskalboje, tai tikiuosi sitai visiems iseis i nauda Nepatingekite perskaityti abieju pusiu atstovai: http://www.techrepublic.com/blog/securi ... olete/5616