Visatos vystymosi algoritmas

[senis]

Kaip manote ar turint begalinius kompiuterio resursus - ar imanoma
kompiuteryje simuliuoti VISA VISATA ?

Isvados labai idomios - jeigu imanoma - tai galu gale tokioje simuliuotoje visatoje turetu evoliucionuoti ir zmogus. Dar daugiau - tas zmogus
pasitelkes savo kompiuteri [kas simuliuotam zmogui neleidzia evoliucionuoti ir sukurti kompa ?] gales simuliuoti savo visata ir
t.t. ir t.t. be pabaigos iteracinis procesas. Aisku greiciausiai kaip sakiau
tokio kompo resursai tures buti labai milziniski - gal but tokie kaip dabar kuriamo kvantinio kompiuterio - o gal ir dar didesni, o gal begaliniai

Jusu nuomones siuo klausimu.

Cia sita tema issivyste is pokalbio su snukiu apie intelekta, tai savo atsakyma i jo nuomone as pateiksiu cia:

Kvantinis kompas sprendzia duomenu kiekio ir apdorojimo greicio problema, bet tikrai dirbtiniam intelektui reikalingos visai kitos savybes. Cia jau neminint to, kad kompas dar turetu pats mokytis is klaidu, t.y. reikia sukurti kompa kuris klystu.

Nu cia ziurint kaip i problema ziureti.
Pagal tave iseitu, kad nerasi pasaulyje nei vieno zmogaus kuris
padalintu ta vaika per puse
O jei rimtai - zmogaus morale yra pasekme procesu vykstanciu zmogaus
smegenyse. Kodel morale turime tik mes zmones ?
Taigi raktas i tikra zmogiskaja intelekta -> zmogaus smegenys, t.y.
labai labai galingas neuroninis tinklas su 100 milijardu neuronu.
Tai jeigu bus sukurtas kvantinis kompiuteris kuris bus super greitas,
toks kad butu galima simuliuoti visus tuos 100 milijardu neuronu ir ju saveikas, tai mano manymu tas ir reikstu, kad nuo tos dienos mes
turesime TIKRA dirbtini intelekta. Pats pagalvok - is tikro kuo
intelektine prasme skirsis zmogaus smegenai ir zmogaus smegenai susimuliuoti kompiuterio, jeigu ir ten ir ten desniai veiks tie patys ?
Aisku butina prielaida, kad visa zmogaus esybe ir intelekta sudaro
neuroniukai ju skaicius ir ju saveika
Kita vertus jei to neuztenka, galesime simuliuoti ir kitus zmoguje vykstancius procesus,- jeigu kompo greicio pakaks aisku.
Pabandyk isivaizduoti virtualu eksperimenta,- tu turi
toki kompa SUPER-DUPER-JOPSIKIMAT, jog gali susimuliuoti VISA VISATA ir JOS VISUS PROCESUS. Ir po to kai paleidi ta simuliacija ir jos
proceso metu evoliucionuoja zmogus,- tai kuo toks zmogus skirsis nuo musu, isskyrus tai, kad jis yra sukomponuotas is 0,1 ?
Dar labiau i miska:
Kuo tokio simuliuoto zmogaus stebimi fizikiniai desniai SKIRSIS nuo musu
desniu ? Ar toks zmogus gales daryti kazkokia isvada, kad ji kazkas
simuliuoja pagal vykstancius desnius jo pasaulyje ?
Cia panasiai kaip ir su fizikiniais desniais vienodai vykstanciais
inercinese sistemose
Taigi Okamas lyg ir sakytu, kad simuliaciniam zmogui jo pasaulis jam bus toks pats realus, kaip ir musu - mums.
Taigi tas pats liecia ir simuliuotas smegenis,- jei mes idealiai atkurtume
zmogaus smegenis ir ju procesus, tai logiska butu teigti, kad ir kazkoks
dirbtinis TIKRAS intelektas tose smegenyse tikrai bus.
Tai sia prasme dirbtinis tikras intelektas yra GRYNAI KOMPIUTERIO GREICIO/RESURSU problema ir tiek.

Siek tiek info apie visatos simuliacija:
http://en.wikipedia.org/wiki/Digital_physics

Luzineja mano internetas tai negaliu dabar rasti daugiau info -
paieskokite per google medziagos apie
"Algorithmic Theory of Everything".[/i]

[son]

Kaip manote ar turint begalinius kompiuterio resursus - ar imanoma
kompiuteryje simuliuoti VISA VISATA ?

Isvados labai idomios - jeigu imanoma - tai galu gale tokioje simuliuotoje visatoje turetu evoliucionuoti ir zmogus. Dar daugiau - tas zmogus
pasitelkes savo kompiuteri [kas simuliuotam zmogui neleidzia evoliucionuoti ir sukurti kompa ?] gales simuliuoti savo visata ir
t.t. ir t.t. be pabaigos iteracinis procesas. Aisku greiciausiai kaip sakiau
tokio kompo resursai tures buti labai milziniski - gal but tokie kaip dabar kuriamo kvantinio kompiuterio - o gal ir dar didesni, o gal begaliniai

esu mates kazkoki filma tokio pat turinio kada vyko tyrimas profesoriaus nuzudymu ir itariamuju buvo ieskoma virtualiam pasaulyje o pasirodo pats draugas tyres nuzudyma gyveno irgi virtualiame pasaulyje.. zodziu virtualaus pasaulio gyventojai taip pat sukure savo virtualu pasauli.. tik ten buvo pavaizduotos dar ir pasaulio ribos...
sorry pavadinimo nepamenu.

[RB]

Filmas vadinosi „The Thirteenth floor“. http://www.imdb.com/title/tt0139809/

O dėl tokios simuliacijos - taip, simuliacijoje gyvenančiam žmogui jo egzistencija bus tokia pat reali, kaip ir mums mūsiškė. Ir šiaip jau mes negalim net atmesti prielaidos, kad patys viso labo esame tokios simuliacijos dalis

[Nomad]

Teiginys, kad visatoje turėtų evoliucionuoti žmogus, IMHO yra nepagrįstas. Žmogus tėra daugybės atsitiktinumų pasekmė. Niekas negarantuoja, kad iš naujo sukūrus tas pačias startines sąlygas, gausime tokį patį rezultatą.

[senis]

Teiginys, kad visatoje turėtų evoliucionuoti žmogus, IMHO yra nepagrįstas. Žmogus tėra daugybės atsitiktinumų pasekmė. Niekas negarantuoja, kad iš naujo sukūrus tas pačias startines sąlygas, gausime tokį patį rezultatą.

Cia gi kalbames apie PC SIMULIACIJA.
Kas man draudzia uzsukti toki algoritma:

IF (Intelekto_Koeficentas < 100 And Visatos_Amzius >= 10 000 000 000)
{
Break;
Goto Restart_Universe_Simulation;
}

[Apostatas]

esu mates kazkoki filma tokio pat turinio kada vyko tyrimas profesoriaus nuzudymu ir itariamuju buvo ieskoma virtualiam pasaulyje o pasirodo pats draugas tyres nuzudyma gyveno irgi virtualiame pasaulyje.. zodziu virtualaus pasaulio gyventojai taip pat sukure savo virtualu pasauli.. tik ten buvo pavaizduotos dar ir pasaulio ribos...
sorry pavadinimo nepamenu.

Prispoilinot dabar mest filma i siukliu deze reikia.

[Snukis]

Teiginys, kad visatoje turėtų evoliucionuoti žmogus, IMHO yra nepagrįstas. Žmogus tėra daugybės atsitiktinumų pasekmė. Niekas negarantuoja, kad iš naujo sukūrus tas pačias startines sąlygas, gausime tokį patį rezultatą.

Cia gi kalbames apie PC SIMULIACIJA.
Kas man draudzia uzsukti toki algoritma:

IF (Intelekto_Koeficentas < 100 And Visatos_Amzius >= 10 000 000 000)
{
Break;
Goto Restart_Universe_Simulation;
}

Algoritmas veiks, bet jis bus "nesavarankiskas" - tu ji uzsukai/uzciklinai. tokiu atveju prisukami ziaslai irgi butu dirbtine gyvybe bei dirbtinis intelektas. Kiekis ir greitis nedaug lemia intelektui. Pvz.: jei i IQ skaiciavima ieina kalbu mokejimas, sugebejimas greitai skaiciuoti ir pn. tai eilinio kompo IQ didesnis butu uz didziausio zmonijos genijaus. Bet kompo IQ=0 nes pats kompas nieko nepadarys, ji gali valdyti bezdzione (berods 1998m. buvo eksperimentas kai gorila su nedidele priziuretojo pagalba bendravo internete. 98% jos atsakymu buvo tipo - "Noriu valgyti", "Noriu bananu"...)
Dirbtinis intelektas turi moketi klysti ne todel, kad klaidos yra proto pozymis, bet klaidos yra ieskojimo, tyrimo, tobulejimo priezastis. Sitai jau yra seniai suprasta ir yra berods terminas - "Nepilnu duomenu kompiuteris". Sio kompo duomenu nepilnumas pasireiskia, kai kompas negali isskaiciuoti absoliuciai vienareiksmisko atsakymo i koki konkretu klausima, jis turi atrasti atsakyma, o tai susije su klaidom, bet kartu ir su vystymusi.

[RB]

Teiginys, kad visatoje turėtų evoliucionuoti žmogus, IMHO yra nepagrįstas. Žmogus tėra daugybės atsitiktinumų pasekmė. Niekas negarantuoja, kad iš naujo sukūrus tas pačias startines sąlygas, gausime tokį patį rezultatą.

O čia jau klausimas. Jei Visatoje vykstantys procesai yra visiškai deterministiniai - gausime Tik bėda, kad nė velnio neaišku, kaip ten su tuo determinizmu.

[senis]

Algoritmas veiks, bet jis bus "nesavarankiskas" - tu ji uzsukai/uzciklinai.

1. Algoritmo savarankiskumo/nesavarankiskumo problema niekaip
nesusijusi su tuo ar is principo visko simuliacija yra galima.
2. Algoritmas nesavarankiskas atrodys tik musu akimis, o to
algoritmo metu evoliucionavusiam dirbtiniam zmogui bus
nesavarankiska realybe tokia pat reali kaip ir mums - musu.
Netgi tiketina, kad toks zmogus atmes realybes dirbtinumo
galimybe kaip ir mes atmetam (dazniausiai) musu.

tokiu atveju prisukami ziaslai irgi butu dirbtine gyvybe bei dirbtinis
intelektas.

Nu man atrodo tu cia darai logine kompozicijos klaida todel kad,
kiekvienas simuliuotas zmogus bus dirbtinio intelekto apraiska,
taciau NE KIEKVIENAS simuliuotas objektas bus dirbtinis intelektas.

Kiekis ir greitis nedaug lemia intelektui.

Labai daug lemia. Jeigu kaip sakiau tureti kompa su labai labai
dideliais CPU/atminties ir kt. resursais tai mes
pilnai galime simuliuoti zmogaus smegenis.
Tas pilnas simuliavimas ir reikstu tikra dirbtini intelekta.
Su dabartiniais kompais mes tegalime simuliuoti kokio nors
tarakono nervu sistema, todel cia pagrindine beda - kompo
resursai.

Dirbtinis intelektas turi moketi klysti ne todel, kad klaidos yra proto pozymis, bet klaidos yra ieskojimo, tyrimo, tobulejimo priezastis.

Sitam tai pritariu. Tik kas tau sake, kad neimanoma simuliuoti
dirbtiniu smegenu, kurios nemoketu klysti ? Butent jei simuliuosime
pilnai zmogaus smegenis, tai tos dirbtines smegenys lygiai tiek pat
mokes klysti kaip ir zmogus.

Antra netgi ir dabartiniai kompiuteriai moka naturaliai klysti ir
mokintis is klaidu. As kalbu apie neuroninius tinklus.
Girdejai apie softa, kuris moka atpazinti zmoniu veidus ?
Galu gale OCR (optical character recognition) softa, kuris
atpazysta teksta,- t.y. is paveiksliuko esanti teksta atpazista
ir nuskaito i atminti ?
Tai vat sitas softas pagrinde irgi remiasi dirbtiniais neuroniniais
tinklais. Ir tas metodas klysta ! Atpazinimo procesas niekada
neduoda 100% atpazinimo tikslumo garantijos. Taip pat
dirbtiniai neuroniniai tinklai mokosi kaip ir zmogus.
Taigi sitas tavo reikalavimas dirbtiniam intelektui yra
jau dabar patenkinamas, jau nekalbant apie zmogaus smegenu
simuliacija jeigu tokia butu is principo imanoma.

[Snukis]

1. Algoritmo savarankiskumo/nesavarankiskumo problema niekaip nesusijusi su tuo ar is principo visko simuliacija yra galima.

Ne - negalima. Algoritmas "is isores" panaikina betkoki "algoritmo viduje" esanciu funkciju savarankiskuma - jos vykdo uzduota programa ir tiek, bet koks savarankiskumas sulauzytu uzciklinta algoritma.

2. Algoritmas nesavarankiskas atrodys tik musu akimis, o to algoritmo metu evoliucionavusiam dirbtiniam zmogui bus nesavarankiska realybe tokia pat reali kaip ir mums - musu. Netgi tiketina, kad toks zmogus atmes realybes dirbtinumo galimybe kaip ir mes atmetam (dazniausiai) musu.

Jis neatmes - jam nera uzduota funkcija savarankiskai spresti ka vykdyti uzduotame algoritme, ka - ne.

tokiu atveju prisukami ziaslai irgi butu dirbtine gyvybe bei dirbtinis
intelektas.

Nu man atrodo tu cia darai logine kompozicijos klaida todel kad, kiekvienas simuliuotas zmogus bus dirbtinio intelekto apraiska, taciau NE KIEKVIENAS simuliuotas objektas bus dirbtinis intelektas.

Jeigu pastebi rasau "tokiu atveju", t.y. tavo apibreztomis salygomis. Aisku kad simuliuotas objektas nebus dirbtinis intelektas.

Kiekis ir greitis nedaug lemia intelektui.

Labai daug lemia. Jeigu kaip sakiau tureti kompa su labai labai
dideliais CPU/atminties ir kt. resursais tai mes
pilnai galime simuliuoti zmogaus smegenis.

Parktiskai nieko nereiskia. L.Pasteras savo didziausius atradimus padare su nepilnai funkcionuojanciais smegenimis (desine, berods, puse smegenu buvo paralyzuota). Kiekis ir greitis parodo tik kiek duomenu galima sutalpinti, bet nenurodo, kaip, kokius ir kas tuos duomenis talpins. Taip sakant : Turiu bokala, bet tai dar nereiskia, kad jis prisipildys alaus

Tas pilnas simuliavimas ir reikstu tikra dirbtini intelekta. Su dabartiniais kompais mes tegalime simuliuoti kokio nors
tarakono nervu sistema, todel cia pagrindine beda - kompo
resursai.

Net ir tarakono nervu sistemai nepakaktu visu Zemes kompu pajegumu. Tarakonas autonomiskai - savarankiskai sprendzia ka daryti, o kompus dar reikia suprograminti ir suderinti tarpusavyje

Dirbtinis intelektas turi moketi klysti ne todel, kad klaidos yra proto pozymis, bet klaidos yra ieskojimo, tyrimo, tobulejimo priezastis.

Sitam tai pritariu. Tik kas tau sake, kad neimanoma simuliuoti
dirbtiniu smegenu, kurios nemoketu klysti ? Butent jei simuliuosime
pilnai zmogaus smegenis, tai tos dirbtines smegenys lygiai tiek pat
mokes klysti kaip ir zmogus.

Negales, nes savarankiskas mastymas susijes su paradoksu:
Tavo duotame algoritme negali buti grieztu nurodymu kaip elgtis vienu ar kitu atveju norint, kad toje "visatoje" esantys individai elgtusi savarankiskai. Taip sakant - reikia isgauti nuoseklia/logiska seka vien tik is "random" funkciju
Npilnu duomenu kompas kazka panasaus ir turetu daryti. Jis turetu speti (su tam tikra tikimybe) atsakyma, maza to per kazkoki griztamaji rysi turetu ivertinti (teisingai-neteisingai, korekt-nekorekt), bei, galutinaim duomenu papildymui (viso proceso susijusio su ismoktu uzdavinio sprendimu irasymo i atminti), tureti funkcija - "pasitenkinimas-nepasitenkinimas". Konkreciai su "Saliamonu XP":
1 Sprendinio spejimas - padalinti vaika pusiau;
Numanomas ivertinimas - gerai;
Griztamojo rysio gautas patvirtinimas - negerai;
uzklausimas del irasymo i duombaze - nepatenkinama;
2 sprendinio spejimas - vaika atiduoti 1 moteriai;
Numanomas ivertinimas - gerai;
Griztamasis rysys - negerai?...;
Taigi - galvojimui neuztenka tik 0 ir 1 arba "taip" ir "ne"

Antra netgi ir dabartiniai kompiuteriai moka naturaliai klysti ir
mokintis is klaidu.

Cia yra del broko, t.y. del "algoritmo" klaidu, tai - ne ieskojimo klaidos.

As kalbu apie neuroninius tinklus.
Girdejai apie softa, kuris moka atpazinti zmoniu veidus ? Galu gale OCR (optical character recognition) softa, kuris atpazysta teksta,- t.y. is paveiksliuko esanti teksta atpazista ir nuskaito i atminti ?

Butent - softa! Nori pasakyti, kad ji susikure pats sau kompas? Net be OS?

Tai vat sitas softas pagrinde irgi remiasi dirbtiniais neuroniniais tinklais. Ir tas metodas klysta ! Atpazinimo procesas niekada
neduoda 100% atpazinimo tikslumo garantijos. Taip pat dirbtiniai neuroniniai tinklai mokosi kaip ir zmogus.

Reiks palaukti "beta versijos", o jau "pro versija"... Visa tai yra ne dirbtinio intelekto pasekme, o - zmogaus intelekto

Taigi sitas tavo reikalavimas dirbtiniam intelektui yra
jau dabar patenkinamas, jau nekalbant apie zmogaus smegenu simuliacija jeigu tokia butu is principo imanoma.

Deja - nera patenkintas ir, kiek zinau (nors naujausiu isradimu tikrai nezinau), dar net nepriarteta.

[Snukis]

Man, Snuki, pasidarė įdomu, ką čia reiškia tas taip dažnai minimas savarankiškumas? Laisva valia?

Mazdaug. Ta prasme, kad nera lemties, apie tolimesnius veiksmus kazkokio individo galima tik speti, bet ne uzduoti is anksto kazkoki algoritma.

[Nomad]

Tik bėda, kad nė velnio neaišku, kaip ten su tuo determinizmu.

Taip, teiginius, paremtus tuo, kas nei velnio neaišku, aš laikau nepagrįstais

[Vilius]

Jis neatmes - jam nera uzduota funkcija savarankiskai spresti ka vykdyti uzduotame algoritme, ka - ne.

Galima sukurti algoritmus, kurie patys sau kurs naujus uzdavinius ir ieskos jiems nauju sprendimu.

Parktiskai nieko nereiskia. L.Pasteras savo didziausius atradimus padare su nepilnai funkcionuojanciais smegenimis (desine, berods, puse smegenu buvo paralyzuota).

Kadangi neuronai neatsinaujina, zmogus turi dideli ju "rezerva". Kad uztektu visam gyvenimui.

Kiekis ir greitis parodo tik kiek duomenu galima sutalpinti, bet nenurodo, kaip, kokius ir kas tuos duomenis talpins.

Kompiuterio atveju tai yra gyvybiskai svarbu. Nepamirsk, kad intelektualioje sistemoje duomenys - tai ne tik informacija apie aplinka, bet ir duomenys apie tai, kaip ta informacija apdoroti. T.y. patys informacijos apdorojimo metodai irgi yra duomenys.

Taip sakant : Turiu bokala, bet tai dar nereiskia, kad jis prisipildys alaus

Intelekto atveju, jis gali prisipildyti pilnas "ideju, kaip galima butu uzpildyti bokala".

Net ir tarakono nervu sistemai nepakaktu visu Zemes kompu pajegumu. Tarakonas autonomiskai - savarankiskai sprendzia ka daryti, o kompus dar reikia suprograminti ir suderinti tarpusavyje

Tarakona (beje zmogu taip pat) irgi uzprogramavo evoliucija. Argi taip svarbu kas yra programuotojas? Vyrukas su akiniais ar milijonai metu bandymu ir klaidu?

Negales, nes savarankiskas mastymas susijes su paradoksu:
Tavo duotame algoritme negali buti grieztu nurodymu kaip elgtis vienu ar kitu atveju

Tai ne problema. Galima suprogramuoti taip, kad kiekvienu atveju sistemoje ieskotu jau ismokto sprendimo esamai uzduociai (kitaip sakant "is patirties"). Jei sprendimo rasti nepavyksta kuriamas naujas. Jei jis pasiteisina - yra isimenamas, kad sekanti karta nereiketu "galvoti" is naujo. Cia ir susiduriama su resursu problema. Kiek musu sistema gales igauti patirties? Kiek issami ta patirtis bus? Kiek greitai sistema gales rasti sprendimus atmintyje?

Cia yra del broko, t.y. del "algoritmo" klaidu, tai - ne ieskojimo klaidos.

Netiesa. Bandymu ir klaidu metodas sekmingai naudojamas jau esamose istemose.

[Snukis]

Galima sukurti algoritmus, kurie patys sau kurs naujus uzdavinius ir ieskos jiems nauju sprendimu.

Galima, bet jie nebus cikliski, griezti ir apskritai - tures/pataps nekontroliuojami.

Parktiskai nieko nereiskia. L.Pasteras savo didziausius atradimus padare su nepilnai funkcionuojanciais smegenimis (desine, berods, puse smegenu buvo paralyzuota).

Kadangi neuronai neatsinaujina, zmogus turi dideli ju "rezerva". Kad uztektu visam gyvenimui.

Bet faktas tas, kad kiekis nenulemia kokybes. Su skirtingais talpos kiekiais ir greiciais gali atlikti ta pati darba, so - kiekis nelemia.

Kiekis ir greitis parodo tik kiek duomenu galima sutalpinti, bet nenurodo, kaip, kokius ir kas tuos duomenis talpins.

Kompiuterio atveju tai yra gyvybiskai svarbu. Nepamirsk, kad intelektualioje sistemoje duomenys - tai ne tik informacija apie aplinka, bet ir duomenys apie tai, kaip ta informacija apdoroti. T.y. patys informacijos apdorojimo metodai irgi yra duomenys.

Taciau kas tai sistemai nurodo, kad tie duomenys yra tik info, o anie - apie apdorojima tu duomenu. Tam reikalinga ta labai neaiski funkcija - 'pasitenkinimas-nepasitenkinimas".

Taip sakant : Turiu bokala, bet tai dar nereiskia, kad jis prisipildys alaus

Intelekto atveju, jis gali prisipildyti pilnas "ideju, kaip galima butu uzpildyti bokala".

Gal... Bet iki to nedaeita...
Is kitos puses - tada kioskeli butu galima atidaryti labai pelninga turint tokiu "uzsipildanciu savaime bokalu" bent pora

Net ir tarakono nervu sistemai nepakaktu visu Zemes kompu pajegumu. Tarakonas autonomiskai - savarankiskai sprendzia ka daryti, o kompus dar reikia suprograminti ir suderinti tarpusavyje

Tarakona (beje zmogu taip pat) irgi uzprogramavo evoliucija. Argi taip svarbu kas yra programuotojas? Vyrukas su akiniais ar milijonai metu bandymu ir klaidu?

Vargu ar gamtos, evoliucijos veikima galima ivardinti tiksliai "programavimu". Greiciau tai atsitiktinumu rinkinys, kurio negali lyginti su kryptinga veikla. Cia jau kazkur diskutavome berods apie evoliucijos tikslinguma.

Negales, nes savarankiskas mastymas susijes su paradoksu:
Tavo duotame algoritme negali buti grieztu nurodymu kaip elgtis vienu ar kitu atveju

Tai ne problema. Galima suprogramuoti taip, kad kiekvienu atveju sistemoje ieskotu jau ismokto sprendimo esamai uzduociai (kitaip sakant "is patirties"). Jei sprendimo rasti nepavyksta kuriamas naujas. Jei jis pasiteisina - yra isimenamas, kad sekanti karta nereiketu "galvoti" is naujo. Cia ir susiduriama su resursu problema. Kiek musu sistema gales igauti patirties? Kiek issami ta patirtis bus? Kiek greitai sistema gales rasti sprendimus atmintyje?

Cia palietei irgi svarbia problema - "sugebejima uzmirsti". Zmogui, tai nereikalingu duomenu istrynimas ir atlaisvinimas vietos kitiems duomenims... O kompui? Kitas dalykas - vel - "pasitenkinimas-nepasitenkinimas": Jei kazkas pasiteisino - irase, jei nepasiteisino - irase! Neteisingi veiksmai kartais vertingesni uz teisingus sprendimus - is ju mokomasi, o tai butina intelektui. Daznai juk prisimeni kazkoki nemalonu prisiminti dlyka vien tik tam, kad nekartotum jo ateityje

Cia yra del broko, t.y. del "algoritmo" klaidu, tai - ne ieskojimo klaidos.

Netiesa. Bandymu ir klaidu metodas sekmingai naudojamas jau esamose istemose.

Tai tik iliuzija. Kiek zinau - dar tik kuriamas kompas, kuris mokosi is savo klaidu. Be to jis klaidomis laiko tik nukrypimus nuo uzduotos programos.

[RB]

Kaip man patinka, kai profanai aiškina, kas yra AI
OK, imam peilį, šakutę ir pradedame dorojimą.

Ne - negalima. Algoritmas "is isores" panaikina betkoki "algoritmo viduje" esanciu funkciju savarankiskuma - jos vykdo uzduota programa ir tiek, bet koks savarankiskumas sulauzytu uzciklinta algoritma.

Ar gali atmesti tikimybę, kad mūsų Visata yra tokia pati simuliacija, ir egzistuoja išorinis algoritmas, kuris „restartina“ Visatą tol, kol nepasiekia tinkamo rezultato? Ar gali pateikti kokius nors duomenis, kurie prieštarautų tokiai hipotezei?
Taigi, jei mes neturime galimybės patikrinti mūsų Visatos „savarankiškumo“ - kodėl tokią galimybę turėtų turėti simuliacijoje sukurtas agentas (agentais AI srityje vadinami objektai, gaunantys iš aplinkos informaciją, ją apdorojantys ir, remdamiesi ją, priimantys tam tikrus sprendimus ar atliekantys tam tikrus veiksmus)?

Jis neatmes - jam nera uzduota funkcija savarankiskai spresti ka vykdyti uzduotame algoritme, ka - ne.

Yra bent porą būdų tokiam algoritmui pasiekti. Genetiniai algoritmai, fuzy logic pvz. Ar elementarūs sąlyginiai sakiniai

Jeigu pastebi rasau "tokiu atveju", t.y. tavo apibreztomis salygomis. Aisku kad simuliuotas objektas nebus dirbtinis intelektas.

Pradžiai apibrėžkime, kas tas AI yra Viso pasaulio specialistai iki šiol dar nesutaria

Kiekis ir greitis parodo tik kiek duomenu galima sutalpinti, bet nenurodo, kaip, kokius ir kas tuos duomenis talpins.

Metaduomenys irgi yra programos dalis, jie taip pat priklauso nuo skaičiavimo pajėgumų

Net ir tarakono nervu sistemai nepakaktu visu Zemes kompu pajegumu. Tarakonas autonomiskai - savarankiskai sprendzia ka daryti, o kompus dar reikia suprograminti ir suderinti tarpusavyje

Dėl to, kad nepakaktų - ar tai faktas, ar tamstos spėjimas? Pats tokių duomenų neturiu.
O dėl autonomiškumo - daugybė AI agentų savarankiškai sprendžia kaip elgtis tam tikroje aplinkoje atsižvelgiant į jos sąlygas. Iš esmės tai ir apibrėžia agento sąvoką

Negales, nes savarankiskas mastymas susijes su paradoksu:
Tavo duotame algoritme negali buti grieztu nurodymu kaip elgtis vienu ar kitu atveju norint, kad toje "visatoje" esantys individai elgtusi savarankiskai. Taip sakant - reikia isgauti nuoseklia/logiska seka vien tik is "random" funkciju

Bullshit. Yra daugybė algoritmų, veikiančių „bandymų ir klaidų“ metodų. Neuraliniai tinklai, pvz., ar genetiniai algoritmai.

Taigi - galvojimui neuztenka tik 0 ir 1 arba "taip" ir "ne"

Jei tikrai neužtenka - imkime fuzy logic'ą - turėsime ne 0, 1, o 0..1

Butent - softa! Nori pasakyti, kad ji susikure pats sau kompas? Net be OS?

Tyrimai su programų evoliucija jau atliekami
http://dllab.caltech.edu/avida/

[Apostatas]

Kadangi neuronai neatsinaujina, zmogus turi dideli ju "rezerva". Kad uztektu visam gyvenimui.

Kad naujausi duomenys lyg ir paneigia si teigini. Neuronai atsinaujina. Va tik nuorodos dabar nepateiksiu.

[RB]

Bet faktas tas, kad kiekis nenulemia kokybes. Su skirtingais talpos kiekiais ir greiciais gali atlikti ta pati darba, so - kiekis nelemia.

Ne. Didesni resursai leidžia naudoti kitokius algoritmus, kurie anksčiau buvo praktiškai neįmanomi. O kai kuriais atvejais (pvz., dirbant su neuraliniais tinklais) tik turimi skaičiavimo resursai riboja tokio tinklo dydį bei sudėtingumą.

Vargu ar gamtos, evoliucijos veikima galima ivardinti tiksliai "programavimu". Greiciau tai atsitiktinumu rinkinys, kurio negali lyginti su kryptinga veikla.

Būtent taip veikia neuraliniai tinklai. Turime uždavinį, kurio sprendimas nealgoritmuojamas (ar algoritmas nežinomas, nepraktiškas, etc.). Turime kažkiek pradinių duomenų ir juos atitinkančių rezultatų. Sumaitiname visa tai neuraliniam tinklui. Neuraliniame tinkle savaime susiformuoja tam tikras algoritmas, nors pačiam programuotojui tas algoritmas taip ir lieka nežinomu. Rezultate galėsime paduoti neuraliniam tinklui panašaus tipo pradinius duomenis, kurių apdorojimo rezultato nežinome, ir jis mums greičiausiai pateiks teisingą rezultatą.
Genetiniai algoritmai veikia panašiai, tik šiuo atveju žinome apibendrintą algoritmą, bet nežinome kažkokių koeficientų.

Netiesa. Bandymu ir klaidu metodas sekmingai naudojamas jau esamose istemose.

Tai tik iliuzija. Kiek zinau - dar tik kuriamas kompas, kuris mokosi is savo klaidu. Be to jis klaidomis laiko tik nukrypimus nuo uzduotos programos.

Ne. Tokiu principu veikia neuraliniai tinklai, kurie savarankiškai mokosi vykdyti klasifikacijos uždavinius, nežinodami rezultato iš anksto (unsupervised learning). O „nukrypti nuo užduotos programos“ kompiuteris gali ne ką daugiau nei žmogus gali nukrypti nuo užduoto genomo ir nuspręsti, kad rytoj jo akys bus ne žydros, o violetinės

[Snukis]

Kaip man patinka, kai profanai aiškina, kas yra AI
OK, imam peilį, šakutę ir pradedame dorojimą.

Ne - negalima. Algoritmas "is isores" panaikina betkoki "algoritmo viduje" esanciu funkciju savarankiskuma - jos vykdo uzduota programa ir tiek, bet koks savarankiskumas sulauzytu uzciklinta algoritma.

Ar gali atmesti tikimybę, kad mūsų Visata yra tokia pati simuliacija, ir egzistuoja išorinis algoritmas, kuris „restartina“ Visatą tol, kol nepasiekia tinkamo rezultato? Ar gali pateikti kokius nors duomenis, kurie prieštarautų tokiai hipotezei?
Taigi, jei mes neturime galimybės patikrinti mūsų Visatos „savarankiškumo“ - kodėl tokią galimybę turėtų turėti simuliacijoje sukurtas agentas (agentais AI srityje vadinami objektai, gaunantys iš aplinkos informaciją, ją apdorojantys ir, remdamiesi ją, priimantys tam tikrus sprendimus ar atliekantys tam tikrus veiksmus)?

Jeigu yra "restart", tai kas nusprendzia kada uzteks to restartavimo? Pagal ka nusprendzia? "Didysis ir visagalis programeris"? Ta pacia proga, jei yra "restart" nepriklausomai nuo agento veiksmu, tai reiskiasi tas agentas nieko ir nenuveikia, kitaip sakant - jo gali ir nebuti. Zmonija dar negali vykdyti reiksmingu pokyciu visatos atzvilgiu, bet savo planetos atzvilgiu - jau gali. Jei tobulejimas tesis dar pakankamai ilgai, tai zmonija, kaip neva simuliuotos visatos agentas, nutrauks restartavima, bet tik todel, kad tai bus simuliacijos nutraukimas/algoritmo sugriovimas. "tam tikri sprendimai, veiksmai" ir rodo tokios simuliacijos neimanomuma - ribotuma. Teigti, kad mes negalime irodyti, kad nesame simuliuotoje visatoje, reiskia - pripazinti, kad yra kazkoks "sutverejas" - dievas ir viskas yra nulemta is anksto, negali perzengti tam tikru ribu.

Jis neatmes - jam nera uzduota funkcija savarankiskai spresti ka vykdyti uzduotame algoritme, ka - ne.

Yra bent porą būdų tokiam algoritmui pasiekti. Genetiniai algoritmai, fuzy logic pvz. Ar elementarūs sąlyginiai sakiniai

Sakai yra budu kai agentas gali atmesti/nevykdyti programos kurioje egzistuoja nurodymus?

Kiekis ir greitis parodo tik kiek duomenu galima sutalpinti, bet nenurodo, kaip, kokius ir kas tuos duomenis talpins.

Metaduomenys irgi yra programos dalis, jie taip pat priklauso nuo skaičiavimo pajėgumų

Zinoma: tik palik kompa be prieziuros, tai jis pats viska susiinstalins bei nuveiks visus darbus O jei dar galingas kompas, tai tik spek nusisukti ir viskas gatava?

Net ir tarakono nervu sistemai nepakaktu visu Zemes kompu pajegumu. Tarakonas autonomiskai - savarankiskai sprendzia ka daryti, o kompus dar reikia suprograminti ir suderinti tarpusavyje

Dėl to, kad nepakaktų - ar tai faktas, ar tamstos spėjimas? Pats tokių duomenų neturiu.

Nu sakysim taip: Per visa zmonijos istorija yra prigaminta tiek ivairiausiu talpu, kad i jas tilptu visas Zemeje esantis vanduo... Ar visi vandenynai jau susemti?
Paryskinau kodel tai galima laikyti faktu.

O dėl autonomiškumo - daugybė AI agentų savarankiškai sprendžia kaip elgtis tam tikroje aplinkoje atsižvelgiant į jos sąlygas. Iš esmės tai ir apibrėžia agento sąvoką

Autonomiskumas autonomiskumui nelygus.

Negales, nes savarankiskas mastymas susijes su paradoksu:
Tavo duotame algoritme negali buti grieztu nurodymu kaip elgtis vienu ar kitu atveju norint, kad toje "visatoje" esantys individai elgtusi savarankiskai. Taip sakant - reikia isgauti nuoseklia/logiska seka vien tik is "random" funkciju

Bullshit. Yra daugybė algoritmų, veikiančių „bandymų ir klaidų“ metodų. Neuraliniai tinklai, pvz., ar genetiniai algoritmai.

Aha... Gal jau yra tokiu kompu pardavime?
Imituoti savarankiskuma ar kazkoki procesa nera tas pats kaip kad toki procesa kurti nuo 0.

Taigi - galvojimui neuztenka tik 0 ir 1 arba "taip" ir "ne"

Jei tikrai neužtenka - imkime fuzy logic'ą - turėsime ne 0, 1, o 0..1

Cia turejau omenyje ne skaiciu reiksmes, o - prasme: nera vienareiksmiskumo.

Butent - softa! Nori pasakyti, kad ji susikure pats sau kompas? Net be OS?

Tyrimai su programų evoliucija jau atliekami
http://dllab.caltech.edu/avida/

Paskaitysim Aciu.
Bet... nori pasakyti, kad ten aprasoma kaip atskiras detales sumetus tarkim i kibira jame randasis Windows prototipas?