Kvantinis neapibrėžtumas
Ar čia tas pats, kur reikia mėtyt fotonus į kates?
Čia tikriausiai kalbi apie Šriodingerio katę. Ne, Heizenbergo neapibrėžtumo principas yra kas kita.
Įsivaizduok tokią situaciją: tu nori išmatuoti važiuojančios mašinos greitį bei vietą atlikdamas vieną vienintelį eksperimentą, tai yra tu nori kuo tiksliau sužinoti koks yra mašinos greitis bei kur tiksliai ji yra kažkuriuo laiko momentu. Problema yra tame, kad kuo tiksliau tu nori išmatuoti automibilio greitį, tuo ilgiau turėtų trukti tavo eksperimentas. Tačiau kuo ilgiau trunka tavo eksperimentas, tuo sunkiau nustatyti, kur tiksliai yra mašina. Ir atvirkščiai: jei nori kuo tiksliau nustatyti automobilio vietą, tuo trumpiau turi trukti tavo eksperimentas, tačiau tokiu atveju darosi vis sunkiau išmatuoti tikslų automobilio greitį.
Arba kitas, galbūt tikslesnis pavyzdys: skamba muzika, ir tu nori išmatuoti garso dažnį vienu ir labai konkrečiu laiko momentu. Bet tam, kad išmatuotum tą dažnį, tavo eksperimentas turi trukti šiek tiek laiko, todėl kai jis bus baigtas, tu tikriausiai turėsi informaciją apie garso dažnį, bet stipriai nukenės informacija apie tai, kokiu konkrečiu momentu garsas buvo būtent tokio dažnio. Ir atvirkščiai, jei nori tikslumo laike, tavo eksperimentas turi trukti kuo trumpiau, bet dėl to kenčia informacija apie garso dažnį.
Na va, kvantinėje mechanikoje, su elemtriosiomis dalelėmis yra lygiai tas pats: mes negalime gauti tikslios informacijos apie dalelės vietą bei jos energiją atlikę vieną vienintelį eksperimentą. Tegalime vienu eksperimentu nustatyti poziciją, kitu - energiją, tačiau negalime padaryti abiejų dalykų iš karto. Tiksliau, galime, bet kuo vienas iš gautų rezultatų tikslesnis, tuo kitas - ne. Jei bent kiek supranti delelių dualizmo principą, tai čia panašu kaip ir pavyzdyje su muzika: jei nori nustatyti tikslią dalelės vietą, tavo eksperimentas turi trukti labai trumpai. Jei nori kuo tiksliau nustatyti dalelės energiją (bangos ilgį), eksperimentas turi trukti kuo ilgiau.
Įsivaizduok tokią situaciją: tu nori išmatuoti važiuojančios mašinos greitį bei vietą atlikdamas vieną vienintelį eksperimentą, tai yra tu nori kuo tiksliau sužinoti koks yra mašinos greitis bei kur tiksliai ji yra kažkuriuo laiko momentu. Problema yra tame, kad kuo tiksliau tu nori išmatuoti automibilio greitį, tuo ilgiau turėtų trukti tavo eksperimentas. Tačiau kuo ilgiau trunka tavo eksperimentas, tuo sunkiau nustatyti, kur tiksliai yra mašina. Ir atvirkščiai: jei nori kuo tiksliau nustatyti automobilio vietą, tuo trumpiau turi trukti tavo eksperimentas, tačiau tokiu atveju darosi vis sunkiau išmatuoti tikslų automobilio greitį.
Arba kitas, galbūt tikslesnis pavyzdys: skamba muzika, ir tu nori išmatuoti garso dažnį vienu ir labai konkrečiu laiko momentu. Bet tam, kad išmatuotum tą dažnį, tavo eksperimentas turi trukti šiek tiek laiko, todėl kai jis bus baigtas, tu tikriausiai turėsi informaciją apie garso dažnį, bet stipriai nukenės informacija apie tai, kokiu konkrečiu momentu garsas buvo būtent tokio dažnio. Ir atvirkščiai, jei nori tikslumo laike, tavo eksperimentas turi trukti kuo trumpiau, bet dėl to kenčia informacija apie garso dažnį.
Na va, kvantinėje mechanikoje, su elemtriosiomis dalelėmis yra lygiai tas pats: mes negalime gauti tikslios informacijos apie dalelės vietą bei jos energiją atlikę vieną vienintelį eksperimentą. Tegalime vienu eksperimentu nustatyti poziciją, kitu - energiją, tačiau negalime padaryti abiejų dalykų iš karto. Tiksliau, galime, bet kuo vienas iš gautų rezultatų tikslesnis, tuo kitas - ne. Jei bent kiek supranti delelių dualizmo principą, tai čia panašu kaip ir pavyzdyje su muzika: jei nori nustatyti tikslią dalelės vietą, tavo eksperimentas turi trukti labai trumpai. Jei nori kuo tiksliau nustatyti dalelės energiją (bangos ilgį), eksperimentas turi trukti kuo ilgiau.
Pirma - kalba eina ne tik apie daleles, bet didesni kunai tiesiog per dideli, kad butu pastebetas minetasis efektas.Ateonas wrote: Na va, kvantinėje mechanikoje, su elemtriosiomis dalelėmis yra lygiai tas pats: mes negalime gauti tikslios informacijos apie dalelės vietą bei jos energiją atlikę vieną vienintelį eksperimentą
Antra - gaspadorishkai kalbant, mazhiausios impulso paklaidos ir mazhiausios koordinates paklaidos sandauga lygi Planko konstantai; kaip sakoma, aukshchiau bambos neishshoksi
Dideliems kūnams mums paprasiausiai nereikia tokio tikslumo. Bet jei norime išmatuoti kad ir to pačio automobilio vietą ypač tiksliai, turime tai daryti elementariųjų dalelių lygyje, ir ten jau karaliaus neapibrėžtumas.Vajezus wrote:Pirma - kalba eina ne tik apie daleles, bet didesni kunai tiesiog per dideli, kad butu pastebetas minetasis efektas.
Va dar vienas iš būdų paaiškinti tą neapibrėžtumą... elementariosios dalelės elgiasi tiek kaip paprastos, mums suprantamos dalelės, tiek kaip bangos. Tos dalelės elgiasi kaip bangos ne ta prasme, kad skrieja visaip banguodamos. Dalelės banga tiesiog nurodo tikimybę rasti dalelę vienoje ar kitoje vietoje. Štai pavyzdžiui tikimybė rasti elektroną vienoje ar kitoje vietoje gali būti pavaizduota šitaip (mėlyni taškeliai):
Šita tikimybė gali būti užrašyta kaip banga. Na čia iš esmės ir yra tas dualizmo principas, arba kaip aš jį suprantu.
Dabar, iš piešinėlio gana aiškiai matosi, kokia ta banga, tačiau prastai matosi, kur tas elektronas yra iš tiesų - vietoj to mes turime tikimybę, kur jis gali būti tuo momentu. Jei tų taškelių bus mažiau, tai turėsime gerokai mažiau variantų, kur elektronas yra iš tiesų, tačiau bus sunkiau matyti pati banga: jei taškelis bus tik vienas, tai apie bangą nebus galima pasakyti praktiškai nieko.
Na nevisai taip. Desni mes galime nustatyti bet jis bus ivykis "tilps" i desni su tam tikra paklaida.Moshiah wrote:Kiek perfrazuojant:
Mes galime tiksliai nustatyti arba ivyki arba jo desni bet ne abu drauge.
O cia pas tave kartais ne ciklisko argumentavimo logine klaida ?Snukis wrote: Na nevisai taip. Desni mes galime nustatyti bet jis bus ivykis "tilps" i desni su tam tikra paklaida.
Desnis --> Ivykis --> Desnis, tai gaunasi, kad pasiremdamas
prielaida ja ir irodei
Greiciau fraktalas tipo "matrioska": Desnis1-->Ivykis1-->Desnis2-->Ivykis2-->...senis wrote:O cia pas tave kartais ne ciklisko argumentavimo logine klaida ?Snukis wrote: Na nevisai taip. Desni mes galime nustatyti bet jis bus ivykis "tilps" i desni su tam tikra paklaida.
Desnis --> Ivykis --> Desnis, tai gaunasi, kad pasiremdamas
prielaida ja ir irodei
Gali nustatyti desni ir ivyki "1", bet negali tiksliai nustatyti is ju isplaukiancius kitus desnius ir ivykius ir taip iki begalybes
Ok. Tik cia paimta prielaida, kad desniu skaicius yra begalinis.Snukis wrote: Greiciau fraktalas tipo "matrioska": Desnis1-->Ivykis1-->Desnis2-->Ivykis2-->...
Gali nustatyti desni ir ivyki "1", bet negali tiksliai nustatyti is ju isplaukiancius kitus desnius ir ivykius ir taip iki begalybes
Vat su situo tai neaisku. Gal taip o gal ir ne.
Reiketu irodyti.
Man noretusi manyti, kad jei visata yra ribota tiek joje
esancios riboto materijos kiekio atzvilgiu, tiek joje esancios ribotos erdves atzvilgiu, tai lyg ir gaunasi, kad ir desniu skaicius turetu buti
ribinis - ar as blogai paralele isvedziau ?
Tik va kažkodėl sąryšius apibūdina iracionalieji skaičiai, kuriuos asimptotiškai priartėdami (ad infinitum) tegalime nustatyti.senis wrote: Man noretusi manyti, kad jei visata yra ribota tiek joje
esancios riboto materijos kiekio atzvilgiu, tiek joje esancios ribotos erdves atzvilgiu, tai lyg ir gaunasi, kad ir desniu skaicius turetu buti
ribinis - ar as blogai paralele isvedziau ?
Nu bet cia tik matematiniu poziuriu.Vajezus wrote: Tik va kažkodėl sąryšius apibūdina iracionalieji skaičiai, kuriuos asimptotiškai priartėdami (ad infinitum) tegalime nustatyti.
Fizikiniu poziuriu - pirmiau mums per kepenis duos ne asimptotinis
artejimas prie irracionalaus skaiciaus, o negalejimas visiskai tiksliai
ismatuoti eksperimento rezultatu - kvantinis neapibreztumas.
Tai viena.
Antra - vien pats begalinis didinimas skaiciaus tikslumu dar nereiskia, kad kazkur begaliniame tikslume slepiasi begalinis kiekis desniu.
Trecia - kadangi mes gyvename baigtineje visatoje, tai kodel
baigtineje visatoje turetu buti begalinis desniu skaicius ? Juk greiciau atvirksciai.
Nereikia uzmirsti "griztamojo rysio" - vienas desnis itakoja kita arba kelis kitus, o sie, savo ruoztu dar kitus, kurie, galbut, itakoja ta desni, nuo kurio pradejom. Pvz.: tvermes desniai ir superpozicijos principai. Negali sakyti, kad jie yra visiskai atskiri, kaip ir negali sakyti, kad jie visiskai tapatus.senis wrote:.. vien pats begalinis didinimas skaiciaus tikslumu dar nereiskia, kad kazkur begaliniame tikslume slepiasi begalinis kiekis desniu.
Trecia - kadangi mes gyvename baigtineje visatoje, tai kodel
baigtineje visatoje turetu buti begalinis desniu skaicius ? Juk greiciau atvirksciai.