Greiciau uz C

[Snukis]

Jei kazkoks greitis yra konstanta, tai is to automatiskai isplaukia bangos ilgio ir tos bangos daznio tarpusavio priklausomybe.

O jei kvanto-mechaniskai bangos ilgio ir bangos daznio tarpusavio priklausomybe yra su neapibreztumais, tai automatiskai isplaukia, kad bangos sklidimo greicio konstantiskumas yra gincitynas dalykas.

Kitaip kalbant:
As sakau jei zinome, kad 4=x*y, tai is to isplaukia, kad x ir y reiksmes bei ju sandaugaturi buti irgi grieztai apibreztos - 4=2*2.
Tu teigi, kad nezinant reiksmiu galima daryti isvada, kad ju sandauga neapibreztas dydis - x*y=z. Tu teisus butum jei tikrai nezinotum jog dydis z yra konstanta ir priedo zinoma konstanta. Esme ta, kad as kalbu butent apie toki atveji, kai ta konstanta yra zinoma, so x ir y negali buti neapibrezti.

[Snukis]

Dar fleimui:

1) RT formule m = m0 / sqrt(1-v^2/c^2).
2) (1) israiska parodo, kad greiciu artejant i c, mase -> begalybe.
3) taciau greitis kaip po toks yra reliatyvus dalykas,- priklauso nuo
atskaitos sistemos.
4) So pagal (3) iseina, kad auganti mase irgi reliatyvus dalykas priklausantis nuo atskaitos sistemos.
5) So jeigu as stumiu kuna i c greiti, tai mano atzvilgiu kunas nejuda.
6) So mano atzvilgiu kuno reliatyvistinis mases padidejimas = 0.
7) So vadinasi as galiu pagreitinti kuno greiti iki C, nes man
nusisvilpt, kad kitoms atskaitos sistemoms to kuno mase begaline ?!!

Kaip cia dabar ?
Kuris man graziai si stebukla paaiskinsite ?

Dalykas tas, kad cia ir yra RT priestaravimas sau paciai. Einsteinas to priestaravimo ( 3) ) bande isvengti teigdamas, kad greitis c yra absoliutus, o ne reliatyvus, t.y. nepriklauso nuo atskaitos sitemos. Is to isplaukia kiti marazmai. Pvz.: 5),6) ir 7) kaip ir butu tavo isdestyta neteisingai jei c - absoliutus, taciau jau pacioje RT pradzioje Einsteinas teigia, kad Minkovskio erdvelaikyje pakitimu nera (pakitimai yra tik paciam judanciam kunui), t.y. pripazista, kad 5), 6) ir 7) tavo teiginiai yra teisingi.

[Snukis]

Tu turbūt turi galvoje raketą, kurioje tiek daug kuro, jog ji gali pakankamai ilgai greitėti?

Na neturejau is tikro galvoje raketu, taciau galiu perfrazuoti klausima ir raketoms

Sakykim kosmose yra 3 raketos : A,B,C.
Raketos C greitis:
C->A = 0.99 c
C->B = 5 km/h
Tai dabar iseitu raketos C reliatyvistinis mases padidejimas A atzvilgiu yra
labai didelis ir reikia daug daug energijos, kad dar pagreitinti raketa C raketos A atzvilgiu. Taciau raketa C raketos B atzvilgiu juda pescio zmogaus ejimo greiciu. Taigi raketos C reliatyvistinis mases padidejimas B raketos atzvilgiu yra praktiskai 0. Ir raketai C dar galima normaliai pagazuoti B atzvilgiu. Dabar klausimas:

Kadangi RT draudzia pasiekti greiti c del mases augancios i begalybe,-
kodel RT LIEPA man pasirinkti atskaitos sistema- raketa A ?

Tu cia formuluoji H.Dinglio priestaravima tik masei. Dinglis iskele panasu priestaravima laikui (Dvyniu paradoksui paneigti).

[Snukis]

Joks šuo čia nepakastas. Tiesiog A raketos atžvilgiu bus sunaudota daug energijos tam, kad labai nežymiai pagreitinti labai masyvią raketą C. O B raketos atžvilgiu, bus sunaudojamas tas pats energijos kiekis, kad labai smarkiai pagreitintumėm normalios masės C raketą.

Cia taip iseitu, kad negalima pagreitinti vienos raketos C, t.y. suteikti energija jai vienai. Pagreitinus raketa C pagreiteja ir raketos B bei A nors ju kuro bakai gal jau seniai tusti.
Visgi Dinglio priestaravimas yra galingas dalykas - sukisa Einsteino RT is savo paties sh....

[Svetimas]

Cia taip iseitu, kad negalima pagreitinti vienos raketos C, t.y. suteikti energija jai vienai. Pagreitinus raketa C pagreiteja ir raketos B bei A nors ju kuro bakai gal jau seniai tusti.
Visgi Dinglio priestaravimas yra galingas dalykas - sukisa Einsteino RT is savo paties sh....

Ar gali aiškiau išplėtoti savo mintį?

[senis]

As sakau jei zinome, kad 4=x*y, tai is to isplaukia, kad x ir y reiksmes bei ju sandaugaturi buti irgi grieztai apibreztos - 4=2*2.
Tu teigi, kad nezinant reiksmiu galima daryti isvada, kad ju sandauga neapibreztas dydis - x*y=z. Tu teisus butum jei tikrai nezinotum jog dydis z yra konstanta ir priedo zinoma konstanta. Esme ta, kad as kalbu butent apie toki atveji, kai ta konstanta yra zinoma, so x ir y negali buti neapibrezti.

Snekekime konkreciau:
Heizenbergo principas:
1) dE*dt >= h/(4*pi)
2) Fotono energija - E = h*N
3) Is (1,2) -> d(h*N) * dt >= h/(4*pi)
-> dN*dt >= 1/(4*pi)
-> dN >= 1/(4*pi*dt)

Taigi fotono daznis yra neapibreztas. Tokiu paciu budu galima parodyti, kad ir fotono bangos ilgis yra neapibreztas.
So situo atveju x,y neapibrezti. So - tu klysti.

p.s.
Del fotonu daznio, bangos ilgio neapibreztumu mes su Svetimu lyg
ir sutarem. Tai nepradekim cia vel ta pati per ta pati.
Galu gale jei makroskopiniu lygiu konstanta C yra pastovi,
tai dar nereiskia, kad ir kiekvienam fotonui ji nepajudinama lyg
uola.