Įsižeidimas
Aš jau labai senai priėjau išvados, kad įsižeidęs žmogus negali nieko kaltint, nes kaltas (jei jau vartot šį žodį, ko apskritai nemėgstu) yra tik jis pats. Ir tai, kad jis įsiskaudino, iš esmės yra tik jo vieno problema. IMHO kuo daugiau žmogus turi tuštybės, tuo greičiau linkęs įsižeist. Isn't it true?
Lygiai taip, kaip ir niekas negali sukelti skausmo kitam žmogui? Pagalvokim - juk tai paties žmogaus organizmas siunčia skausmo signalus į smegenis, taigi skausmą sukelia jis pats. Kaltas čia žmogaus organizmas, t.y., pats žmogus kuriam skauda.
dėl skausmo tai aš nesutinku, arba nesupratau, ką čia norėjot pasakyt. jeigu ateina mano kaimynas ir duria su šake man i koją, tai čia aš kalta? taip, sutinku, kad skauda man, bet gi dėlto, kad kojoj skylė, kurią beprotis kaimynas įtaisė.
o su įsižeidimu..manau, kad "slydesnis" dalykas nei su skausmu sutinku, kad nuo pačio žmogaus priklauso. nafig kreipt dėmesį ir įsižeist jei tau kažkas kažką sako. išvis šitas "pojūtis" kažkaip man juokingas. jeigu tave nepagrįistai kuonors kaltina, o tu žinai, kad esi nesusijęs,tai įsižeist būtų neprotinga. jeigu žmogus tau pasako kokią realią/skudžią/akivaizdžią "tiesą" apie tave, tai kam įsižesit, jeigu jis teisus..hm.. vnž, keistas dalykas. nors manau atprast nuo "įsižeidinėjimų" taip pat yra nelengva. čia gal prasideda visokios savigarbos ir pan..
o su įsižeidimu..manau, kad "slydesnis" dalykas nei su skausmu sutinku, kad nuo pačio žmogaus priklauso. nafig kreipt dėmesį ir įsižeist jei tau kažkas kažką sako. išvis šitas "pojūtis" kažkaip man juokingas. jeigu tave nepagrįistai kuonors kaltina, o tu žinai, kad esi nesusijęs,tai įsižeist būtų neprotinga. jeigu žmogus tau pasako kokią realią/skudžią/akivaizdžią "tiesą" apie tave, tai kam įsižesit, jeigu jis teisus..hm.. vnž, keistas dalykas. nors manau atprast nuo "įsižeidinėjimų" taip pat yra nelengva. čia gal prasideda visokios savigarbos ir pan..
Skausmas sukeliamas fizinio kontakto. Įsižeidimas sukeliamas paties žmogaus reakcijos į tai, ką jis išgirdo / pamatė. Kadangi tokio stiprumo garso bangos negali žmogaus niekaip paveikti, visa esmė pačio įsižeidusiojo žodžių interpretacijoj. Su šake lygiai vienodai gali sužeist tiek japoną, tiek austrą, tačiau abu niekaip nereaguos, jei rusiškai pasiųsi.
Geras klausimas nuosekliai mastant, čia tik paties kaltė.
Apskritai, kaip jau minėjau, man labai nepatinka sąvokos "kaltas", "kaltė", kai naudojamos ne teisinėj kalboj. Taigi, abiem atvejais IMHO yra niekas nekaltas. Arba, abu kalti, jei taip norit. Vienas - kad negalvojo, ką šneka (daro), kitas - kad turi per daug pasipūtimo ir savęs sureikšminimo.
Aiškumo dėlei, aš nesakau, kad idealu būtų klausytis visokių įžeidinėjimų ir nieko nesiimt. Yra įvairiausių situacijų, pvz., karininkas paprasčiausiai negali leist eiliniams savęs žeminti, kad neprarastų autoriteto. Arba paprastam gyvenime - jei tave įžeidinėja, tikrai nenorėsi su tuo žmogum palaikyt tolimesnių santykių. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas, kaip reaguot į a la įžeidimą, turi būt padiktuotas proto ir tik proto. Jei neva kokie tai įžeidinėjimai užkabina tau kažką viduj - reik susirūpint ir ką nors daryt su savim.
Apskritai, kaip jau minėjau, man labai nepatinka sąvokos "kaltas", "kaltė", kai naudojamos ne teisinėj kalboj. Taigi, abiem atvejais IMHO yra niekas nekaltas. Arba, abu kalti, jei taip norit. Vienas - kad negalvojo, ką šneka (daro), kitas - kad turi per daug pasipūtimo ir savęs sureikšminimo.
Aiškumo dėlei, aš nesakau, kad idealu būtų klausytis visokių įžeidinėjimų ir nieko nesiimt. Yra įvairiausių situacijų, pvz., karininkas paprasčiausiai negali leist eiliniams savęs žeminti, kad neprarastų autoriteto. Arba paprastam gyvenime - jei tave įžeidinėja, tikrai nenorėsi su tuo žmogum palaikyt tolimesnių santykių. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas, kaip reaguot į a la įžeidimą, turi būt padiktuotas proto ir tik proto. Jei neva kokie tai įžeidinėjimai užkabina tau kažką viduj - reik susirūpint ir ką nors daryt su savim.
Atsiprašau, bet aš daug nemastydamas prigalvočiau bent šimtą kitų galimybių tarp "nieko" ir "į galvą".
Turiu pasakyti kad aš panašiai mąsčiau mokykloje. Kita vertus, aš ir buvau tas kuris įžeidinėjo bei tyčiojosi. "Aukos" buvo kaltos dėl to, jog paprasčiausiai nesugebėjo tinkamai apsiginti. Tačiau kai kas nors pasityčiodavo iš manęs, panašus mąstymas akimirksniu išgaruodavo. Man kažkaip iš to pakankamai aiškios išvados peršasi: jauti kad kažką darai blogai, taigi reikalingas kažkoks pasiteisinimas.
Atsiprašau, bet man atrodo pakankamai akivaizdu, kad žeisti gali ne tik fizinis kontaktas, bet ir informacija. Jei pavyzdžiui kokia nors bobutė atsistoja kad pasižymėtų taloną troleibuse, o aš staigiai užimu jos vietą, tai ką, ji pati kalta jei įsižeidžia? Gal ji šitaip save sureikšmina? O jei dar ir išrėšiu: "ko spoksai, kale?", tai jis taip pat pasielgs netinkamai jei įsižeis?
Atsiprašau, bet man atrodo pakankamai akivaizdu, kad žeisti gali ne tik fizinis kontaktas, bet ir informacija. Jei pavyzdžiui kokia nors bobutė atsistoja kad pasižymėtų taloną troleibuse, o aš staigiai užimu jos vietą, tai ką, ji pati kalta jei įsižeidžia? Gal ji šitaip save sureikšmina? O jei dar ir išrėšiu: "ko spoksai, kale?", tai jis taip pat pasielgs netinkamai jei įsižeis?
Skirtumas, kad aš neatsisakau šių pažiūrų, ir kai bandoma tyčiotis iš manęs. Apskritai, beveik pamiršau, koks yra pojūtis "įsižeisti"Turiu pasakyti kad aš panašiai mąsčiau mokykloje. Kita vertus, aš ir buvau tas kuris įžeidinėjo bei tyčiojosi. "Aukos" buvo kaltos dėl to, jog paprasčiausiai nesugebėjo tinkamai apsiginti. Tačiau kai kas nors pasityčiodavo iš manęs, panašus mąstymas akimirksniu išgaruodavo.
Aš atgailausiu tik prieš tuos žmones, kuriuos įžeidžiau, o ne prieš kažkokią mitinę būtybę, kuria net netikiu.quest wrote:Ateonas >>> atgailauk, nes kitame gyvenime uz tai atsakysi. (tiesiog atsiprashyk Dievo, paprasyk, kad atleistu uz t.t.t.t.t.....) Gal tu lankai baznycia ir eini ishpazinties? Nesiskaito (beveik) Nes baznycioj viskas eina per pinigus.
turėsi stoti į tokių norinčių eilę Bet šiaip čia diskusija ne apie mano asmenines savybes