Ar etiška netikinčiam tapti krikštatėviu?
kiek ateisto tapimas krikštatėviu būtų nepagarba religijai? krikštavaikiui? krikštavaikio tėvams? savo įsitikinimams? ar čia viskas prasideda ir baigiasi ties savo įsitikinimais?
Pirmiausia, religijos gerbti neprivaloma - čia reikėtų kalbėti apie pagarbą to vaiko tėvams, kurie siūlo tapti krikštatėviu. Tai siūlydami, jie visgi parodo šiokią tokią pagarbą tau, ir tikisi, kad tu tai įvertinsi. Sutikdamas, tačiau nerodydamas ypatingo džiaugsmo, rizikuoji pasirodyti nedėkingas. Nesutikdamas rizikuoji būti paženklintas išsišokėliu, tačiau jei paaiškini visas priežastis, yra šansas kad pelnysi taškų už atvirumą. Vienaip ar kitaip, svarbiausias kriterijus pasirenkant šiuo atveju turėtų būti ne religija ar asmeniniai įsitikinimai, o gerų santykių su artimaisiais išsaugojimas, bent aš taip manau.
Tokiu pat principu vegetara galima priversti valgyti mesa, o abstinenta - gerti shnapsa.Ateonas wrote: Pirmiausia, religijos gerbti neprivaloma - čia reikėtų kalbėti apie pagarbą to vaiko tėvams, kurie siūlo tapti krikštatėviu. Tai siūlydami, jie visgi parodo šiokią tokią pagarbą tau, ir tikisi, kad tu tai įvertinsi. Sutikdamas, tačiau nerodydamas ypatingo džiaugsmo, rizikuoji pasirodyti nedėkingas.
Na įsivaizduok kad pas tave ateina žmogus, o tu nežinai, kad jis vegetaras ir paruoši jam kokį kiaulienos kepsnį. Jei jis sutiks ir valgys jį skausmo iškreiptu veidu, tai jau jo paties problema. Tas pats su abstinentu ar krikštatėviu. Kam sutikti, jei žinai kad tau tai bus ypač nemalonu? Arba pasakai "ne" ir paaiškini kame reikalas, arba būk malonus ir bent pavaidink kad tau malonu. Kitaip statai į nepatogią padėtį tuos žmones, kurie stengiasi tave nudžiuginti - kiaulienos kepsniu ar kvietimu tapti krikštatėviu.Vajezus wrote:Tokiu pat principu vegetara galima priversti valgyti mesa, o abstinenta - gerti shnapsa.
Jei einama shliubo del tevu, tai darosi smalsu: negi tevai neturi supratimo apie savo atzhalu pazhiuras? Net ne karto nepasidomejo?Ateonas wrote: Na įsivaizduok kad pas tave ateina žmogus, o tu nežinai, kad jis vegetaras ir paruoši jam kokį kiaulienos kepsnį. Jei jis sutiks ir valgys jį skausmo iškreiptu veidu, tai jau jo paties problema
Jeigu tėvai žino, tuomet tai visai kitas dalykas. Jei nežino, tuomet liksi visiškai nesuprastas jei eisi šliūbo ir visaip maivysiesi demonstruodamas kaip tau tai nemalonuVajezus wrote:Jei einama shliubo del tevu, tai darosi smalsu: negi tevai neturi supratimo apie savo atzhalu pazhiuras? Net ne karto nepasidomejo?
Na, shvelniai tariant, keistoki santykiai sheimojeliocikas wrote: o jei vistik neturi supratimo?
Viskam savas laikas ir vieta. Geriausias variantas būtų nusiplauti nuo visokių religinių ritualų, nes jeigu išrėši visas priežastis nieko neslėpdamas, į tave pažiūrės mažų mažiausiai kreivai. Todėl kartais geriau apsimetinėti, kad ir kaip tai nepatiktų.Ramzajus wrote:O kur principai, orumas?
Aš irgi to nedarau... Nieko nėra blogiau nei pavyzdžiui per kokius giminės pietus išgirsti: "o dabar visi atsistojam ir pasimeldžiam". Kartais pavyksta ištaikyti momentą ir išbėgti į toletą, bet ne visuometRamzajus wrote:Gerai pamenu, kaip per kažkurį giminės meetą surengėm ekskursiją į bažnyčią, tai bene penkis kartus teko atsakinėt į klausimus, kodėl nepersižegnoju, kai tai daro visi. Aišku, galėjau, juk neskauda, bet šito jau jie nesulauks.
Nors jau priprantu. O kas dėl elgesio bažnyčioje tai iš viso sunkoka. Žegnotis tai nesižegnoju, bet atsimenu prieš kokius metus teko eiti į bažnyčią, nes buvo vieno giminaičio laidotuvės, tai kai visi klaupdavosi per mišias aš pasilikdavau sėdėti ir dairydavausi ką kiti daro 
Pirmą kartą kai visi klaupėsi tai mano brolis taip pat klaupėsi, antrą kartą jau sekė mano pavyzdžiu Kreivų žvilgsnių buvo, bet nei vieno komentaro neišgirdau.kai perki koki nors laikrasti, tikriausiai prasai isplesti puslapi su horoskopais ir isskaiciuoti ta puslapi is kainos? jei ne - tu prisidedi prie honoraru/algu mokejimo horoskopu sudarinetojams, nors ju paistalais ir netiki.Ramzajus wrote:O kur principai, orumas?
as laikausi poziurio, kad isitikinimai/principai neturi trukdyti gyventi.
Jei nesi pasirenges nieko paaukoti vardan isitikinimu, tai nelabai isivaizduoju, ar jie kur nors pasireiksh tavo gyvenime, apart saloniniu pokalbiu.liocikas wrote: as laikausi poziurio, kad isitikinimai/principai neturi trukdyti gyventi.
Man irgi ji yra visiškai nesvarbi. Tačiau žinau, kad jeigu kažkam neįtiksiu, tai susirūpinę giminaičiai gali kreiptis į mano tėvus, o aš jiems visiškai nenoriu užkelti tokios "problemos" ant pečių... Maždaug, darykit su savo sūnumi ką nors.Ramzajus wrote:Manęs kažkaip ta giminių nuomonė nekaso, todėl ir priežasčių išrėžti nesivaržau.
tik nereikia manes vaizduoti, kaip kokio bestuburioRamzajus wrote:Ir todėl nusileidi daugumos nuomonei ir pasirašai visokiems religiniams ritualams?
tikrai nemakaluoju rankomis tu juokingu virazu vos tik iejes i baznycia. taciau, jei manau, kad is manes to tikimasi ir man rupi to zmogaus nuomone, nedarau is to problemos.
esu nemazas egoistas ir i dalykus beveik visada ziuriu is "kokia man nauda?" poziciju. vat as ir klausiu saves: kas bus jei as apsiskelbsiu visiem prisiekusiu ateistu? prasides (1) apkalbos, (2) durni klausimai, galu gale mociute (3) buta uzrasys ne man, o kokiai nors baznyciai. ar man tai naudinga? (1) ne, (2) ne, (3) ne. ar as tai darysiu? ne.
ir apskritai principingumas man visada siejasi greiciau su buku uzsispyrimu ir nelankstumu, nei stipria asmenybe.
Visishkai desninga, kad turime bestuburius politikusliocikas wrote: ir apskritai principingumas man visada siejasi greiciau su buku uzsispyrimu ir nelankstumu, nei stipria asmenybe.
Tie, kurie turi bukumo laikytis principu, greit atkrenta, ishvadinti marginalais Nors visgi šiek tiek pagalvojus man atrodo nenormalu kad savo pažiūras kartais tenka slėpti, ir vien tam, kad žmonės nelaikytų tavęs idiotu 
O tam, kad taip nebūtų, privalai linksėti galva kai tie kalba nesąmones, o jei to nedarai, reiškia - negerbi. Gaila, bet taip yra.
O tam, kad taip nebūtų, privalai linksėti galva kai tie kalba nesąmones, o jei to nedarai, reiškia - negerbi. Gaila, bet taip yra.Dabar pamislinau, kad ish tiesu yra didele pagunda apsimetineti del turto; kaip kad Liocikas minejo - del prietaringos bobutes palikimo. Ale tuo atveju isheina, kad ivykdoma samoninga bobutes apgavyste, siekiant turto