p2p

[Apostatas]

Su viskuo ką pasakė MaikUniversum išskyrus tik tai, kad CD su žaidimu turi kainuot ne 5, o be abejo 4. Tai juk akivaizdu!
O jei rimtai, skaityti MaikUniversum postus dažnai daug smagiau negu humoro skyrelį, ačiū tau už gerą nuotaiką.

[Šešėlis]

O apie DABARTINES muzikos albumų kainas, manau, net neverta šnekėt, jos mažiausiai 5 kartus, o neretai, 10 kartų išpūstos, nei kad vidutinis vartotojas išgali susimokėt.

Aš esu vidutinis vartotojas ir už vieną muzikinį kompaktą susimoku maždaug tiek, kiek vieną kartą išleidžiu vidutinio lygio restorane.

[RB]

[*] fiksuota (min/max) skaitmeninės kopijos kaina, tarkim nuo 1 iki 5 litų. Tie kas norės, sumokės vieną litą, kas norės, 4 ar 5, bet galima beveik garantuoti, kad dauguma mokės daugiau.
[*] pasiūlyti mokėti už albumą nuo 1 lito iki begalybės. Aišku, tokiu atveju galima spėti, jog visi mokės tik 1 litą, nes bus sunku apsispręst.

Pagal visus ekonomikos dėsnius galima garantuoti, kad dauguma mokės mažiau. Bet tu juk sakei, kad skaitmeniniu pavidalu informacija nėra nuosavybė. Tai kaip čia dabar siūlai ją pardavinėti? Nuoseklumo pasigendu. Visi tavo siūlymai susiveda į tai, kad intelektinė nuosavybė egzistuoja, tik tu kažkodėl nori nustatinėti jai kainą. O gal aš galiu nustatinėti kainą duonai parduotuvėje, nes man atrodo, kad ji per brangi?
Arba gal aš galiu nuspręsti, kad mobilusis telefonas nėra nuosavybė (kaip tu nusprendei dėl intelektinės nuosavybės) ir tave sutikęs gatvėje atimti tavo telefoną?

Apie milijonus kalbant – o tu žinai, kiek kainuoja filmo, žaidimo ar programinės įrangos sukūrimas? Bent įsivaizduoji?

Dėl žaidimų, viską išspręs rinka. Tad ateityje tie tavo atviro kodo žaidimai tikrai bus, netgi dabar jų yra, tingiu kapstyt tau dabar, ir jie aišku, nėra tokie "superiniai" kaip komerciniai, tačiau faktas, kad egzistuoja.

Kokia rinka? Jei programinė įranga nėra nuosavybė, jos negalima pardavinėti, tai jokios rinkos nėra ir būti negali.

Mokės, nes many, kad taip parodys/pamalonins savo mėgstamą atlikėją + per daug nenuskurs, nes kaina iš esmės nebus per aukšta. O apie DABARTINES muzikos albumų kainas, manau, net neverta šnekėt, jos mažiausiai 5 kartus, o neretai, 10 kartų išpūstos, nei kad vidutinis vartotojas išgali susimokėt. (...) Dabar kainų rinka nereguliuoja, nes nėra laisvos rinkos.

Tikrai išpūsta? O kaip suskaičiavai, jei ne paslaptis? Prašom, skaičiavimus į studiją.
Nėra laisvos rinkos? O kas ją varžo? Kas draudžia tau įkurti įrašų studiją ir leisti CD po 5 litus, sudarius sutartis su atlikėjais? Gi akimirksniu nukonkuruosi visus.
Ir dar aš manau, kad automobilių kaina yra išpūsta 1000 kartų. Kadangi negaliu nusipirkti „Ferrari“ už 500 eurų, tai manau, kad turiu teisę jį pavogti.

[MaikUniversum]

Tai kaip čia dabar siūlai ją pardavinėti? Nuoseklumo pasigendu. Visi tavo siūlymai susiveda į tai, kad intelektinė nuosavybė egzistuoja, tik tu kažkodėl nori nustatinėti jai kainą. O gal aš galiu nustatinėti kainą duonai parduotuvėje, nes man atrodo, kad ji per brangi?
Arba gal aš galiu nuspręsti, kad mobilusis telefonas nėra nuosavybė (kaip tu nusprendei dėl intelektinės nuosavybės) ir tave sutikęs gatvėje atimti tavo telefoną?

Aš siūlau alternatyvas. Mano nuomonė daug radikalesnė šiuo klausimu.
Bet aš nieko prieš būčiau už albumą mokėt, kad ir skaitmeninę kopiją. Nes TAI jau būtų šis tas.

Ir nedaryk iš savęs klouno, prie ko čia materialus daiktas ir duomenys/informacija ? Aš gi argumentuoju, kodėl intelektinės "nuosavybės" nelaikau nuosavybe. O tu pradedi skiesti apie telefonų vagystes. Du skirtingi dalykai.

Kokia rinka? Jei programinė įranga nėra nuosavybė, jos negalima pardavinėti, tai jokios rinkos nėra ir būti negali.

Kodėl negali nebūti rinkos ? Įrašai programą į CD ir pardavinėji. O CD tai jau realus daiktas.
Aišku, su softu čia kebliau, kadangi aš domiuosi tik muzikos alternatyvom.

Bet panašu, kad tu moki tik nusišnekėt (aka kurt šiaudines baidykles) ir fantazuot apie ferarius.
Aš šneku apie "intelektinę nuosavybę", o ne materialią. beprasmiški tavo argumentai ir visos diskusijos šia tema su tavimi.

[Svetimas]

Problema yra intelektinė nuosavybė, kurią aš laikau absurdiška ir utopiška sąvoka, (kaip ir komunizmą). Tarkim, aš išgirstu kokią dainą, ir nutariu panaudot tarkim tuos pačius akordus, melodiją ir visą kitą, išskyrus tarkim dainos tekstą ar panašiai. Ar aš pažeisiu tos dainos kūrėjo teises ? Ar aš taip atimu iš jo turtą ? Kur ta riba ? Kas nustato tą ribą tarp plagiato ir "atsitiktinio sutapimo" ? Juk visi dainų akordai išgroti, galima sakyti, ir vis dar atsiranda muzikantų, kurie va, teisiasi su kitais muzikantais, neva pastarieji "nuplagijavo" jų melodiją. Kas čia per briedas ? Kur tad ta riba ? Kas kaip nori, tas interpetuoja ? Arba, jeigu sutampa du akordai, tai dar ne plagiatas, o jeigu trys akordai, jau plagiatas ?

Čia ir yra pagrindinė ir didžiausia problema, kad labai sunku vienareikšmiškai ir pagrįstai atsakyti, kur kiekvienu konkrečiu atveju baigiasi ir kur prasideda intelektinė nuosavybė. Aš jau buvau vienoj temoj uždavęs klausimą: "Kaip, vienu atveju, apginti kūrėjo darbą ir pastangas nuo kopijavimo, ir kaip, kitu atveju, apginti sąžiningą ir savarankišką kūrybinę veiklą nuo intelektualinės nuosavybės ribojimų ir piktnaudžiavimų jais?". Manau, kad optimalaus atsakymo į šį klausimą žmonija dar nėra radusi.
Iš vienos pusės absurdiškas yra "ratuotos transporto priemonės su vidaus degimo varikliu" patentas (dar gal ir galima būtų pateisinti tokį patentą, jeigu būtų įmanoma, lengva ir praktiška sukonstruoti pvz. tokią transporto priemonę, kurią varytų koks nors Mėnulyje esantis variklis. ), iš kitos pusės yra blogai kuomet nematerialių produktų kūrėjas, negali gauti sąžiningo atlygio už savo darbą (Senio pavyzdys su Charles Goodyear). Taigi, bandant apginti vieną kurią pusę, gali nukentėti ir kita pusė, nes tie dalykai nėra griežtai atskirti.

Dėl tų dainų akordų. Nesu specialistas, bet man atrodo, kad tu pats čia šiek tiek konstruoji šiaudinę baidyklę. Galiu klysti, tačiau kažkodėl nemanau, kad kažkas isteriškai seka ir tik ir ieško kaip kažką paduoti į teismą už panašių dainos akordų naudojimą. Manau, kad vadovaujamasi protingumo kriterijais: t.y. jeigu matoma, kad konkreti daina aiškiai nukosėta (ką įrodyti pavyksta nedažnai), tai tokiu atveju ir imamasi kažkokių sankcijų. Ir tai turbūt iniciatyva dėl sankcijų būna ne iš originalo autorių (su kuriais, įtariu, labai dažnai galima labai nesunkiai ir dykai susitarti dėl jų kūrinio profesionalaus perdarymo, nes ir jiems patiems tai savotiška reklama ir pan., arba jų visai nedomina jų kūrinio perdarinys kažkokiose Vasiukuose), o iš autorių teisių gynėjų pusės (reikia gi jiems kažkaip parodyti, kad dirba ir gaudo akiplėšiškus plagiatorius, kad plagiavimas per daug neišsišakotų ).

[MaikUniversum]

Čia ir yra pagrindinė ir didžiausia problema, kad labai sunku vienareikšmiškai ir pagrįstai atsakyti, kur kiekvienu konkrečiu atveju baigiasi ir kur prasideda intelektinė nuosavybė. Aš jau buvau vienoj temoj uždavęs klausimą: "Kaip, vienu atveju, apginti kūrėjo darbą ir pastangas nuo kopijavimo, ir kaip, kitu atveju, apginti sąžiningą ir savarankišką kūrybinę veiklą nuo intelektualinės nuosavybės ribojimų ir piktnaudžiavimų jais?". Manau, kad optimalaus atsakymo į šį klausimą žmonija dar nėra radusi.

sutinku, kad yra gana keblių atvejų, todėl aš ir nesu 100 % užtikrintas, jog intelektinė nuosavybė yra šlamštas. Tačiau kuo toliau domiuosi, tuo labiau prie to artėju. Piktnaudžiavimas bus visada, gi ir dabar yra piktnaudžiaujama viskuo, kas įmanoma.

Dėl tų dainų akordų. Nesu specialistas, bet man atrodo, kad tu pats čia šiek tiek konstruoji šiaudinę baidyklę. Galiu klysti, tačiau kažkodėl nemanau, kad kažkas isteriškai seka ir tik ir ieško kaip kažką paduoti į teismą už panašių dainos akordų naudojimą.

Tai ne baidyklė, o realus pavyzdys ir gyvenime tokių atvejų tikrai neretai pasitaiko. Dabar konkrečių nenurodysiu, atleiskit. Bet negi patys negirdėjot, kai viena grupė paduoda kitą grupę į teismą, už neva "melodijos" ar ritmo linijos nuplagijavimą ?

Manau, kad vadovaujamasi protingumo kriterijais: t.y. jeigu matoma, kad konkreti daina aiškiai nukosėta (ką įrodyti pavyksta nedažnai), tai tokiu atveju ir imamasi kažkokių sankcijų.

čia ir bėda. Kur tas aiškus matymas ? Žmogaus protas subjektyvus. Vienam aiškiai matosi, kitam elementarus sutapimas arba skirtingumas netgi. Todėl ir klausiau, kur ta riba ? Ir kas ją nustato, kokiais kriterijais ? Gal yra specialūs prietaisai atskirti, kada kūrinys plagiatas, o kada ne ? Nes kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad tokie prietaisai vadinami "gerais advokatais". Jie ir nustato

Kaip jau minėjau, sistema nėra ideali (neti apgailėtina) ir ją reikia keisti. Patentų panaikinimas ir intelektinės nuosavybės atsisakymas - tai kelias, kuriuo turėtume judėti, norint išsilaisvinti iš monopolininkų priespaudos ir t.t.

[RB]

Ir nedaryk iš savęs klouno, prie ko čia materialus daiktas ir duomenys/informacija ? Aš gi argumentuoju, kodėl intelektinės "nuosavybės" nelaikau nuosavybe. O tu pradedi skiesti apie telefonų vagystes. Du skirtingi dalykai.

O aš „argumentuoju“, kad nelaikau nuosavybe tavo mobiliojo telefono. Kuo tavo „argumentavimas“ (argumentų ten buvo nulis, tik deklaracija) geresnis už mano?

Kodėl negali nebūti rinkos ? Įrašai programą į CD ir pardavinėji.

Už tuščio CD kainą? Tai bent biznis (kadangi intelektinė nuosavybė nėra nuosavybė ir negali būti pardavinėjama, tai už ją papildomų pinigų imti negali).
Taip, tuščių CD rinka yra. Bet mes kalbame apie intelektinę nuosavybę.

Kaip jau minėjau, sistema nėra ideali (neti apgailėtina) ir ją reikia keisti. Patentų panaikinimas ir intelektinės nuosavybės atsisakymas - tai kelias, kuriuo turėtume judėti, norint išsilaisvinti iš monopolininkų priespaudos ir t.t.

Vėl kliedi apie monopoliją. Aš jau klausiau, kur ta monopolija? Kas tau draudžia kurti įrašų studiją ir pardavinėti albumus už tuščio CD kainą?
Ir dar kartą pakartosiu – jei dabar kainos yra „išpūstos“, gal gali pateikti skaičiavimus, kokia būtų „pagrįsta“ kaina (ir kodėl ji pagrįsta?)

[son]

vienas pagrindiniu argumentu tarp pirataujanciu asmenu yra kaina ir kurinio vertes santykis. kurinio verte nustatoma ne tik leidejo principais ar marketingo pagrindu bet ir vartotojo subjektyvia nuomone apie isigyjama daikta. nors dauguma zaidimou ar programu mes galime testuoti demo ir trial ar alfa/beta versijomis to pasigendam filmuose ar muzikoje. mat apie filma is jo reklaminio takelio sunku nuspresti kaip ir apie mzuika is keleto jos akordu. kitas reikalas kai snekame apie pop kultura kur stiprus marketingas prakisa reklamas kaip kas gaminama bei simtus kartu praleidzia kurini per visa "mass media". bet kas kita apie ne itin populiarius produktus..
tad isitvirtina argumentas "kam man moketi pinigus jei viena kart paklausius as turesiu tai ismesti o pinigai grazinti nebus".
sioje vietoje matau ateities vizija pagrista apple variantu kuomet butu galima parsisiusti visa tarkim dainos irasa taciau po vieno jos praklausymo paprasciausiai jinai issitrintu arba neitu jos paleisti (cia kaip itune filmu nuoma) arba vaizdo medziagoje tarkim po trecdalio takelio jin issijungtu ir sekancia jos dali galima butu ziureti tik susimokejus pinigus.
bet neabejoju kad ir tuomet atsiras "hackeriu crackeriu" kurie esa testuos saugumo spragas o ju "testo" rezultatais dziaugsis piratai. bet tai butu bent viena is pagrindiniu galimybiu kaip panaikinti siuo metu kone gajausia argumenta "pameginimas".

[son]

Ir dar kartą pakartosiu – jei dabar kainos yra „išpūstos“, gal gali pateikti skaičiavimus, kokia būtų „pagrįsta“ kaina (ir kodėl ji pagrįsta?)

siuo metu man gyvenant uk programines irangos kainos isties nera ispustos ir mano vartojamu programu bent 99% yra legalios.
taciau lietuvoje norint isigyti bent pagrindines programas (tarkim microsofto + antivirusa) tektu zmogui taupyti kone metus gal ir daugiau tad man neatrodo stebetina kad ir piratavimo mastai dideli. alternatyva naudoti open source nelabai dziugina mat mokyklos ir kitos oficialios lietuvos biudzetininkes pagrindinai naudoja microsoft monopoli tad padaromas didelis trukumas zmoniu svietime kaip naudoti alternatyvias programas papildomai nesudaromos salygos ir kaip sias programas bei atliekamus darbus derinti tarpusavy.
kokia butu pagrista kaina? vyriausybei atsisakyti microsoft monopolio ir pradedant mokyklomis pradeti diegti open source alternatyvas su kuriomis asmenys butu apmokomi dirbti. tad manau per gera penkmeti belaukiant ekonomines geroves butu galima sulaukti ne tik geru "vartotoju" bet ir sumazinti taip niekinama piratavima. tik didziulis klausimas kaip tokiu alternatyvu pletimas atsilieptu salies ekonomikai kur microsoftas pradetu strigti o paskui ji didzioji dalis pagrindiniu darbo ar zaidimo programu.
dar viena problema kad open source iki siol stokoja daugybes ypac brangiu bet nepakeiciamu specializuotu programu.. neisivaizduoju lietuvos inzinieriaus uzdirbancio ~2k litu ir perkancio autocad arba mechcad programu kad darbus galetu daryti ne tik biure bet ir namuose.. jei siu programu nelabai isgali isigyti ir smulkios imones o padoriu alternatyvu jom kaip ir nera.

tad "pagristos kainos" savoka atsilikusiose ir besivystanciose salyse isties yra sunkiai nagrinejama ir turetu buti analizuojama ne tik ekonominiu pagrindu (kokie vargsai programuotojai ir ju darbdaviai) bet ir moraliniu klausimu kas valstybei ar socialinei bendruomenei geriau vagys/piratai bet turintys galvoje koses ir nesantys ekonomine nauda valstybes biudzetui dirbdami su vogtu produktu bet pagaminantys produkta valstybei (kurio neapsimoketu gaminti su legaliu) ar tusciagalviai taciau saziningi asmenys negalintys ismokti dirbti ir ka nors pagaminti deka savo menku pajamu. kad ir kaip neigiamai galime ziureti i piratavima taciau tai atnesa valstybei ir naudos per "vogta" svietima ir gamyba nes jos pilieciai neatsilieka nuo pasaulio ir zengia koja kojon uzuot saziningai gaude muses.

[son]

As irgi piratauju.

Blogai. As- ne.

ir praziurite tarkim bent dali tu filmu kurie irasomi sio forumo kulturos temoje taciau kuriu ne su ziburiu nerasite lietuvos parduotuviu ar nuomos istaigu lentynose nepirataudamas?

net idomu pasidare is kur gi semiates sios informatyvios produkcijos..

[MaikUniversum]

Su RB ta tema nebešnekėsiu, beprasmiška.

o son pasakysiu:

Piratavimas ne tas pats, kas vagystė, tad nepainiokite sąvokų.
Tai JIE nori, kad mes galvotume, jog tai vagystė, tačiau logiškai pamąsčius aišku, kad taip nėra.
Kodėl kainos išpūstos ? Nes monopolis. Nėra konkurencijos beveik jokios. Todėl gamintojas ir užkelia kainą kokią tik nori. Taip ir gaunasi inžinieriai autoCad'ininkai piratai, kche kche..
Tačiau jau geriau "piratas", nei pseudosąžiningas inžinierius, kaip minėjai, negalintis išmokti dirbti su normalia įranga. Bet tai čia ne vien tame problema, o visa jau politika prasideda ir t.t ir panašiai.

Tad grįžtant konkrečiai prie paties piratavimo, jis tik didės ir didės. Ir toliau plėsis. Ir keistis turime ne mes, o tie, kas mus "padarė" tokiais. Gamintojai. Kai pasikeis jie, su laiku pasikeis ir vartotojai, mes. O kaip keistis, tai aš jau išdėsčiau savo argumentus ir ta tema nelabai turiu ką pasakyti.

[Svetimas]

Dėl tų dainų akordų. Nesu specialistas, bet man atrodo, kad tu pats čia šiek tiek konstruoji šiaudinę baidyklę. Galiu klysti, tačiau kažkodėl nemanau, kad kažkas isteriškai seka ir tik ir ieško kaip kažką paduoti į teismą už panašių dainos akordų naudojimą.

"Tai ne baidyklė, o realus pavyzdys ir gyvenime tokių atvejų tikrai neretai pasitaiko. Dabar konkrečių nenurodysiu, atleiskit. Bet negi patys negirdėjot, kai viena grupė paduoda kitą grupę į teismą, už neva "melodijos" ar ritmo linijos nuplagijavimą ?

Manau visai nepakenktų turėti bent kelis konkrečius gerai išanalizuotus pavydžius prieš akis, kad nepasirodytų, jog mes viso labo remiamės savo neišmanėliškais ir paviršutiniškais pasamprotavimais. Beje, tu gal skirtingai nei tie "geri advokatai" turi teisybės matymo dovaną, kad žinai, jog ana tavo minėta grupė paduota į teismą tikrai nepagrįstai?

Manau, kad vadovaujamasi protingumo kriterijais: t.y. jeigu matoma, kad konkreti daina aiškiai nukosėta (ką įrodyti pavyksta nedažnai), tai tokiu atveju ir imamasi kažkokių sankcijų.

čia ir bėda. Kur tas aiškus matymas ? Žmogaus protas subjektyvus. Vienam aiškiai matosi, kitam elementarus sutapimas arba skirtingumas netgi. Todėl ir klausiau, kur ta riba ? Ir kas ją nustato, kokiais kriterijais ? Gal yra specialūs prietaisai atskirti, kada kūrinys plagiatas, o kada ne ? Nes kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad tokie prietaisai vadinami "gerais advokatais". Jie ir nustato

Aš juk sakiau, kad įrodyti dainos nukosėjimą, mano manymu, yra sudėtinga. Taigi, sutarėm, jog ta riba yra pakankamai slidi ir problematiška.

Kaip jau minėjau, sistema nėra ideali (neti apgailėtina) ir ją reikia keisti.

Sutinku, kad sistema nėra tobula, tačiau skirtingai nei tu, aš nesu toks užtikrintas kaip kad tu, jog jau žinau "kelią, kuriuo turėtume judėti", nes, mano galva, čia ne tas, kas elegantiškai išpręsti kokį vienareikšmišką Senio galvolaužį Skeptikų forume. Sorry, kad aš jau toks atsargus ir nepatiklus abejoklis ir neskubu tau pritarti.

Kodėl kainos išpūstos ? Nes monopolis. Nėra konkurencijos beveik jokios. Todėl gamintojas ir užkelia kainą kokią tik nori. Taip ir gaunasi inžinieriai autoCad'ininkai piratai, kche kche..

O kai inžinierius autocad'ininkas dirba su nelegaliu Autocad'u, nes legalus jam atrodo per brangus (nes gali dirbti su nelegaliu), o pigesnės legalios alternatyvos jam atrodo per prastos (nes gali dirbti su negaliu Autocad'u), tai reiškia tikros konkurencijos atstatymą ar Autocad'o kūrėjų įžūlų gobšumą?

[RB]

Su RB ta tema nebešnekėsiu, beprasmiška.

Na taip, argumentų nėra Todėl toliau kliedėsi apie monopoliją (vien Lietuvoje yra dešimtys leidybinių įmonių)

[MaikUniversum]

Su RB ta tema nebešnekėsiu, beprasmiška.

Na taip, argumentų nėra Todėl toliau kliedėsi apie monopoliją (vien Lietuvoje yra dešimtys leidybinių įmonių)

na va, prasideda. Kai tokie kaip tu į mano argumentus atsakinėja šiaudinėm baidyklėm tikrai praeina noras diskutuot. Ir žiūriu, ne man vienam.

[MaikUniversum]

Beje, tu gal skirtingai nei tie "geri advokatai" turi teisybės matymo dovaną, kad žinai, jog ana tavo minėta grupė paduota į teismą tikrai nepagrįstai?

Juk atsakiau, kad žinoti neįmanoma, nes "sutapimas" visada bus subjektyvus dalykas. Net jeigu ir sutampa akordai, net jeigu beveik absoliuti kopija, tai dar nereiškia, kad buvo pažeistos kieno nors teisės, nes kaip minėjau, intelektinės nuosavybės nepripažįstu. Net jeigu ir laimi teismus tokie muzikantai, tai nereiškia, kad buvo jie teisūs. Taip, teoriškai, pagal įstatymus, bet iš mano požiūrio taško (kadangi sutapimas subejktyvus dalykas), jie visi yra klounai.

Sutinku, kad sistema nėra tobula, tačiau skirtingai nei tu, aš nesu toks užtikrintas kaip kad tu, jog jau žinau "kelią, kuriuo turėtume judėti", nes, mano galva, čia ne tas, kas elegantiškai išpręsti kokį vienareikšmišką Senio galvolaužį Skeptikų forume. Sorry, kad aš jau toks atsargus ir nepatiklus abejoklis ir neskubu tau pritarti.

Aš irgi nesu užtikrintas. Bet kitų alternatyvų paprasčiausiai nėra. Tai vienintelis logiškai paaiškinamas variantas (man žinomas), todėl jei žinai kitą "kelią", pasidalink.

O kai inžinierius autocad'ininkas dirba su nelegaliu Autocad'u, nes legalus jam atrodo per brangus (nes gali dirbti su nelegaliu), o pigesnės legalios alternatyvos jam atrodo per prastos (nes gali dirbti su negaliu Autocad'u), tai reiškia tikros konkurencijos atstatymą ar Autocad'o kūrėjų įžūlų gobšumą?

Tai reiškia jo nesąžiningumą. Kita vertus, jei legalios iš tiesų prastos, ką jam belieka daryti ? Tik piratauti. Konkurencijos atstatyt neįmanoma, gal tik galima taip "pasiteisinti", maždaug va, gobšuoliai užkėlė kainas, tai va, aš nupiratausių jų softą ir taip neduosiu jiems uždirbti.

[son]

Piratavimas ne tas pats, kas vagystė, tad nepainiokite sąvokų.

o kaip ivardinti kai atliekmas darbas menesiais ar metais ir uz ji nesumokama? zinau lietuvoj gan populiarus budas samdyti darbuotojus kuriem gale menesio neismokami atlyginimai bet kaip tai ivardinti?
tai lygiai tas pats.

Kodėl kainos išpūstos ? Nes monopolis. Nėra konkurencijos beveik jokios. Todėl gamintojas ir užkelia kainą kokią tik nori. Taip ir gaunasi inžinieriai autoCad'ininkai piratai, kche kche..

nera visiskas monopolis bet jauciamas gan stiprus kai kuriu programines irangos gamintoju palaikymas is valstybes virsuniu. taciau ne tai lemia programos kaina. kaina lemia tai jog jinai parasoma uzsienyje kur visai kiti atlygiu svertai o parduodant skurdziom valstybem jau valstybes reikalas tam tikros dotacijos is biudzeto ir tai jau ekonominis klausimas kiek tam tikros dotacijos yra naudingos kiek zalingos paciai valstybei.
kiekvienas kurejas sukures koki nors produkta pats gali nustatyti jo kaina ir manau tai yra sazininga. cad programos siuo metu kone unikalus produktas kurio paprasciausiai nera alternatyvu. jei atsirastu siu programu bent padorios alternatyvos ju kainos keistusi pagal rinka.
siuo metu siom programom praktiskai neturint konkurencijos jos yra taikomos stipriom ekonominem rinkom issivysciusiose salyse. tarkim dirbant uk inzinieriumi projektuotoju isigyti sia programa nera jokios problemos. o tokioms salim kaip lietuva belieka valstybes rupestis ar meginti taikyti tam tikras dotacijas ir lengvatas siauros specializacijos programoms ar ne..

Tačiau jau geriau "piratas", nei pseudosąžiningas inžinierius, kaip minėjai, negalintis išmokti dirbti su normalia įranga.

realiai sunku spresti kas geriau valstybes biudzetui.. cia reikalingi issamus skaiciavimai ir tyrimai is kurios srities geresnes pajamos. is programu kurimo ar ju prekybos ar is siomis programomis sukuriamo produkto..

Tad grįžtant konkrečiai prie paties piratavimo, jis tik didės ir didės. Ir toliau plėsis. Ir keistis turime ne mes, o tie, kas mus "padarė" tokiais. Gamintojai. Kai pasikeis jie, su laiku pasikeis ir vartotojai, mes.

realiai esu mates kazkokiam zurnale apie piratavimo mastus ir jie issivysciusiose vakaru europos bei siaures amerikos valstybese tik mazeja.. tik buvo pabrezta apie keistai isimtine svedija su norvegija kur sie mastai praktiskai nekinta ir yra vieni didziausiu tarp issivysciusiu valstybiu..
tad neverta spelioti apie piratavimo didejima ar mazejima.. ateitis parodys juolab po vakaru europa pradejo stipriai plisti piratu medziokle. konkreciai po uk ypac aktyviai pradejo reikstis zaidimu gamintojai su konami priesaky..

[son]

O kai inžinierius autocad'ininkas dirba su nelegaliu Autocad'u, nes legalus jam atrodo per brangus (nes gali dirbti su nelegaliu), o pigesnės legalios alternatyvos jam atrodo per prastos (nes gali dirbti su negaliu Autocad'u), tai reiškia tikros konkurencijos atstatymą ar Autocad'o kūrėjų įžūlų gobšumą?

na visu pirma isvardinkit man mechcad alternatyvas kurias butu galima taikyti ne tik prie kompiuteriu bet ir gamybines irangos..
o antra toji pati lietuvos svietimo sistema studentus ruosia su kokiom alternatyvom?

[MaikUniversum]

o kaip ivardinti kai atliekmas darbas menesiais ar metais ir uz ji nesumokama? zinau lietuvoj gan populiarus budas samdyti darbuotojus kuriem gale menesio neismokami atlyginimai bet kaip tai ivardinti?
tai lygiai tas pats.

Darbas yra paslauga. Susitarimas. Mainai. Tai tikrai ne tas pats.

realiai esu mates kazkokiam zurnale apie piratavimo mastus ir jie issivysciusiose vakaru europos bei siaures amerikos valstybese tik mazeja.. tik buvo pabrezta apie keistai isimtine svedija su norvegija kur sie mastai praktiskai nekinta ir yra vieni didziausiu tarp issivysciusiu valstybiu..
tad neverta spelioti apie piratavimo didejima ar mazejima.. ateitis parodys juolab po vakaru europa pradejo stipriai plisti piratu medziokle. konkreciai po uk ypac aktyviai pradejo reikstis zaidimu gamintojai su konami priesaky..

gal tu ir teisus. Be to man trūksta ekonominių žinių nekenčiu ekonomikos.