Šešėlis wrote:Leidimas žudyti kūdikius su tam tikromis sąlygomis bendru atveju niekaip nepaveiktų (ar menkai paveiktų) tavo asmeninės gerovės, lygiai kaip ir leidimas žudyti gyvūnus. Pvz., taikant kūdikiams tokias pat teisines nuostatas kaip ir gyvūnams (kūdikiai yra daiktai, jie yra nuosavybė, tik šeimininkas (t.y. tėvai) gali žudyti), kol jos neperžengtų tavo privatumo ribų (t.y. kol tokia teisė neleistų žudyti tavo vaikų), tu greičiausia jaustum tik moralinį nepatogumą – panašų į tą, kurį dabar jaučia gyvūnų teisių gynėjai.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad čia irgi tinka argumentas, kad suaugęs žmogus negali pavirsti kūdikiu (lygiai kaip ir žmogus negali pavirsti karve).
Aš būčiau linkęs remtis ne tuo, kad "suaugęs žmogus negali pavirsti kūdikiu", o tuo, kad kūdikis gali pavirsti suaugusiu žmogumi. Tuomet gal ir kūdikio nepavyktų taip lengvai pavadinti tėvų ar pan. nuosavybe. Na, gal iš bėdos tik laikina ir riboto naudojimo nuosavybe.
O jei rimčiau, tai pats trumpiausias mano atsakymas į tavo klausimą skamba gana tautologiškai: mūsų visuomenėje nusistovėjo draudimas žudyti kūdikius ir leidimas žudyti gyvūnus dėl mėsos ar pan. Taip yra ne todėl, kad buvo atrastas teisingiausias sprendimas, kaip turėtų būti (iškaltas kažkur Teisybės Uoloje, juokais šaržuoju
), o todėl, kad visuomenėje dėl tam tikrų priežasčių šiais klausimais susiklostė tam tikra praktika. Tai nėra ciklinis
status quo argumentas, nes aš nebandau tuo pasakyti, kad dabartinė situacija yra vienareikšmiškai teisinga, optimali, neverta diskusijų ir galbūt pokyčių. Pvz. yra dalis žmonių, kurie niekuomet per daug nemąstė mėsos valgymo klausimais ir aš visiškai už, kad jie peržiūrėtų savo įpročius, sąmoningai ir nešališkai pasirinktų savo poziciją šiuo klausimu, ir netgi galbūt pereitų į gyvūnų gynėjų ar vegetarų gretas, jeigu toks būtų jų asmeninis apsisprendimas, tai nesukeltų žalos jų sveikatai ir pan., o tuos pokyčius skatintų sąžiningas dialogas, be sofistinių įtikinėjimų ir nekorektiškų palyginimų (tiek iš gyvūnų gynėjų, tiek iš kitos pusės).
Nežinau, ar pastarasis mano atsakymas į tavo klausimą yra korektiškas. Bet man jis pasirodė geresnis, nei "aš manau, kad kūdikis nėra nuosavybė, o gyvūnas yra nuosavybė".
Šešėlis wrote:1. O kodėl tu negali pažiūrėti į tai kitu kampu, pvz., kas nutiktų, jei staiga dingtų mėsos pasiūla? Taip pat įsivaizduok situaciją, jei staiga taptų pavojinga valgyti mėsą (yra buvę precedentų).
Daug šauniau būtų, jeigu aš pats galėčiau apsispręsti, valgyti man mėsą ar ne. Na, o jeigu jau taip nutiktų (staiga dingtų mėsos pasiūla), tai niekur nedingčiau ir kaip nors su tuo susitaikyčiau, kaip ir su bet kokia
force majeure. Taip pat tikiuosi, jog tuomet ir valgiaraštis statistinėse maitinimo įstaigose pasikeis ir vietoj 1 ar 2 vegetariškų patiekalų iš 10, bus visi 10, taigi ir vegetariškai maitintis bus daug paprasčiau. Kitaip sakant, dingus mėsos pasiūlai, visuomenė prisitaikytų ir automatiškai dingtų beveik visos "problemos" paminėtos:
Reikės būgštauti dėl galimos ar realios žalos, kurią sukelia mėsos nevalgymas, sveikatai, ekonomikai ar pan. arba tuo domėtis. Reikės susidarinėti subalansuotą bemėsę dietą. Kiekvieną kartą prieš valgant reikės galvoti ką valgai ir riboti pasirinkimą, kuris atmetus mėsą mūsų statistinėse maitinimo įstaigose ir pan. ir taip skurdus. Ir t.t.Ir t.t. Ir visa tai tik dėl patikėjimo, jog mes per žiaurūs gyvūnų atžvilgiu. Na, per silpni gyvūnų gynėjų argumentai, per silpni.
Šiaip, jau kažkam (berods Kasharui) sakiau, kad aukščiau pacituotas fragmentas yra šiokia tokia neutrali ironija skirta abiem pusėm: mėsėdžiams parodanti cinišką jų tingumą, o gyvūnų gynėjams siūlanti neužsiciklinti ir neužsiimti vien tik apeliavimu į emocijas, o pažiūrėti į tai iš socialinės inžinerijos pusės bei šiek tiek pakeisti savo argumentaciją į pozityvesnę.
Šešėlis wrote:2. Mėsos vartojimas taip pat sukelia daug problemų (pvz., nutukimas, širdies ligos ir pan.).
Patikslinsiu: ne mėsos vartojimas, o pernelyg nesaikingas mėsos vartojimas. Taip pat egzistuoja ir kiti rizikos veiksniai: paveldimumas, judėjimo stoka ir pan.
Šešėlis wrote:Daug dalykų įsišakniję, pvz., karas, žudynės, kankinimai.
Taip. Gal žinai būdų, kaip juos "išrauti" arba bent jau pakirsti jų šaknis? (klausiu be užuominos, kad nereikia nieko daryti).