Kalbu apie "absoliutų gėrį", o apie visuomenės požiūrį į jį sprendžiu iš patirties.
dėmesį atkreipiu, todėl ir rašau "dauguma žmonių", "dažnai"... o apie alternatyvas gali papildyti ir kažkas kitas. Nėra taip, kad kažką ignoruoju ir iškerpu iš konteksto. Paprasčiausiai vieni dalykai nėra susiję su kitais (ar bent ryšys tuo atžvilgiu nėra svarbus) - juos galima nagrinėti atskirai. Kitaip turėtume rašyti knygas, norėdami pasakyti kažką trumpo.... bet mano priekaištas ir yra, kad tu nekreipi dėmesio į alternatyvą, kad ir kokia nepopul;iari ar menkai žinoma ji bebūtų.
kalbu ne apie saveJei savo moralės normai pagrįsti naudoji tik apeliaciją į jausmus, tai pamiršk apie tokio požiūrio normatyvumą, - tai tebus tavo asmeninis skonis ar polinkis.3. Argumentai dažnai negrįsti šaltu protu, dažnai apeliuojama į jausmus.
insurrectum wrote: Jei religija pavadinsi kažkokių prietarų ir mitologijų sistema - tai jau kas kitą. IMHO, religiniai prietarai ir pasakos yra spontaniškai susiformavę moralinio kodekso aiškinimai, t.y. moralės mitologija. Lygiai kaip ir kiti gamtos reiškiniai turėjo/turi savo kilmės mitus. Pvz: A: "Saulė kyla ir leidžiasi - nes tai Saulės dievas ugninėse vežėčiose važinėja." Pvz. B: "Apsiryti ir nesidalinti yra negerai, nes taip Jėzus sakė." Šiuo atveju, ir A ir B priklauso tam pačiam žanrui.
o vat moralė yra būtina, norint gyvent socialiai
Nuo to aš žmonių netoleruot nepradėčiau. Aš netgi ir pedofilus toleruoju tol, kol jie nekenkia niekam, t.y. nepažeidžia kito asmens laisvių ir teisių. 
