Ar pritariat žmogui/draugui/kolegai, kai jis yra neteisus, tačiau toks visas būsenoj kaip pvz: aš teisus, **** visiems kurie kitaip galvoj arba šiaip kai reikia pritarimo/užtarimo.
Pastebėjau, kad kartais būna labai sunku sutaikyt dalyko esmę su draugišku santykių etika.
Pritarimas iš draugiškumo
Na, man atrodo, draugui kaip tik lengviau pasakyti, kad jis yra neteisus ir jį perkalbėti. Juk su draugu gali būti nuoširdesnis nei su nepažįstamu žmogumi, ar ne?
Šiaip, galime pamėginti sekti Deilo Karnegio patarimais ir...
1. negadinti draugui nuotaikos, apsimesti, kad jis teisus.
2. negadinti sau nuotaikos ir paprašyti draugo paaiškinti savo poziciją taip, kad jis galiausiai prieitų tas išvadas, kurias jūs turite. Toks pokalbis turėtų prasidėti taip:
Durnelis: taip jau yra, kad X.
Tu: hmmm... visada maniau, kad yra Y. Tikriausiai aš klystu. Paaiškink, kodėl yra X.
Durnelis: gerai. X yra todėl, kad [argumentai už X]
Tu: Oi, gerai, kad paaiškinai. O aš galvojau, kad yra [argumentai už Y].
Šioje vietoje menamas durnelis turėtų susimąstyti ir diskusija turėtų pasisukti kita linkme, turėtumėte, analizuodami argumentus, prieiti teisingos išvados. Ką gali žinoti, gal ir jis teisus. Bet svarbiausias ir labiausiai "karnegiškas" būdas laimėti diskusiją, yra leisti priešininkui manyti, kad JIS padarė tas išvadas, kurias jūs JAU ŽINOJOTE.
Kai kurie žmonės tai vadina manipuliacija, sako, tai neetiška. Pats dažniausiai praleidžiu mandagybes ir einu tiesiai prie argumentų išklausymo ir argumentų pateikimo. Taip darau, nes gerbiu pašnekovų intelektą. Jei kalbate su durniais, tai nėra pati geriausia taktika... Anyway, Deilas Karnegis baigė gyvenimą savižudybe, todėl abejoju ar pataikavimas visų durnelių kliedesiams yra geras būdas bendrauti.
Geriausias būdas DRAUGUI pasakyti, kad jis neteisus - pasakyti tai tiesiai į akis. Bet čia tik mano nuomonė.
Šiaip, galime pamėginti sekti Deilo Karnegio patarimais ir...
1. negadinti draugui nuotaikos, apsimesti, kad jis teisus.
2. negadinti sau nuotaikos ir paprašyti draugo paaiškinti savo poziciją taip, kad jis galiausiai prieitų tas išvadas, kurias jūs turite. Toks pokalbis turėtų prasidėti taip:
Durnelis: taip jau yra, kad X.
Tu: hmmm... visada maniau, kad yra Y. Tikriausiai aš klystu. Paaiškink, kodėl yra X.
Durnelis: gerai. X yra todėl, kad [argumentai už X]
Tu: Oi, gerai, kad paaiškinai. O aš galvojau, kad yra [argumentai už Y].
Šioje vietoje menamas durnelis turėtų susimąstyti ir diskusija turėtų pasisukti kita linkme, turėtumėte, analizuodami argumentus, prieiti teisingos išvados. Ką gali žinoti, gal ir jis teisus. Bet svarbiausias ir labiausiai "karnegiškas" būdas laimėti diskusiją, yra leisti priešininkui manyti, kad JIS padarė tas išvadas, kurias jūs JAU ŽINOJOTE.
Kai kurie žmonės tai vadina manipuliacija, sako, tai neetiška. Pats dažniausiai praleidžiu mandagybes ir einu tiesiai prie argumentų išklausymo ir argumentų pateikimo. Taip darau, nes gerbiu pašnekovų intelektą. Jei kalbate su durniais, tai nėra pati geriausia taktika... Anyway, Deilas Karnegis baigė gyvenimą savižudybe, todėl abejoju ar pataikavimas visų durnelių kliedesiams yra geras būdas bendrauti.
Geriausias būdas DRAUGUI pasakyti, kad jis neteisus - pasakyti tai tiesiai į akis. Bet čia tik mano nuomonė.
- LaisvaManis
- naujokas
- Posts: 71
- Joined: 2010-01-20 14:49
- Location: Vilnius
- Contact:
Mane siutina diplomatija, mandagumas, korektiskumas ir panasus meslas. Mandagus ir korektiskas bunu tik su svetimais/pazystamais, o su draugais bunu tiesus. Na bent jau stengiuosi buti tiesus. Visi mano tikri draugai zino, kad man negalima sakyti melo, kad ir koks jis butu saldus, ir zino, kad gautu velniu, jei suzinociau, kad melavo (netgi paciu geriausiu noru vedini) . TOkai tad trumpa ir aiski mano politika siuo klausimu.
Kokia yra gyvenimo prasmė? Kalbėk atsargiai, žiogeli...grrr wrote:Jeigu ką tai aš pasisakau už žiaurią ir negailestingą(pvz į gladiatorių arena) mirties bausmę visiems kurie atsakinėja nieko nepasakydami .
Nieko asmeniško.
O jei rimtai, atsakinėjimas nieko nepasakant yra natūralus dalykas. Jei klausi žmogaus kokio nors dalyko, apie kurį jis nenori kalbėti, tai ir susilauksi atitinkamo atsakymo. Negi manai, kad visi tau sakys tiesą ir kalbės atvirai, vien tam, kad patenkintų tavo smalsumą? Žmonės turi paslapčių ir dažnai nenori kalbėti apie kai kuriuos dalykus. Susigyvenk su tuo.
O jei tu kalbi apie tiesius atsakymus diskusijose... Tada viskas daug paprasčiau. Toks pašnekovas, kuris neatsakinėja į klausimus tiesiai, tiesiog jaučia savo silpnumą, mat tikriausiai ne daug išmano apie tai, ką kalba. Tai savotiška savigyna. Iš tokio pašnekovo netrukus pasipila visi ad hominem ir netikri škotai, argumentai iš skaičiaus ir autoriteto. Toks pašnekovas nevertas diskutavimo. Bet bausti už kvailumą?.. Gal kiek per žiauru. Kvailys yra kvailys, nieko nepadarysi. Atimti iš kvailio galią daryti įtaką - štai čia konstruktyvus sprendimas. Jei mokytojas nusišneka - jis nevertas būti mokytoju. Jei seimo narys nusišneka - jis nevertas būti seimo nariu. Bet jei koks pakelės valkata nusišneka... Tegu, vis vien niekas jo neklauso.