Simpatija senoves filosofu kalboje reishke zhmogaus gebejima pergyventi kartu su kitu zhmogumi; lietuvishkai tai turbut pavadintume atjauta.
Klausimas: ar tai igimtas, ar auklejimo iskiepijamas dalykas? Ar nemanote, kad shis reishkinys po truputi nyksta?
Simpatija
Manyčiau, kad ir toks ir toks - įgimtas genetinis užprogramavimas užjausti/gailėtis/padėti silpnesniam visuomenės nariui. Auklėjimo pasekmė tai ir taip aišku - pradedant nuo graudžių pasakų apie miškan vežamus tėvelius ir baigiant pagraudenimais mokykloje "kokiais nereikia būti".
Dėl nykimo sunku pasakyt. Greičiausiai tai susiję su vis spartėjančiu gyvenimo tempu, vis paviršutiniškesniais santykiais ir moralinių vertybių nustūmimu į antrą planą. Greičiausiai tokia situacija yra palanki dirva virkavimams, "kokie visi dabar susvetimėję ir nejautrūs".
Dėl nykimo sunku pasakyt. Greičiausiai tai susiję su vis spartėjančiu gyvenimo tempu, vis paviršutiniškesniais santykiais ir moralinių vertybių nustūmimu į antrą planą. Greičiausiai tokia situacija yra palanki dirva virkavimams, "kokie visi dabar susvetimėję ir nejautrūs".
Jei niekas nejaus, kad tau skauda, niekas nebus suinteresuotas tau padeti, nebent uzh atlygi. Ar noretum, kad tave skestanti gelbetu tik pirma suderine atsiskaitymo salygas?fizikanas wrote:Ir gerai kad nyksta, kokia prasme 2x'int neigiamas emocijas.
Aš manau, kad savybė užjausti yra įgimta. Žmogus, matydamas kitą žmogų tam tikroje situacijoje, sugeba įsivaizduoti, kaip to kito žmogaus vietoje jaustų pats. O štai pavyzdžiui ką jaučia šikšnosparniai mes net nenutuokiame 
Kitas dalykas - kiek toks sugebėjimas išlavintas, ir kiek jis įtakoja pačio žmogaus elgesį, o čia jau grynai įskiepijamas ar išauklėjamas dalykas.
Dabar, ar to mums trūksta? Manau kad taip. Priežasčių matyt nesugebėčiau įvardinti, bet lyg ir akivaizdu, kad paklausa viršija pasiūlą. Ir kad ir kaip beprotiškai ar net niūriai tai skambėtų, drįstu spėti, kad ateityje žmonės konstruos mašinas, kurios sugebės šį poreikį patenkinti, o užjausti ar net mylėti galės geriau už bet kurį žmogų. Na nebent visi staiga ims ir taps geriečiais
Kitas dalykas - kiek toks sugebėjimas išlavintas, ir kiek jis įtakoja pačio žmogaus elgesį, o čia jau grynai įskiepijamas ar išauklėjamas dalykas.Dabar, ar to mums trūksta? Manau kad taip. Priežasčių matyt nesugebėčiau įvardinti, bet lyg ir akivaizdu, kad paklausa viršija pasiūlą. Ir kad ir kaip beprotiškai ar net niūriai tai skambėtų, drįstu spėti, kad ateityje žmonės konstruos mašinas, kurios sugebės šį poreikį patenkinti, o užjausti ar net mylėti galės geriau už bet kurį žmogų. Na nebent visi staiga ims ir taps geriečiais
Kad geriau suprastum, ką reiškia būti žmogumi.fizikanas wrote:Ir gerai kad nyksta, kokia prasme 2x'int neigiamas emocijas.
Hm, tavo fantazija gan artima LaVey mintimsAteonas wrote:Ir kad ir kaip beprotiškai ar net niūriai tai skambėtų, drįstu spėti, kad ateityje žmonės konstruos mašinas, kurios sugebės šį poreikį patenkinti, o užjausti ar net mylėti galės geriau už bet kurį žmogų.
tik nezhinau, ar ne prie alaus bokalo ishsakytoms Pamenu, skaichiau Stanislavo Lemo fantastini apsakyma, kur inzhinierius konstruktorius Trurlis bande pasiekti visuotinio gerio suklestejima atskirai paimtoje planetoje. Tuo tikslu jo kolega ishverte i vietine upe (shiek tiek padaugindamas) dezhe preparato, padidinanchio atjauta.
Efektai: sveiki ir nejauchiantys skausmo piliechiai pradejo rinktis buriais ir dubasinti ligonius ar jauchianchius dvasini skausma - idant patys jo nejaustu
Nu as kalbejau apie tokia atjauta [gal ir nataip zodi supratau] kai vienas verkia "oj kajp man skaudaVajezus wrote:Jei niekas nejaus, kad tau skauda, niekas nebus suinteresuotas tau padeti, nebent uzh atlygi. Ar noretum, kad tave skestanti gelbetu tik pirma suderine atsiskaitymo salygas?fizikanas wrote:Ir gerai kad nyksta, kokia prasme 2x'int neigiamas emocijas.
" o kitas ziuredamas "oj kaip tau skauda " ir ce jau reik suprast kad 1mam nuo to gereu, o 2tras del to geresnis;]Visad galima susigalvoti atveju, kada musu instinktai veikia nekonstruktyviai. Geresnis pavyzdys butu atvejis, kai zhmogus puola taves gelbeti ne todel, kad blaiviai apmaste ir nutare priimti moraliniu pozhiuriu teisinga sprendima, o todel kad jauchia, ka jauti tufizikanas wrote: Nu as kalbejau apie tokia atjauta [gal ir nataip zodi supratau] kai vienas verkia "oj kajp man skauda
Simpatija - gr. syn-pathos - sugebėjimas kartu pergyventi "pathos", t.y. kokią nors aistrą/emociją, būseną. Todėl simpatija, mano nuomone, visiškai nebūtinai reiškia atjautą; simpatiją tiesiog reiškia sugebėjimą įsijausti į kito būseną ir ją pergyventi drauge. Tiesa, čia dar reikėtų pasiaiškinti, kuo simpatija skiriasi nuo empatijos. Anyway, jeigu tu simpatiškai pergyveni su kitu jo džiaugsmo, laimės situaciją, tai atjauta čia nei nekvepia, todėl manyčiau, kad tapatinti simpatiją ir atjautą yra neteisinga.Vajezus wrote:Simpatija senoves filosofu kalboje reishke zhmogaus gebejima pergyventi kartu su kitu zhmogumi; lietuvishkai tai turbut pavadintume atjauta.
Klausimas: ar tai igimtas, ar auklejimo iskiepijamas dalykas? Ar nemanote, kad shis reishkinys po truputi nyksta?
Be abejo, mano lietuvishkas vertinys nera 100% tikslus. Bet ar lietuviu kalboje rasi artimesni shiai savokai zhodi?Mistra wrote: Simpatija - gr. syn-pathos - sugebėjimas kartu pergyventi "pathos", t.y. kokią nors aistrą/emociją, būseną. (...) todėl manyčiau, kad tapatinti simpatiją ir atjautą yra neteisinga.
-
Treti asmenys
- naujokas
- Posts: 23
- Joined: 2004-08-24 09:16
Lemui matyt labai patiko ta idėja. "Futurologų kongrese" buvo minimos bombos užtaisytos švelnumą sukeliančiomis dujomis.Vajezus wrote: Pamenu, skaichiau Stanislavo Lemo fantastini apsakyma, kur inzhinierius konstruktorius Trurlis bande pasiekti visuotinio gerio suklestejima atskirai paimtoje planetoje. Tuo tikslu jo kolega ishverte i vietine upe (shiek tiek padaugindamas) dezhe preparato, padidinanchio atjauta.
Efektai: sveiki ir nejauchiantys skausmo piliechiai pradejo rinktis buriais ir dubasinti ligonius ar jauchianchius dvasini skausma - idant patys jo nejaustu
Simpatija - [gr.sympatheia - palankumas]. pirmoji šio žodžio reikšmė - potraukis, priejauta, palankumas.
Su atjauta šio žodžio reikšmė siejasi vienu atspalviu, t.y. "jautrumas kitam žmogui."
Dėl atjautos pritariu shiori. Visi gimstame būdami daugiau ar mažiau jautrūs aplinkai, savo ir kitų pojūčiams. Vienas vaikas šeimoje gauna beržinės košės, o bliauna visi toje šeimoje esantys bambliai.
Vaikui augant mokėjimas užjausti arba vystomas arba dingsta, priklausomai nuo skiepyjamų vertybių.
Visuomenės sankloda tam turi didele reikšme. Tradicinėje visuomeneje, kuri yra daugiau ar mažiau vientisa ir kur egzistuoja tam tikros visiems bendros normos ir vertybių hierarchija, atskiras individas jaučiasi esąs vienos bendruomenės narys. Tuomet galbut ir yra interesas užjausti ir padėti kitam žmogui. Jūs toje pačioje valtyje.
Bet postmodernioje visuomeneje, kai yra daugybe bendruomeniu su skirtingomis vertybiu sistemomis - negali zhinoti, kas yra savas. todel ir užuojauta bei pagalba yra retas reiškinys.
Su atjauta šio žodžio reikšmė siejasi vienu atspalviu, t.y. "jautrumas kitam žmogui."
Dėl atjautos pritariu shiori. Visi gimstame būdami daugiau ar mažiau jautrūs aplinkai, savo ir kitų pojūčiams. Vienas vaikas šeimoje gauna beržinės košės, o bliauna visi toje šeimoje esantys bambliai.
Vaikui augant mokėjimas užjausti arba vystomas arba dingsta, priklausomai nuo skiepyjamų vertybių.
Visuomenės sankloda tam turi didele reikšme. Tradicinėje visuomeneje, kuri yra daugiau ar mažiau vientisa ir kur egzistuoja tam tikros visiems bendros normos ir vertybių hierarchija, atskiras individas jaučiasi esąs vienos bendruomenės narys. Tuomet galbut ir yra interesas užjausti ir padėti kitam žmogui. Jūs toje pačioje valtyje.
Bet postmodernioje visuomeneje, kai yra daugybe bendruomeniu su skirtingomis vertybiu sistemomis - negali zhinoti, kas yra savas. todel ir užuojauta bei pagalba yra retas reiškinys.
Ar toji tradicine visuomene kada nors egzistavo?Morrigan wrote: Tradicinėje visuomeneje, kuri yra daugiau ar mažiau vientisa ir kur egzistuoja tam tikros visiems bendros normos ir vertybių hierarchija, atskiras individas jaučiasi esąs vienos bendruomenės narys. (...) Bet postmodernioje visuomeneje, kai yra daugybe bendruomeniu su skirtingomis vertybiu sistemomis - negali zhinoti, kas yra savas.
Visu pirma, shio forumo lankytoju dauguma sudaro ne kulturos istorikai ar i juos panashus, todel zhodzhiai "normatyvi" ir "sistemishka" yra tushchias burnos aushinimasMorrigan wrote:Taip, egzistavo. Tai normatyvi, sistemiška visuomenė, kurioje yra stabili vertybių sistema, kuria pripažįsta didžioji dauguma tos visuomenes individų. Tereikia pabandyt įsivaizduot Lietuvos visuomenę iki šio amžiaus.
Antra. Lietuvos visuomene iki shio amzhiaus - tai XXa Lietuvos visuomene? Sovietmetis irgi? Ar pachiam yra teke praktikoje susidurti su tarybine visuomene, kad taip uzhtikrintai kalbi apie jos ishpazhintas stabilias vertybiu sistemas?
[quote="Vajezus
Antra. Lietuvos visuomene iki shio amzhiaus - tai XXa Lietuvos visuomene? Sovietmetis irgi? Ar pachiam yra teke praktikoje susidurti su tarybine visuomene, kad taip uzhtikrintai kalbi apie jos ishpazhintas stabilias vertybiu sistemas?[/quote]
Man neteko susidurti su tarybine visuomene. Bent jau tiek, kad galėčiau daryti kokias nors išvadas apie ją. Bet argi nebuvo vertybių sistemos? Gerai buvo dvi priešingos vertybių sistemos - ta, kurią buvo bandoma įskiepyti ir ta, kuri buvo nusistovėjus nuo seno. Taigi, dvi konkuruojančios sistemos. Ir abi pakankamai išbaigtos ir stabilios. Viena - lietuviams įprasta, kita - svetima. Bet juk buvo pakankamai aišku, kas yra savas , o kas priešas?
Antra. Lietuvos visuomene iki shio amzhiaus - tai XXa Lietuvos visuomene? Sovietmetis irgi? Ar pachiam yra teke praktikoje susidurti su tarybine visuomene, kad taip uzhtikrintai kalbi apie jos ishpazhintas stabilias vertybiu sistemas?[/quote]
Man neteko susidurti su tarybine visuomene. Bent jau tiek, kad galėčiau daryti kokias nors išvadas apie ją. Bet argi nebuvo vertybių sistemos? Gerai buvo dvi priešingos vertybių sistemos - ta, kurią buvo bandoma įskiepyti ir ta, kuri buvo nusistovėjus nuo seno. Taigi, dvi konkuruojančios sistemos. Ir abi pakankamai išbaigtos ir stabilios. Viena - lietuviams įprasta, kita - svetima. Bet juk buvo pakankamai aišku, kas yra savas , o kas priešas?
Buvo nusistovejusi sistema. Buvo brukama nauja. Ju prieshprieshoje formavosi dar viena - maksimaliai naudinga tokioje betvarkeje - sistema, kuri, pvz, pateisindavo girtavima, vagystes ish darbo ir pan.Morrigan wrote: Bet argi nebuvo vertybių sistemos? Gerai buvo dvi priešingos vertybių sistemos - ta, kurią buvo bandoma įskiepyti ir ta, kuri buvo nusistovėjus nuo seno.
Komunistine, vieshai deklaruojama vertybiu sistema degradavo, nes "idejiniu" zhmoniu, kurie jos laikytusi, mazhejo.Taigi, dvi konkuruojančios sistemos. Ir abi pakankamai išbaigtos ir stabilios.
Ne. Ka ash buchiau galejes ivardyti kaip priesha? Mokytoja ar mokyklos direktore? Milicininka, ugniagesi, laishkaneshi? Fabriko direktoriu? Brezhneva?Bet juk buvo pakankamai aišku, kas yra savas , o kas priešas?
Natūralu, būtent taip ir vyksta progresas: tezė, antitezė, sintezė ir t.t. Visuomenės grupės turinčios savo vertybių sistema sieke dominuoti ir to link ėjo. Dėl to ir išsivystė tam tikra pasaulėžiūra, jungianti iki tol buvusią ir sovietinę.Vajezus wrote: Buvo nusistovejusi sistema. Buvo brukama nauja. Ju prieshprieshoje formavosi dar viena - maksimaliai naudinga tokioje betvarkeje - sistema, kuri, pvz, pateisindavo girtavima, vagystes ish darbo ir pan.Komunistine, vieshai deklaruojama vertybiu sistema degradavo, nes "idejiniu" zhmoniu, kurie jos laikytusi, mazhejo.
O ar tikrai seniau užuojauta buvo dažnesnis reiškinys?