nebūtinai, gal labiau tiktų: sąmonė yra suvokiama smegenų veikla kurią asmuo gali verbalizuoti ar kitaip interpretuoti (garsas vaizdas).fizikanas wrote: Pries svarstant kas yra nesamone, man norisi apibrezimo, kas yra samone. "na gi tai ka as jauciu" arba "na gi kur tu jauti" - nera kartais tautologiski apibrezimai? Nes nu: ziurekime i zmogu, kaip i juoda deze. Paduodame jai inputa "ka tu siuo metu jauti?", gauname outputa: "na ta ta ir ta". Paduodame inputa: "ar sitas daiktas karstas?", gauname outputa: *staigus rankos atitraukimas*. Kaip zinome kuris sprendimas buvo samoningas kuris ne? Kad ta suzinotume vel paduodame inputa "ar tai padarei samoningai?" ir gauname outputa. Bet juk tuo negalime pasikliauti
Edit: Zinoma, galime tiketis, kad zmogus atsakydamas i klausima nemeluoja. Bet, o gal jis meluoja, taciau NESAMONINGAI? ty, apibrezdami kas yra samone, esame priversti daryti prielaida, kad zinome kas yra samone, gaunasi ciklinis apibrezimas.
Kas yra ego ir super ego?
Nu aš pats šitos knygos neskaičiau, tiesiog Popper'is prirašė LABAI DAUG visko, bet būtent šioje knygoje yra scnazi aktuali informacija apie falsifikabilumą, tai jam pasakiau, kad bergždžiai neskaitytu kitų milijono veikalų. Tagi ar tu failinai su šituo postu? Taip. Kaip smarkiai? Labai.Hubertas wrote:Kitų neskaityk. Tik šitą. Nes jei skaitysi kitą, rizika jog netapsi toks protingas kaip 7x'as, padidėja septynis kartus.7x wrote:Jei skaitai, tai skaityk šitą: http://en.wikipedia.org/wiki/The_Logic_ ... _Discovery
Prieinu prie išvados - Froidas tik falsifikabilumo principu galėjo patikrinti daugelį savo atradimų, nes teiginių singuliariškumas ir negalėjimas pritaikyti dedukcinės logikos metodą nepaliko alterantyvos. Arba psichoanalizė, laisvų asociacijų metodas ir pasąmonė yra pramanai, arba, dar blogiau, užkrečiama šizofreniška idėja.
dabar skaitau Froidą
dabar skaitau Froidą
Kadangi knygų neturiu, tai reddit'e skaitau apie Popper'io falsifikabilumą. Visai neblogas thread'as:
http://www.reddit.com/r/PhilosophyofSci ... fiability/
Pavyzdžiui įdomus šitas komentaras:
SCNazi, aišku, šis atskyrimas nepadeda, nes jis teigė, kad Froidas savo hipotezes tikrino, t.y. teigė, jog jos empiriškos, o čia jau būtina išpildyt falsifikabilumo reikalavimą.
Kitas liūdnas dalykas:
Edit: iiiiir tas pats cituotas bičas apačioj į google docus sumetė Popper'io knygas. Yeah.
http://www.reddit.com/r/PhilosophyofSci ... fiability/
Pavyzdžiui įdomus šitas komentaras:
Taigi galbūt be reikalo teigiau, kad psichoanalizė yra ne mokslas, mat falsifikabilumas skiria empiriškus ir neempiriškus teiginius. Bet, kaip suprantu, Popper'is pats apie tai nerašė ir tai jo pasekėjų interpretacija. Kaip bebūtų skamba visai įtikinamai.http://www.reddit.com/r/PhilosophyofScience/comments/ev80c/wait_do_people_really_believe_that_the_concept_of/c1b88lr wrote:(1) Yes, people really do think falsifiability is dead.
Now, get ready for the exposition.
This is due to the issue that the logical falsifiability of statements (there exists at least one existential statement that contradicts the universal statement) is not the same as falsifiability in practice. Science is dirty, and Popper knew this from day one. Unfortunately, most people don't take the time to read his book and realize that while we're still stuck dealing with the Duhem problem, this isn't a problem for Popper's solution to the demarcation problem per se, only for conclusive refutations of theories in practice -- but Popper never was out to arrive at certainty in science (see: Bartley's CCR/PCR). Even in the LoScD Popper made it clear that he was adopting Poincare's conventionalism for test statements: these statements were provisionally accepted.
(2) No, it's not.
And here's the longer explanation: most people think that the falsifiablity of statements is designed to demarcate science from non-science. That's not what Popper was getting at, at least how Miller, Bartley, and Deutsch think: on one level, we're demarcating between empirical and non-empirical statements. If you're saying a statement that's compatible with all possible states of affairs, you're not saying something empirical. It may still be meaningful, since clearly there's no way to go about falsifying ideas like causality, indeterminism/determinism, and free will, for instance. Science has a lot more metaphysical ideas in its bloodstream than we'd like to think, but that's fine, since falsifiability isn't out to toss them out; it only points out that if something claims to make an empirical claim about the world, it better be testable.
SCNazi, aišku, šis atskyrimas nepadeda, nes jis teigė, kad Froidas savo hipotezes tikrino, t.y. teigė, jog jos empiriškos, o čia jau būtina išpildyt falsifikabilumo reikalavimą.
Kitas liūdnas dalykas:
Uuu uu 7x, jei jau tau taip patinka Popper'is, tai gal permiegok su juo. Gal ir permiegosiu, fuck you guys.Yes, Critical Rationalism is rare these days, especially in academia. There's a new generation that's continuing a great deal of work started by the past generation, but to my knowledge I may be one of the youngest ones still out there (I'm under 28 and above 22 for example).
On rejecting a theory in practice, I should make it clear that Popper spent a great deal of time in his first book emphasizing the provisional nature of all testing (how nothing is ever certain-true, or justified in science), and yet people still think this objection against the straw-man Popper is supposed to be a heavy bat with which to beat his ideas. It's not; it never was.
Yet, that doesn't change how Popper's ideas are treated in academia.
So it goes.
Edit: iiiiir tas pats cituotas bičas apačioj į google docus sumetė Popper'io knygas. Yeah.
Kadangi šiuo metu gilinuosi į Big5 asmenybės teoriją, pasidalinsiu neblogais dalykėliais.
Minitestas pagal Didįjį Penketą: http://webspace.ship.edu/cgboer/bigfiveminitest.html
Laisvai platinama knygelė, kurioje daugmaž objektyviai aprašyta dauguma asmenybės teorijų: http://webspace.ship.edu/cgboer/perscontents.html
Apie Big5 ieškoti skyriuje "Hans Eysenck and others"
Taip pat, labai gerą Penkių Faktorių modelio aprašymą pateikia A. Kairys: "Didysis penketas: už ir prieš".
Minitestas pagal Didįjį Penketą: http://webspace.ship.edu/cgboer/bigfiveminitest.html
Laisvai platinama knygelė, kurioje daugmaž objektyviai aprašyta dauguma asmenybės teorijų: http://webspace.ship.edu/cgboer/perscontents.html
Apie Big5 ieškoti skyriuje "Hans Eysenck and others"
Taip pat, labai gerą Penkių Faktorių modelio aprašymą pateikia A. Kairys: "Didysis penketas: už ir prieš".
Zinau, issemta jau tema, bet ale grazu paklausyti:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/z ... 74&l=2&p=1NS: Tačiau nemažai žmonių vis dar tiki psichoanalize?
J.A.H.: Psichoanalitinė teorija yra tokia populiari todėl, kad ji pakankamai lengvai suprantama. Tačiau aš manau, kad ji yra klaidinga. Nemanau, kad sapnai yra represuotų infantilių troškimų atpalaidavimas, iškrova. Psichoanalizėje nėra nieko moksliško. Nieko bendro su mokslu neturi ir Z.Froidas. Jis neatliko nė vieno eksperimento, nė vieno tiesioginio stebėjimo, netikrino savo prielaidų kontrolinėse grupėse. Tas vyrukas – paikas!
Pradedu įtarti, kad aš visiškas kvailys, nes man psichoanalitinė teorija tokia sudėtinga ir paini, kad vos įstengiu suvokti kelis bazinius dalykus.fizikanas wrote:NS: Tačiau nemažai žmonių vis dar tiki psichoanalize?
J.A.H.: Psichoanalitinė teorija yra tokia populiari todėl, kad ji pakankamai lengvai suprantama.
Froidas skirstė sapnus į atitinkamas kategorijas ir kas įdomiausia ten yra infantilių sapnų kategorija Jis laikė juos beverčiais.Tačiau aš manau, kad ji yra klaidinga. Nemanau, kad sapnai yra represuotų infantilių troškimų atpalaidavimas, iškrova.
Tada pagal šį tavo teiginį tokių paikų vyrukų yra milžiniška armija, praktiškai visi filosofai atitinka šiai kategorijai pradedant nuo Heraklito: Platonas, Aristotelis .. Spinosa...... Bertrand Russell... ir t.t. iki šių dienųPsichoanalizėje nėra nieko moksliško. Nieko bendro su mokslu neturi ir Z.Froidas. Jis neatliko nė vieno eksperimento, nė vieno tiesioginio stebėjimo, netikrino savo prielaidų kontrolinėse grupėse. Tas vyrukas – paikas!
Tu juk suvoki, kad filosofija nėra mokslas?Tada pagal šį tavo teiginį tokių paikų vyrukų yra milžiniška armija, praktiškai visi filosofai atitinka šiai kategorijai pradedant nuo Heraklito: Platonas, Aristotelis .. Spinosa...... Bertrand Russell... ir t.t. iki šių dienų
O dabar į temą. Manau visi tie pavadinimai (reikšmės) kaip ego, superego, pasąmonė ir pan. yra labai sąlyginiai. Jie reikalingi psichologams, kad kažkaip struktūrizuoti žmogaus mąstymo, elgesio ir jausmų tyrimo sritį, dėka ko būtų galima prognozuoti elgesį ir gydyti (terapinti) pacientus.
Tu taip nori tiketi, kad tai, i ka tu investavai savo laika kad suprasti, nera visisika nesamone, kaip, kad filmas apie karibu piratus, bet tai yra. Tai tavo uzdavinys dabar, pripazinti, kad buvai itrauktas nesamones ir atsispirti tam arba burti toliau nesamones, kaip darei anksciau, nesamoniu zmogau.SCnazi wrote:O dabar į temą. Manau visi tie pavadinimai (reikšmės) kaip ego, superego, pasąmonė ir pan. yra labai sąlyginiai. Jie reikalingi psichologams, kad kažkaip struktūrizuoti žmogaus mąstymo, elgesio ir jausmų tyrimo sritį, dėka ko būtų galima prognozuoti elgesį ir gydyti (terapinti) pacientus.
Ar jausmai yra nesąmonės?fizikanas wrote: Tu taip nori tiketi, kad tai, i ka tu investavai savo laika kad suprasti, nera visisika nesamone, kaip, kad filmas apie karibu piratus, bet tai yra. Tai tavo uzdavinys dabar, pripazinti, kad buvai itrauktas nesamones ir atsispirti tam arba burti toliau nesamones, kaip darei anksciau, nesamoniu zmogau.
Visiskos!SCnazi wrote:Ar jausmai yra nesąmonės?fizikanas wrote: Tu taip nori tiketi, kad tai, i ka tu investavai savo laika kad suprasti, nera visisika nesamone, kaip, kad filmas apie karibu piratus, bet tai yra. Tai tavo uzdavinys dabar, pripazinti, kad buvai itrauktas nesamones ir atsispirti tam arba burti toliau nesamones, kaip darei anksciau, nesamoniu zmogau.
Na jei rimtai: tu vis bandai pateisinti ta Froido hipoteze. Kam? Jeigu tai nemoksliska, tai pagal apibrezima jau reiskia, kad ja vadovaudamasis tu pasieksi nedaugiau nei pasiektum jos ne nezinodamas. Ty visa tavo sekme bus atsitiktine ir statistiskai neturesi JOKIO pranasumo pries ta, kuris sios teorijos nezino ar ja nesivadovauja. Ar tu nesutinki su siuo faktu ar su tuo, kad netgi si fakta pripazistant, tos teorijos vistiek nereikia mest i siuksliu deze, o ja destantiems profesoriams mandagiai pasiulyti persikvalifikuoti?
Na gerai papasakok, kur cia linksti su tais jausmais. As nesakysiu ar manau ar jie egzistuoja ar ne, nes nezinau ka tu jais vadini. Neneigiu, kad egzistuoja zmogaus tam tikros reakcijos i tam tikrus dirgiklius.SCnazi wrote:Ta prasme, tu teigi jog jausmai neegzistuoja?