Savižudybė
Aišku tai yra mano asmeninė nuomonė- aš pateisinu tik eutanaziją. Nekalbu apie nenormalius atvejus, kaip buvimas nelaisvėje, kai kankina ir ateitis visiškai aiški- mirtis. Kitais atvejais žmogus stokoja atsakomybės už savo veiksmus. Visada galima rasti daug baisesnių problemų, nei tos, kuriomis bandoma pateisinti savižudybę. Tai tarsi pasitraukimas be kovos.
Bet tuomet kyla toks klausimas: o kodėl žmogus privalo kovoti? Žmogus turi teisę į gyvybę, ne prievolę gyventi.Flugzeug wrote:Kitais atvejais žmogus stokoja atsakomybės už savo veiksmus. Visada galima rasti daug baisesnių problemų, nei tos, kuriomis bandoma pateisinti savižudybę. Tai tarsi pasitraukimas be kovos.
Taip, galima kalbėti apie tai, kad nusižudydamas žmogus elgiasi neetiškai visuomenės atžvilgiu (tiek atsižvelgiant į emocines artimųjų reakcijas, tiek į materialias investicijas, kurias tas žmogus gavo iš visuomenės), bet ar tikrai žmogus yra kažkam įsipareigojęs gyventi, ar moralu reikalauti, kad žmogus gyventų, net jei gyvenimas jam dėl vienų ar kitų priežasčių kelia nepakeliamą diskomfortą? Aš asmeniškai tikrai niekam tokio įsipareigojimo nejaučiu.
Taip, savižudybė – egoistiškas poelgis. Kaip ir visi (ar beveik visi) kiti žmogaus poelgiai. Tačiau ar galima reikalauti, kad žmogus aukotųsi dėl kitų (šiuo atveju – tęstų gyvenimą)?Ramzajus wrote:Tiesa, viename forume teko matyt kabinant savižudžiams egoistų etiketę, esą dėl jų sprendimu kenčia prisirišę ar nuo jų priklausomi žmonės.
Na jei pavyzdžiui žmogus yra prisiskolinęs ar kažkam įsipareigojęs, tuomet sutinku. Tačiau imkime kokį nors paprastesnį atvejį - jis gyvena vienas ir su kitais žmonėmis pernelyg tampriai nesusijęs. Vėliau galima bus pasvarstyti ir apie bendresnį variantą.Flugzeug wrote:Aišku tai yra mano asmeninė nuomonė- aš pateisinu tik eutanaziją. Nekalbu apie nenormalius atvejus, kaip buvimas nelaisvėje, kai kankina ir ateitis visiškai aiški- mirtis. Kitais atvejais žmogus stokoja atsakomybės už savo veiksmus.
Galbūt mes to žmogaus poelgio ir negalėtume pateisinti, gal net laikytume jį silpnu. Tačiau dėl kokių priežasčių turėtume tokią teisę iš jo atimti?Flugzeug wrote:Visada galima rasti daug baisesnių problemų, nei tos, kuriomis bandoma pateisinti savižudybę. Tai tarsi pasitraukimas be kovos.
Vėl gi, tai mano asmeninė nuomonė- galimybė gyventi žmogui yra suteikta tėvų. Teisė rinktis visada vaikšto poroje su pareiga vykdyti. Jei nori turėti teisę rinktis, vykdyk pareigas. Nenori vykdyti pareigų, bet nori rinktis- neišlaikai pusiausvyros. Remiantis demokratijos principais- tai lyg ir ne mano reikalas, tačiau kiekvienas turi pareigų, tame tarpe ir reikalaujantis teisės nusižudyti mažiausiai turi pilietines pareigas, o tai jau tiesiogiai susiję su mano pilietinėmis teisėmis. Čia ir atsiremiame į demokratinės visuomenės normas.
Tai buvo retorinis klausimas, neadresuotas tau asmeniškaiRamzajus wrote:Ne, kaip ir rašiau, tai jo asmeninis ir niekieno kito reikalas.
Dabar dar pamąsčiau – juk žmogus sąmoningai nepasirenka gyvenimo, t. y. jis pats nenusprendžia, ar nori gimti. Taigi, iš principo gyvenimą jam primeta kiti asmenys be jo paties sutikimo. Atsižvelgiant į tai kažkokios kalbos apie prievolę gyventi atrodo dar labiau nepagrįstos.
Tai vis tik – „suteikiama galimybė“ ar „primetama prievolė“?Flugzeug wrote:Vėl gi, tai mano asmeninė nuomonė- galimybė gyventi žmogui yra suteikta tėvų.
Šioje vietoje nelabai supratau: teisė rinktis ką ir pareiga vykdyti ką?Flugzeug wrote:Teisė rinktis visada vaikšto poroje su pareiga vykdyti. Jei nori turėti teisę rinktis, vykdyk pareigas.
Na, lyg ir nėra tokios pilietinės pareigos, kaip gyventi. O visos kitos pilietinės pareigos taikomos, kaip taisyklė, tik gyviesiemsFlugzeug wrote:Remiantis demokratijos principais- tai lyg ir ne mano reikalas, tačiau kiekvienas turi pareigų, tame tarpe ir reikalaujantis teisės nusižudyti mažiausiai turi pilietines pareigas, o tai jau tiesiogiai susiję su mano pilietinėmis teisėmis.
Aš čia norėčiau tau paprieštarauti. Manau, kad žmogus turi tik tuos įsipareigojimus, kuriuos priima pats. Pavyzdžiui, jeigu aš neprisiimu įsipareigojimo išsaugoti švarią gamtą ateities kartoms, tai aš ir nesu įpareigotas to daryti. Mane tegali priversti. Manyčiau, tas pats ir čia.Flugzeug wrote:Vėl gi, tai mano asmeninė nuomonė- galimybė gyventi žmogui yra suteikta tėvų. Teisė rinktis visada vaikšto poroje su pareiga vykdyti. Jei nori turėti teisę rinktis, vykdyk pareigas.
Visuomenė yra tam tikras mechanizmas, kuris susieja tos visuomenės narius. Pvz.: aš susirgau, paėmiau ligos lapelį. Tas, kuris nusižudė ir dirbo- sumažino mano teisę gauti nedarbingumo pašalpą kuo galima artimesnę atlyginimui. O jei nusižudė dar nedirbantis individas- jis sumažino mano teisę į didesnę pensiją. Beje, būtų įdomu pamatyti pensininkų savižudybių statistiką.
Iš kitos pusės yra moralės kriterijai, ar moralu žudytis?
Iš kitos pusės yra moralės kriterijai, ar moralu žudytis?
man kai užeina kalba apie savižudybę visad iškyla Ato posakis d'artgnanui, kai pastarasis kupinas jaunatviškos nevilties norėjo paleisti sau kulką į kaktą, "šitą kvailystę visada spėsi padaryti, tai vienintelis dalykas kurio negalėsi ištaisyti".
nesuprantu tokių žmonių. gyvenime ir taip kasdien gali mirti 'natūraliai'... nesutiksiu kad tai yra jo reikalas ką daryt su savo gyvenimu... taip galima kalbėti apie tai kas nesibaigia, o žmogaus gyvybė yra unikali ir kaip bebūtų gaila, atrodo, mirtinga tai yra jis toks yra vienintelis ir unikalus, be to jis nėra vien žmogus kaip asmenybė, jis yra žmogus kaip visuomenės narys, galų gale žmogus kaip visatos dalis. todėl 'išimdamas' save jis pasielgia tam tikra prasme egoistiškai ir tikrai neapgalvotai
nesuprantu tokių žmonių. gyvenime ir taip kasdien gali mirti 'natūraliai'... nesutiksiu kad tai yra jo reikalas ką daryt su savo gyvenimu... taip galima kalbėti apie tai kas nesibaigia, o žmogaus gyvybė yra unikali ir kaip bebūtų gaila, atrodo, mirtinga tai yra jis toks yra vienintelis ir unikalus, be to jis nėra vien žmogus kaip asmenybė, jis yra žmogus kaip visuomenės narys, galų gale žmogus kaip visatos dalis. todėl 'išimdamas' save jis pasielgia tam tikra prasme egoistiškai ir tikrai neapgalvotai
Sutinku, kad kiekviena savižudybė daugiau ar mažiau įtakoja tave ar kurį nors kitą visuomenės narį. Taip pat atrodo neteisinga, kai dirbanti visuomenės dalis moka pinigus už jaunosios kartos išsilavinimą ir t.t., o vėliau kuris nors jaunuolis nusižudo ir visuomenei negrąžina absoliučiai nieko. Tačiau ar turi šis jaunuolis pareigą gyventi? Mano argumentas: jaunuolis neprašė, kad visuomenė juo rūpintųsi, taigi niekaip įsipareigojęs nėra. Visuomenė tegali:Flugzeug wrote:Visuomenė yra tam tikras mechanizmas, kuris susieja tos visuomenės narius. Pvz.: aš susirgau, paėmiau ligos lapelį. Tas, kuris nusižudė ir dirbo- sumažino mano teisę gauti nedarbingumo pašalpą kuo galima artimesnę atlyginimui. O jei nusižudė dar nedirbantis individas- jis sumažino mano teisę į didesnę pensiją.
a) Investuoti į jaunuolį su rizika, kad šis vėliau gali nusižudyti.
b) Priversti jaunuolį gyventi. Mažesnė rizika, tačiau ar tai būtų moralu?
Žmogus turi ne vien tik tuos įpareigojimus, kuriuos pats priima. Dalį įpareigojimų reikia vykdyti remiantis įstatymais, kitą dalį- moralės normomis.
Žmogus nėra visiškai laisvas nuo aplinkos. Visiška laisvė jį užmuša. Pasirodo, kad žmogaus gyvybė priklauso nuo aplinkinio oro (ir jo sudėties, kalbant apie nenorą saugoti gamtą), maisto, galimybės išlaikyti tam tikrą kūno temperatūrą ir kitų materialių sąlygų. Ar žmogus gali gyventi be visuomenės? Istorijoje yra pavyzdžių, kai vaiką užaugina gyvūnai. O kuo paremta laisvės atėmimo bausmė? Tai yra žmogaus izoliavimas nuo visuomenės ir jos teikiamų teisių. Sveikas žmogus yra visuomeninis padaras, kuris nori tam tikrų teisių visuomenėje, bet norint tas teises turėti- reikia atlikti pareigas, kad ir kaip jos besikirstų su asmeniniais norais.
Žmogus nėra visiškai laisvas nuo aplinkos. Visiška laisvė jį užmuša. Pasirodo, kad žmogaus gyvybė priklauso nuo aplinkinio oro (ir jo sudėties, kalbant apie nenorą saugoti gamtą), maisto, galimybės išlaikyti tam tikrą kūno temperatūrą ir kitų materialių sąlygų. Ar žmogus gali gyventi be visuomenės? Istorijoje yra pavyzdžių, kai vaiką užaugina gyvūnai. O kuo paremta laisvės atėmimo bausmė? Tai yra žmogaus izoliavimas nuo visuomenės ir jos teikiamų teisių. Sveikas žmogus yra visuomeninis padaras, kuris nori tam tikrų teisių visuomenėje, bet norint tas teises turėti- reikia atlikti pareigas, kad ir kaip jos besikirstų su asmeniniais norais.
Savižudybė nėra moralus aktas. Be to, veiklaus visuomenės nario pasišalinimas iš visuomenės gyvenimo- taip pat prieštarauja visuomenės nuostatoms.
Kodėl aš turiu įrodinėti, kad savižudybė yra nenormalu? Jei teigiate, kad tai yra norma- įrodykite.
Kodėl aš turiu įrodinėti, kad savižudybė yra nenormalu? Jei teigiate, kad tai yra norma- įrodykite.
bet kiekvienas žmogus turi ir asmeninį gyvenimą.
Pvz: jei už jūrų marių man pasiulytų malonų darbą ir dar malonesnį atlyginimą nei lietuvoje, aš tikrai išvažiuočiau. Nors ir dėl išvažiavimo gal nuliūstų kai kurie žmonės ir Lietuva netektų dar vieno žmogaus. bet man asmeniškai būtų geriau
lygiai taip pat su savižudybe. Jei gyvenimas tampa tiesiog kančia, tai kam gyventi? galiausiai numirėliui bus jau vienodai tos visos moralės normos ar įskaudinti artimieji.
Pvz: jei už jūrų marių man pasiulytų malonų darbą ir dar malonesnį atlyginimą nei lietuvoje, aš tikrai išvažiuočiau. Nors ir dėl išvažiavimo gal nuliūstų kai kurie žmonės ir Lietuva netektų dar vieno žmogaus. bet man asmeniškai būtų geriau
lygiai taip pat su savižudybe. Jei gyvenimas tampa tiesiog kančia, tai kam gyventi? galiausiai numirėliui bus jau vienodai tos visos moralės normos ar įskaudinti artimieji.
Mes čia turime ne ką kita, o konfliktą tarp asmeninių ir visuomeninių interesų. Nors aš esu dažnai linkęs visuomeninius interesus iškelti aukščiau už individualizmą, gyvenimo/mirties klausimu būčiau kitokios nuomonės.Flugzeug wrote:Kodėl aš turiu įrodinėti, kad savižudybė yra nenormalu? Jei teigiate, kad tai yra norma- įrodykite.
Reikalas tas, kad žmogaus kūnas, o tuo pačiu ir gyvenimas priklauso jam ir tik jam. Tai turtas, kurį turi kiekvienas žmogus. Kaip ir su kitu savo turtu - darbo vaisiais - su gyvenimu žmogus turi teisę daryti ką tinkamas. Bet čia įsikiša visuomeniniai interesai. Taigi klausimas - kiek galima visuomenei leisti kištis į individo asmeninio turto reikalus.
Jei teroristas paima įkaitus, visuomenė nusprendžia ypač agresyviai manipuliuoti jo turtu - atima teroristui gyvybę. Prievolė gyventi - tai tiesiog draudimas individui atsikratyti savo paties turto, taigi irgi manipuliavimas. Dabar, ar tikrai visuomenės interesai yra tiek aukšti, kad, kaip ir teroristo atveju, ji turėtų teisę manipuliuoti esminiu žmogaus turtu - jo gyvybe?