Vilius wrote:Tačiau vos tik mes prakalbame apie tai, ką reiškia "gerai gyventi" (kas yra bene svarbiausias klausimas mūsų visų gyvenime), tada staiga visi šie pagrįstumo reikalavimai lekia per langą, ir visų nuomonės staiga pasidaro vienodai įdomios ir teisingos..
Taip nėra. Čia truputį šaržuoji. Jei žmogus įvardija, ką jam reiškia gerai gyventi, dažnai galima empiriškai patikrinti, ar jo siūlomos priemonės duos norimą rezultatą.
Dėl moralinių nuostatų galima ginčytis, ir dažnai ginčyjamasi, parodant, kad siūlymas daryti X prieštarauja kitiems to paties žmogaus moraliniams įsitikinimams. Pavyzdžiui, jei žmogus tiki, kad gyvybės negalima atimti jokiu atveju, ir kartu pasisako už mirties bausmę, galima parodyti, kad jis prieštarauja pats sau.
Visas šitas deja turi limitus, vienas mirties bausmės šalininkas gal susimąstys ir nuspręs kad išties, jis prieštaravo pats sau. Kitas tuo tarpu pakeis poziciją į „gyvybės negalima atimti jokiu atveju išskyrus mirties bausmę“.
Dar galima parodyti skirtingų nuostatų duotus rezutlatus, ir jei žmogui patiks rezultatai duoti jo nekenčiamų nuostatų (pvz., visi netikėliai gyvena turtingai, darniai, turi daug pavalgyti ir daug žaislų, o tikratikiai gyvena pusbadžiu ir nuolat kariauja...tarpusavy...) tai gal jis pakeis nuomonę. Bet nebūtinai.
Dar galima apeliuoti į visokius jausmus, kurie dažnai žmonėms bendri. Pavyzdžiui, abortų klausimu, pro-liferiai visada pabrėžia, kad tai yra vaiko gyvybė, nes žmonėms vaikų gaila. Pro-choiceriai nuolat stengiasi parodyti, kad ten nieko net panašaus į vaiką dar nėra, dėl tos pačios priežasties - kad žmonėms embriono nebūtų gaila.
Dar galima savo moralės normas primesti jėga. Arba demokratiniu balsavimu.
Yra tų būdų diskutuoti, bet galiausiai vis tiek viskas čia atsiremia į „aš taip noriu“. Pavyzdžiui,
tu nori, kad žmonės keistų savo moralines nuostatas remdamiesi empiriniais duomenimis.
Vilius wrote:
Jo esmė yra tokia, kad į moralės klausimus geriausia žiūrėti įsivaizduojant, jog nežinai į kurį visuomenės narį persikūnysi rytoj.
Tu matyt ką tik pats persikūnyjai, nes vos prieš sekundę dėstei ten kažką apie empirinius metodus ir realybę, o dabar ką čia kalbi
Ne, aš į nieką nepersikūnysiu nei ryt nei po mėnesio, todėl taip žiūrėti man atrodo kvaila. Todėl nežiūrėsiu. Šitas metodas man atrodo ne ką protingesnis, nei žiūrėti, ką Alachas liepia. Ta prasme, gal tai pagelbėja įsijausti į kitų kailius ar šiaip išlikti nuosekliam, kai jau turi nuostatą jog visuotinė žmonių laimė tau yra siekiamybė. Bet jei tokios nuostatos neturi, tai šis metodas nepadės.
Žinau, tavo netašytas protas čia pradės bliauti "Nebūna jokių persikūnijimų! Liau liau!" Na taip - nebūna. Tačiau būna, kad tavo artimieji papuola į vieną iš tų nekenčiamų grupių, ar pvz. įsimyli kokia jauną gražią lyčių studijų studentę
Oh shit, tu numatei, kad taip pasakysiu. I wonder how
Taip, pasitaiko situacijų, kuomet kelios moralinės normos vienu metu liepia elgtis priešingai. Tuomet tenka ieškoti kažkokio kompromiso ar rinktis vieną. Kartais tokios situacijos būna labai sunkios.