Nežinau kur - tiks prie blevyzgų.
Palikau šeimyną Bulgarijoje dar 3 dienas (oras kaip Įprasta Lietuvoje), o pats parsibeldžiau į karščius (kaip įprasta Bulgarijoje) - atostogos finišo tiesiojoje, o ir žmona biški manęs pradėjo "nesuprasti", mat tik telefone tupiu ir jos atsieit negirdžiu. Užsakiau ekskursiją ir daviau (pakankamai) pinigų, tai atsileido, ir meiliai tarėm viens kitam "Aš tave myliu ir t.t., iki". Jau pasiilgai - kai šalia įprastas foninis žmonos balsas kažkaip ramu.
Va tokia įžanga apie meilę, dauginimosi instinkto pagrindu atsiradusį žmogiškos sąmonės produktą. N.B

- sąmonės kaip "tarpininko" tarp evoliucijos bei instinktų ir sąmonės produkcijos vaidmuo yra esminis, nors ne visur akivaizdus. Apie inkstinto ir sąmonės santykį ir bandžiau savo ankstesniuose postuose pasakyti ir manau, kad ne mažiau kaip pusėje jų tai pavyko. Moralė/etika yra evoliuciškai, išlikimo prasme naudinga, taip pat, kaip sąmonės suteikta empirinio pažinimo galimybė, t.y., etika/moralė ir pan. yra evoliucinės prigimties. Na dar religiją pridurčiau...

Bet, išspręndusi išlikimo problemą, nenuorama sąmonė toli gražu nenusiramino - kovos už būvį problema tapo antraeilė, laisvalaikio daugiau, ir prasidėjo... O kas yra "tikrovė"? O kas yra "žmogus" toje tikrovėje ir kas yra kaip toks? O kokia yra "pažinimo" prigimtis? O kas yra ta pati "sąmonė"? Ir etc., ir kas iš viso to seka? Išnarstyta ir moralė bei religija kaip tokios - nežinia jau kelintą kartą. Visą tai irgi priskirčiau - gal su tam tikrom išlygom, reikėtų pasigilint - instinktui, baimės instinktui, nes iškilo baugus beprasmybės klausimas, siaubas, nes žmogus suprato esąs baigtinis niekas. Bet čia jau pati sąmonė ištiesė pagalbos ranką ir padalino visus į tikinčius ir visą krūvą kitokių, žr. filosofines sroves. Tik klausimas, ar atrastas visiem universalus "receptas"? Akivaizdu, kad ne ir nebus rastas, o forume, nūdienos žinių ir faktų kontekste, šiais klausimais ir verda manyčiau nemažai bevaisių ginčų. Nieko prieš neturiu, tai gera proto mankšta, bet kai kada pasijunti prastokai nuo vos ne scholastinių išvedžiojimų, bet pastarieji (scholastai) ir buvo neeiliniai logikai, analogijų meistrai, taigi prisieina ir pakentėti.
O daugmoj viskas aišku

- "Ar leisti Europoj muslimėms dengti veidus? - Nein!, ir taškas" (kodėl? - nu tingiu elementarų dalyką aiškint). "Ar leist moterims daryt abortą? - Jawohl! - ir taškas" (jei turi vyrą, etiška

būtų jį informuot kame čia problema). Pirmas, a la moralinis/etinis klausimas yra beprasmis, nes perteklinis, o antrasis, a la rūšies išlikimo - savaime beprasmis, nebent sportinis azartas verčia eit lenkčių su Afrika ar Azija.
P.S. Kas aukščiau - visiems seniai žinoma, todėl es tut uns leid. O mano dėstymo maniera irgi Dieve duok - trumpai, nes manau, kad ir to per daug, nes viskas savaime aišku. Pastaruoju metu ir raides žodžiuose imu praleidinėt - reiks taisytis. O šio posto bent jau stilius tikrai gerybinis.

P.P.S.Jei kas skaitys, manau min 2-3 praleistas raides suskaičiuos, nors ir stengiausi iš peties.