Infliacijos stimuliavimas
Kodėl centriniai bankai taip stengiasi pakelti infliaciją? Ir kodėl iš viso blogai, kad ji dabar yra maža? Gi nulinė infliacija reikštų, kad ekonomika pasiekė pusiausviros būseną, kur vienų prekių kainos kyla tik kitų prekių kainų sąskaita - bet suminė visų prekių kaina išlieka pastovi.. Kas skamba, kaip visai gera situacija.. Ar ne?
Kai vyrauja nedidelė infliacija, žmonės laukia prekių pabrangimo, todėl vietoj laukimo jie perka prekę dabar ir taip užsuka ekonominį ciklą - paskatina prekių gamybą, darbuotojų samdymą, taip mažina nedarbą ir t.t.
Kai infliacija nulinė ar tuo labiau neigiama (defliacija), žmonės yra labiau linkę laukti kainų kritimo ir vartojimą atideda, taigi rezultatas priešingas - mažėja gamyba, auga nedarbas.
Tikslas yra išlaikyti optimalią apie 2% infliaciją, kad santaupos labai nenukentėtų, o vartoti apsimokėtų labiau dabar nei ateityje.
Kai infliacija nulinė ar tuo labiau neigiama (defliacija), žmonės yra labiau linkę laukti kainų kritimo ir vartojimą atideda, taigi rezultatas priešingas - mažėja gamyba, auga nedarbas.
Tikslas yra išlaikyti optimalią apie 2% infliaciją, kad santaupos labai nenukentėtų, o vartoti apsimokėtų labiau dabar nei ateityje.
Tai kad dabar bedarbystė ir taip daug kur minimali - nelabai yra, kur toliau ją mažinti. O skatinti vartojimą vien tam, kad gražiau atrodytų kažkokie makroekonominiai skaičiai man atrodo keistoka..
Nu tai optimalus taškas ir turėtų būti apie nulį - kur kainos yra pastovios, todėl žmonės nesitiki nei kainų kilimo, nei kritimo, todėl tiesiog vartoja, kiek jiems ten visko reikia normaliam gyvenimui. Man šis scenarijus ilgoje perspektyvoje atrodo labiau sustainable (tiek ekologine, tiek bendra prasme).
Prie nulinės infliacijos santaupos visai nenukentėtų. O, kad apriboti grynų pinigų hoardinimą, galima tiesiog laikyti ir palūkanas žemas, plius gal pakelti paveldėjimo ir kitus mokesčius nukreiptus į stagnuojantį kapitalą.
Aš, Viliau, tik išdėsčiau teoriją. Realybėje socialiniai reiškiniai yra kur kas sudėtingesni ir praktikoje veikia kitaip nei teorijoje. Asmeniškai aš nelabai tikiu, kad 2% infliacija didina vartojimą, nes galbūt žmonėms yra giliai dzin ar ten vienas procentas ar du. Galbūt yra atsargumas po paskutinės krizės, gal dar kas nors, velnias žino. Bet infliaciją bandoma pakelti dėl mano išdėstytų motyvų, geri ar blogi jie bebūtų.
Tačiau, net jei tie 2% būtų kažkoks magiškas skaičius, ties kuriuo stabilizuojasi sveikos ekonomikos.. Tai nebūtinai reiškia, kad šlubuojančias ekonomikas galima stabilizuoti tą skaičių pasiekus dirbtinai. Kaip, tarkim, negalima atgaivinti numirėlio paprasčiausiai atšildžius jį iki 36,6°C.
- Centriniai bankai nesistengia ir neskatina infliacijos. Čia tik "baubas", siekiantis prislėgti bet kokias naujas iniciatyvas, kad nenuvertėtų senių seniai seniai įsigytas labai vertingas batonas. Aišku tas batonas nuvertėjo, supelijo ir jo vertė tapo neigiama dėl utilizacijos savikainos. Štai vertybių senėjimas ir suirimas yra tikroji infliacijos priežastis, kaip minėjo Grb. "Lionginas", senėjimo suirimas dabar vertinamas apie 2% metams.
Netiesa.
The definition of price stability (ECB) wrote:The Governing Council clarified in 2003 that in the pursuit of price stability it aims to maintain inflation rates below, but close to, 2% over the medium term.
- bankai tiesiog "privalo" po truputį nuvertinti senus pinigus, pagrinde dėl tų pinigų padengimo išnykimo ar susidėvėjimo.
p.s.
.. hipotetiškai imkime Carinės Rusijos rublius jei jų vis dar būtų apyvartoje, jie turėtų būti beverčiai todėl, kad neliko to turto, kuriuo jie buvo dengti.