Fermi taip vadinamas paradoksas

Ramesnės ir draugiškesnės diskusijos be politikos. Mažiau apie politines pažiūras, vertybes ar pan. bei labiau kurstomos smalsumo sau įdomia tema.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-08-14 12:03

Lionginas wrote:
2019-08-14 08:24
.. iki 1800 metų, jei ką nors parduodavai, tai už gautas monetas galėjai kažką vėliau nusipirkti tik iš to paties pirkėjo?
- atydžiau skaitykite, to aš nerašiau. Aš pakartosiu: "galėjai imti ekvivalentą (grūdais, auksu)".

Paaiškinimas: čia "ekvivalentą" reik suprasti kaip realų produktą realios vertės. Gi rinkos ekonomikoje naudojamas fiktyvus virtualus sutarimo ekvivalentas, kuris netenka jokių galių sutrikus sutarimui (sakykim devalvacijos, super emisijos).

:)
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5554
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-08-14 12:14

vvv2 wrote:
2019-08-14 12:03
Lionginas wrote:
2019-08-14 08:24
.. iki 1800 metų, jei ką nors parduodavai, tai už gautas monetas galėjai kažką vėliau nusipirkti tik iš to paties pirkėjo?
- atydžiau skaitykite, to aš nerašiau. Aš pakartosiu: "galėjai imti ekvivalentą (grūdais, auksu)".

Paaiškinimas: čia "ekvivalentą" reik suprasti kaip realų produktą realios vertės. Gi rinkos ekonomikoje naudojamas fiktyvus virtualus sutarimo ekvivalentas, kuris netenka jokių galių sutrikus sutarimui (sakykim devalvacijos, super emisijos).

:)
OK, tai kokie netiesiogiai požymiai rodo prieš 25,000 metų egzistavusias civilizacijas su šiuolaikinėms prilygstamčiomis technologijomis?
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2019-08-15 00:23

Seianus wrote:
2019-08-09 03:04
Deguonies atsiradimas prieš 2,4 mlrd. metų, sukėlęs ledynmečius, išnaikinęs didžiąją dalį gyvybės rūšių ir suteikęs galimybę vystytis kitokiai gyvybei.

Ordoviko - silūro gyvybės išnykimai, kurių metu pranyko ~70% gyvybės rūšių ir vėl atitinkamai susidarė sąlygos vystytis naujoms, kitokioms rūšims.

Garsusis kreidos - terciaro įvykis prieš ~66 mln. metų, plačiau žinomas kaip dinozaurų išnykimas, kurio metu pranyko 2/3 rūšių ir susidarė sąlygos įsigalėti žinduoliams. Kas mūsų atveju yra kažkiek svarbu.
O jūs čia nepastebit tam tikro patterno? Iš pradžių po žemę išplinta viena gyvybės forma. Ji sau ramiai gyvena kažkokį laiko tarpą, kol įvyksta didelė globalinė katastrofa. Tada ta gyvybės forma beveik išnyksta (bet ne visai), ir dominuojančią padėtį užima kitokia gyvybė.. Ir tada įvyksta sekantis lūžis, ir t.t.

Ir kitas patternas yra, kad kiekviena nauja gyvybės forma tampa vis sudėtingesnė už prieš tai buvusias.

Tai wtf?
User avatar
Seianus
senbuvis
Posts: 2924
Joined: 2018-11-16 23:57

2019-08-15 17:31

O jūs čia nepastebit tam tikro patterno? Iš pradžių po žemę išplinta viena gyvybės forma
kad kiekviena nauja gyvybės forma tampa vis sudėtingesnė už prieš tai buvusias.
Nelabai pastebiu. Žiūrint, ką tu vadini gyvybės „forma“?
User avatar
Seianus
senbuvis
Posts: 2924
Joined: 2018-11-16 23:57

2019-08-15 17:35

Lionginas wrote: vienas pastebėjimas - žmonės šimtus tūkstančių metų turėjo galingas smegenis, bet neturėjo jokios civilizacijos. Kažkokios civilizacijos užuomazgos prasidėjo prieš kiek - 10,000 metų? O iki tol milijoną metų vien skaldė akmenukus ir smailino pagalius, ką iš esmės daro ir varnos.
Aš šitą vyšnią ant torto buvau numatęs pasilikti pabaigai ;)
Tai yra, smegenų jau labai senai pakanka trigonometrijai, bet jų nauda buvo tokia pati, kaip varnai nauda iš jos smegenų. Todėl nemanau, kad įmanoma taip paprastai tą naudą įvertinti. Galbūt milžiniškos smegenys ir yra didelis krūvis organizmui, bet gebėjimas nusmailinti pagalį atperka visus trūkumus, nereikia ir civilizacijos?
Ar tikrai? Žmonės smegenų naudojimu varnas pralenkė labai seniai, primityvūs amatai, darbų pasiskirstymas, nuolatiniai įrankiai egzistavo gerokai prieš vadinamąją civilizaciją, jei civilizacijos pradžia laikysime irigaciją ir sėslias gyvenvietes. Ir ar tikrai neanadartaliečių laikų smegenys buvo pakankamos trigonometrijai? Juk ir šiais laikais ne visiems jų užtenka, ką turbūt žinai jei esi ėjęs į mokyklą ir turėjęs klasiokų ;)

Kaip bebūtų, mano supratimu čia yra vyšnia ant torto tai hipotezei, kad civilizacijos lygio intelektas yra be galo retas. Net jei smegenų pajėgumas pasidaro maždaug pakankamas, kad atsirastų civilizacijos užuomazgos, vis tiek dar reikia kažkokio konkretaus aplinkybių sutapimo, jog ta civilizacija atsirastų. Kažin kokiame planetų procente vietinių primatų atitikmenys nepažengė toliau titnaginių peilių.
Last edited by Seianus on 2019-08-15 17:45, edited 1 time in total.
Vilius
emeritas
Posts: 6521
Joined: 2004-04-19 12:28

2019-08-15 17:36

Seianus wrote:
2019-08-15 17:31
Nelabai pastebiu. Žiūrint, ką tu vadini gyvybės „forma“?
Nu tipo tos gyvybės rūšys, kurios dominavo prieš eilinį išnykimą - pvz. (tas kas gyveno iki dinozaurų), dinozaurai, žinduoliai.. Ir dabar - žmonės.
User avatar
Seianus
senbuvis
Posts: 2924
Joined: 2018-11-16 23:57

2019-08-15 17:47

Vilius wrote:
2019-08-15 17:36
Seianus wrote:
2019-08-15 17:31
Nelabai pastebiu. Žiūrint, ką tu vadini gyvybės „forma“?
Nu tipo tos gyvybės rūšys, kurios dominavo prieš eilinį išnykimą - pvz. (tas kas gyveno iki dinozaurų), dinozaurai, žinduoliai.. Ir dabar - žmonės.
Na tu čia kažkaip prasčiokiškai ir nemoksliškai kalbi. Ką reiškia, „dominavo“, ar kad buvo visur pilna, ar kad neturėjo rimtų pavojų iš likusios gamtos ir skrido į mėnulį? Vabzdžių dabar visur pilna.

Kad gyvybė pamažu vis sudėtingėjo, ir atsirasdavo vis sudėtingesnių „formų“, tai lyg ir tiesa. Tik tas sudėtingumas savaime turbūt nepriveda prie civilizacijos, apie ką galime spręsti iš apytiksliai dafigalijono sudėtingų, bet civilizacijos nesukūrusių rūšių Žemėje. Kai ją sukūrė viena vienintelė rūšis.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-08-15 18:15

Seianus wrote:
2019-08-15 17:47
Na tu čia kažkaip prasčiokiškai ir nemoksliškai kalbi. Ką reiškia, „dominavo“?
- net labai moksliškai! :) Jau seniai pastebėta, kad evoliucijos procesas nėra tolygus, o vyksta "laipteliais". Štai pačius ryškiausius šuolius pastebėjo Grb. "Vilius".

p.s.
.. pagal mano nuomone, čia klaida tik datavime, gyvybė Žemėje nebuvo prieš milijardus metų. "Mokslininkai" negali tam naudoti anglies metodo, todėl "uolienų" metodas rodo ne gyvybės, o gyvybę palaidojusių uolienų amžių.

:(
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5554
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-08-19 07:32

Seianus wrote:
2019-08-15 17:35
Ar tikrai? Žmonės smegenų naudojimu varnas pralenkė labai seniai, primityvūs amatai, darbų pasiskirstymas, nuolatiniai įrankiai egzistavo gerokai prieš vadinamąją civilizaciją, jei civilizacijos pradžia laikysime irigaciją ir sėslias gyvenvietes. Ir ar tikrai neanadartaliečių laikų smegenys buvo pakankamos trigonometrijai? Juk ir šiais laikais ne visiems jų užtenka, ką turbūt žinai jei esi ėjęs į mokyklą ir turėjęs klasiokų ;)
Neandertaliečių laikais žmonių smegenys tikrai jau buvo pakankamai išsivysčiusios trigonometrijai ar tiesą sakant branduolinei fizikai. Amatai ar specializacijos abejoju ar egzistavo, tai buvo medžiotojų/rinkėjų bendruomenės. Tiesioginis lyginimas su varna be abejo nėra korektiškas, bet mano pointas čia tas, kad smegenys jau ilgą laiką buvo tokios galingos, tačiau labai menkai išnaudojamos. Varnos pavyzdys tik parodo, kad primityviam protingam elgesiui didelių prabangių smegenų nereikia. Todėl kažkaip peršasi išvada, kad žmonių smegenys tapo tokios todėl, kad protingas elgesys yra itin naudingas evoliuciškai net kai jis yra primityvus, todėl smegenų augimas buvo pateisinamas, nors ir toli gražu ne optimalus. Tikrai galėjome tuos šimtus tūkstančių metų išsiversti su mažesnėmis smegenimis, bet evoliucija ne visuomet randa absoliutų maksimumą. Mūsų atveju, buvo rastas lokalus maksimumas, kuris vėliau tam tikrų aplinkybių dėka pasirodė besąs itin naudingas.
Seianus wrote:
2019-08-15 17:35
Kaip bebūtų, mano supratimu čia yra vyšnia ant torto tai hipotezei, kad civilizacijos lygio intelektas yra be galo retas. Net jei smegenų pajėgumas pasidaro maždaug pakankamas, kad atsirastų civilizacijos užuomazgos, vis tiek dar reikia kažkokio konkretaus aplinkybių sutapimo, jog ta civilizacija atsirastų. Kažin kokiame planetų procente vietinių primatų atitikmenys nepažengė toliau titnaginių peilių.
Bet jei žiūrėsi į bendras tendencijas, visų gyvūnų smegenys laikui bėgant didėjo. Todėl manau, kad iš esmės laiko klausimas, kada atsiras rūšis, turinti didesnes nei vidutines smegenis bei galimybes jas tinkamai išnaudoti (tarkime, rankas įrankiams gaminti). Tiesiog nematau, kas tokio galėtų sutrukdyti labai protingų gyvybių atsiradimui, išskyrus tai, kad be savęs daugiau tokių nežinome. Tačiau kažkas visuomet yra pirmas.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5554
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-08-19 07:47

Vilius wrote:
2019-08-15 00:23
O jūs čia nepastebit tam tikro patterno? Iš pradžių po žemę išplinta viena gyvybės forma. Ji sau ramiai gyvena kažkokį laiko tarpą, kol įvyksta didelė globalinė katastrofa. Tada ta gyvybės forma beveik išnyksta (bet ne visai), ir dominuojančią padėtį užima kitokia gyvybė.. Ir tada įvyksta sekantis lūžis, ir t.t.
O tai kame čia patternas? Po katastrofų pasikeičia klimatinės sąlygos, anksčiau puikiai prisitaikiusos rūšys tampa prasčiau prisitaikiusios, taigi užleidžia vietą kitoms. Kaip ir gana tikėtinas rezultatas...
Vilius wrote:
2019-08-15 00:23
Ir kitas patternas yra, kad kiekviena nauja gyvybės forma tampa vis sudėtingesnė už prieš tai buvusias.
Nėra visiškai taip. Natūralios atrankos dėka vyksta spaudimas užimti tam tikras nišas, tai yra, didėja įvairovė. Šio spaudimo dėka vienos gyvybės formos kaip tik tampa kuo paprastenės ir efektyvesnės dauginimosi mašinos, kaip tarkime įvairūs virusai. Kitos formos tampa sudėtingesnės, nes įgauna evoliucinį pranašumą įgydamos naujas funkcijas, tarkime, sintetinti tam tikrą baltymą ir panašiai. Pastaruoju atveju sudėtingumo augimas neretai yra užprogramuotas, nes rūšys varžosi tarpusavyje, prasideda ginklavimosi varžybos, ir evoliucinis pranašumas įgyjamas tik tampant sudėtingesniu.

Bet tai tikrai nereiškia, kad visos rūšys tampa sudėtingesnės, nes strategija kuo pigiau ir gausiau pasidauginti visiškai neinvestuojant į sudėtingumą vis dar egzistuoja ir vis dar yra labai efektyvi.
majolis
skeptikas
Posts: 641
Joined: 2016-03-20 20:24

2019-08-21 16:59

Lionginas wrote:
2019-08-13 11:19
Kalkės
Seianus wrote:
2019-08-15 17:35
Aš šitą vyšnią ant torto buvau numatęs pasilikti pabaigai
Lionginas wrote:
2019-08-19 07:32
Tikrai galėjome tuos šimtus tūkstančių metų išsiversti su mažesnėmis smegenimis, bet evoliucija ne visuomet randa absoliutų maksimumą
Ko gero/greičiausiai, vos ne be abejo, ten tikrai „jūrų lelija“, bet tas akmuo ne „kalkės“, o klintis (prašau atsižvelgti, kad mineralogijoje nenusimanau - tik nenoriu :) , kad tas gražus akmuo būtų „šiandieninės“ kalkės ).

CaO natūralioje gamtoje nėra, nes jis praktiškai neišvengiamai „užgęsinamas“, ir uolienoje „gryno“ CaO neturėtų būti. CaO „atrastas“ daleiskim Antikos laikais, kai antikiečiai pradėjo deginti klintis ir statyti mūrus (jei ne anksčiau – Egipte ar Mesopotamijos regione). Laikotartis nuo tada iki dabar nu labai jau trumpas, kad negesintų kalkių „nuotrupos“ kažkokiu, iš tikro mįslingu būdu, atsirastų vos ne visur Lietuvos žvyro karjeruose – ir pats rasdavai dox... panašių akmenų kažkur. Lietuvoje kalkės atsirado daleiskim XI-XIIa., ir kad per tą niekingai mažą laikotarpį dar sugebėtų „inkorporuoti“ jūrų leliją yra neįmanomas ( :) ) dalykas. Apskritai – ar aplink Lietuvą yra jūrų lelijų? Argumentacijos {spekuliacijų) resursai išseko, tai belieka tarti žodį apie „žvyrą“ apskritai (vėl nekaltai paspekuliuoti) - žvyras susidaro „trupant“ kietoms uolienoms, pvz., klintims, kitaip tariant, žvyras yra „jaunesnis“ už klintis, ir jame esantys „inkliūzai“ jau buvo įcementuoti motininėje uolienoje.

Jei rimčiau – reikėtų pagal galimybes patikslinti tą Quantax tyrimo metodiką. Pats tyrimas laikomas ultrašiuolaikiniu ir patikimu. Duota elektroninė „nuotrauka“ - matoma akmens sandara, kai kur, fragmentais, primena karbonatines nuosėdas. Bet žudantys skaičiai yra kiekybinėje akmens elementų analizėje – wt % -tais C turėtų būt maždaug ketvirtadalis Ca kiekio (Quantax - 100x mažiau), o norm. at. %, kiek suprantu, rodo procentinį medžiagoje esančių elementų atomų santykį (?). O jis irgi xrienovas – Ca ir C turėtų būt (bent apytiksliai) 1:1 (klintis), o čia 27:1 (kalkės). Kaip ir nėra ko šakotis, bet vis tik dar paklausiu, kaip tyrė – ar kaitino ir pan.

Apie smegenų/proto evoliuciją duomenų minimumas, todėl belieka vėl tik paspekuliuoti. Kaip veikia smegeninė apskritai šiandien daugiau nežinoma, nei žinoma, ir paaiškinti, kaip tas nežinau kas radosi yra pakankamai sunku. Kodėl milijonus metų nešiotas lygtai bevertis 1kg "viršuje" - tik tam, kad idealiai nusmailinti pagalį ar nuskaldyti akmenį strėlei? Atsakymas paprastas - gal dėl to, o gal dėl kitų (mums nežinomų) priežasčių, nes viena tikrai aišku : jei tas kg. būtų lyšnas, natūrali atranka kaip mat būtų atlikusi reikiamas korekcijas, kad hominidų egzistencija "palengvėtų". Minėta varna - puikus morfologijos/anatomijos ir funkcijos derinio pavyzdys, vienas iš milijonų optimalių natūralios atrankos rezultatų. Žinom, kad milijonus metų "tik" (?) smailinti pagaliai, bet kartu galim drąsiai pasakyti, kad milijonus metų natūralios atrankos sąlygose kilograminės smegenys buvo daugiau mažiau "optimalios", t.y., daugiau naudingos, nei kenksmingos, hominidams. O kuo konkrečiai naudingos/kenksmingos galima spėlioti kiek neša vaizduotė.

Homo sapiens apsireiškė prieš 100-tus tūkstančių metų, smegenų masė apie 1.5kg., o kažkas esminio ("civilizacija") atsirado tik prieš 10 000 metų (iki tol tik smailinta ir skaldyta, nu dar "pajungta" ugnis), bet bent jau šiuo atveju sąmonės/proto evoliucija neatrodo kažkokia "laaa..bai ilga", nes kaip ne kaip smegenys yra pats sudėtingiausias "organas".

Dėl trigonometrijos/branduolinės fizikos bei rinkėjų/medžiotojų santykių. Nei šiokia, nei tokia analogija pereinat jau prie civilizacijų : pvz. imant Centrinės Amerikos civilizacijas, nu konkrečiai majus - jie buvo puikūs matematikai ir astronomai, o "elementaraus" rato neatrado/nepritaikė praktikoje, ir jei nebūtų buvę ir neblogi statybininkai, mes apie jų matematiką/astronomiją nieko nežinotume. Analogija nelabai, bet mes nieko nežinom ir apie tuos milijonus ir šimtus tūkstančių metų (tik smailūs pagaliai ir strėlių antgaliai) - gal paraleliai buvo kuriami kažkas nematerialaus, a la "nematerialus kultūros paveldas" - Lietuvoje pvz. sutartinės, kryždirbystė, dainų šventės, o hominiduose, gal greičiau homo pvz. kalba....

Chiernia gavosi, bet bandžiau pasakyti, kad visi disputo dalyviai yra kai kur (g.b.) teisūs, kai kur (g.b.) ne - kažkam tikresniam paprasčiausiai trūksta rimto pagrindo. O pats manyčiau (kas galėtų paneigti ir tam tikrą disputo įtaką?), kad Visatoje civilizacijos yra labai retos, o keliaujančių nuo žvaigždės prie žvaigždės visai nėra. :)
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5554
Joined: 2011-10-03 09:35

2019-08-22 07:25

majolis wrote:
2019-08-21 16:59
bet tas akmuo ne „kalkės“, o klintis (prašau atsižvelgti, kad mineralogijoje nenusimanau - tik nenoriu :) , kad tas gražus akmuo būtų „šiandieninės“ kalkės ).
Sakydamas kalkės komentavau cheminę sudėtį. Klintyje turėtų būti gerokai daugiau anglies nei tas 1 ar kiek ten procentų. Nėra aišku kaip ten tyrė cheminę sudėtį.

Akmuo tai greičiausiai klintis.
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2019-08-22 22:09

Vilius wrote:
2019-08-15 00:23
Seianus wrote:
2019-08-09 03:04
Deguonies atsiradimas prieš 2,4 mlrd. metų, sukėlęs ledynmečius, išnaikinęs didžiąją dalį gyvybės rūšių ir suteikęs galimybę vystytis kitokiai gyvybei.

Ordoviko - silūro gyvybės išnykimai, kurių metu pranyko ~70% gyvybės rūšių ir vėl atitinkamai susidarė sąlygos vystytis naujoms, kitokioms rūšims.

Garsusis kreidos - terciaro įvykis prieš ~66 mln. metų, plačiau žinomas kaip dinozaurų išnykimas, kurio metu pranyko 2/3 rūšių ir susidarė sąlygos įsigalėti žinduoliams. Kas mūsų atveju yra kažkiek svarbu.
O jūs čia nepastebit tam tikro patterno? Iš pradžių po žemę išplinta viena gyvybės forma. Ji sau ramiai gyvena kažkokį laiko tarpą, kol įvyksta didelė globalinė katastrofa. Tada ta gyvybės forma beveik išnyksta (bet ne visai), ir dominuojančią padėtį užima kitokia gyvybė.. Ir tada įvyksta sekantis lūžis, ir t.t.

Ir kitas patternas yra, kad kiekviena nauja gyvybės forma tampa vis sudėtingesnė už prieš tai buvusias.

Tai wtf?
Aha. Man šita vieta savaip labai įdomi:
Seianus wrote:
2019-08-09 03:04
Deguonies atsiradimas prieš 2,4 mlrd. metų, sukėlęs ledynmečius, išnaikinęs didžiąją dalį gyvybės rūšių ir suteikęs galimybę vystytis kitokiai gyvybei.
Pradžioje evoliucionuoja fotosintetinti galinčios ląstelės, kurios įgalina ir pakuria sudėtingų biocheminių procesų vyksmą.
Šitas evoliucinis "posūkis" fotosintetinančiai gyvybei pasirodo toks sėkmingas, kad ilgainiui ta gyvybė prigeneruoja daugybę deguonies (O2) ženkliai pakeisdama Žemės atmosferos (ir vandenynuose ištirpusių dujų) sudėtį. Įtakoja klimato atšalimą. Pakenkia kitoms gyvybės formoms, kurioms deguonis yra toksiškas. Ir t.t.

Dalis tų taip sėkmingai evoliucionavusių fotosintetinti galinčių ląstelių protėvių (anot populiariausios hipotezės) yra vėliau "praryjamos" kitų stambesnių ląstelių (dumblių protėvių) ir kartu sukuria sudėtingų simbiontų junginius, kurie toliau evoliucionuoja (dumbliai, augalai).

Lygiagrečiai evoliucionuoja ląstelės (mitochondrijų protėviai), kurios sugeba panaudoti deguonį ir įgalina šiek tiek kitokių biocheminių procesų vyksmą. Tą irgi daro pakankamai sėkmingai, kad jas (anot kitos populiariausios hipotezės) irgi vėliau "praryja" stambesnės ląstelės, suformuodamos tokiu būdu naujų simbiontų ląstelių ir organizmų (naudojančių deguonį) kartas. Gyvūnų įkvepiamas deguonis iš esmės naudojamas jų ląstelėse esančių mitochondrijų aptarnavimui. Be mitochondrijų deguonis ląstelėse kaip ir neturėtų prasmės. Savo laiku esu šiek tiek domėjęsis mitochondrijomis ir su jomis susijusiais biocheminiais procesais. Labai įdomus atskirus DNR turintis organoidas ir nuo jo priklauso daugybė įvairių dalykų. Neuronų (o ir kartu smegenų) egzistencija ir veikla be joje esančių mitochondrijų neįsivaizduojama. Nuo mitochondrijų skaičiaus raumeninėse skaidulose priklauso visokie sporte ir medicinoje aktualūs dalykai (svarbūs sportininkų ištvermei "anaerobiniai slenksčiai" ir t.t.). Ir čia tik skurdūs pavyzdžiai iš viso to sudėtingybių pasaulio.

Žodžiu, viskas mind-blowing sudėtingai persipynę ir įdomu. Labai gerai šitoj vietoj suprantu Viliaus entuziazmą ir nuostabą dėl "WTF-iš-kur-tas-sudėtingumas-ale-emergentizmas+saviorganizaciniai-procesai+ląstelių-automatai+sumesk-į-vieną-krūvą" dalyko.
vvv2
senbuvis
Posts: 1178
Joined: 2007-08-02 11:24
Location: Kaunas city
Contact:

2019-08-23 10:51

Svetimas wrote:
2019-08-22 22:09
Labai gerai šitoj vietoj suprantu Viliaus entuziazmą ir nuostabą dėl "WTF-iš-kur-tas-sudėtingumas-ale-emergentizmas+saviorganizaciniai-procesai+ląstelių-automatai+sumesk-į-vieną-krūvą" dalyko.
- sakykim norim Marso Terraforming'o. Viskas būtų daroma kaip tamsta aprašei: pradžioje įdiegiamos primityvios deguonį generuojančios formos, kai deguonies pakanka - įdiegiamos aukštesnės formos.

p.s.
Tai paaiškina "evoliucijos laiptelius" bei Grb. "Vilius" klausimą apie "žemesnio perėjimą į aukštesnį". Kas tai darė? Čia jau kitas klausimas, tačiau tas darantis tikrai nėbuvo atsitiktinumas atsitiktinėje krūvoje.
User avatar
fizikanas
senbuvis
Posts: 5791
Joined: 2004-05-27 19:45

2019-08-23 16:11

vvv2 wrote:
2019-08-23 10:51
- sakykim norim Marso Terraforming'o. Viskas būtų daroma kaip tamsta aprašei: pradžioje įdiegiamos primityvios deguonį generuojančios formos, kai deguonies pakanka - įdiegiamos aukštesnės formos.
O kam tada zmogus? Kad issodrintu gelezi is grunto? Ar, kad atsildytu klimata? Ar, kad sukurtu dirbtini intelekta, kuris paskui nusikels i praeiti laiku ir prades teraformuoti zeme?
User avatar
Svetimas
senbuvis
Posts: 4692
Joined: 2004-05-25 19:04
Location: Vilnius

2020-07-17 20:30

Svetimas wrote:
2019-08-01 23:13
Dėkui. Įdomu ir gan į temą. Pažiūrėjau, jog tas astronomijos entuziastas Anton Petrov produktyvus ir gan tankiai savo kanale video talpina. Smagu, kad ir tokie entuziastai šiais laikais turi daugiau galimybių pasireikšti youtube ar pan. internetinėse platformose.
Dėl egzoplanetų (jog daugumą jų daug arčiau žvaigždžių ir stambesnės už Žemę palyginus su Saulės sistema), tai įtariu, jog egzoplanetų tyrimo metodai gali šiek tiek biasinti tokią statistiką.

Ieškodamas daugiau info apie egzoplanetas netyčia užšokau ant šiek tiek į temą video Why we might be alone in the Universe kur vienas gan sentimentalus ir poetiškas mokslininkas bando pakvestionuoti gan populiarią optimistinę nuomonę, jog Visata turėtų knibždėti protingos gyvybės pavyzdžiais. Jei reikėtų lažintis iš teisybės, tai turbūt statyčiau kažkur per vidurį (nei kad protinga gyvybė yra labai tankiai išsibarsčiusi po Visatą, nei kad ji nepaprastai reta).
Minėto mokslininko David Kipping Cool Worlds youtube kanale atsirado naujesnis video:
The Odds of Life and Intelligence
kuriame jis gan įdomiai ir vaizdžiai paaiškina, kaip, pasinaudodamas tam tikru Bajeso tikimybiniu supratimu, jis paskaičiavo, kad gyvybės atsiradimo (abiogenezės) "greito vs lėto" išsirutuliojimo šansai yra didesni, o intelekto (panašaus į žmonių lygio) atsiradimo šansai "dažnas vs retas" yra mažesni (į Žemės sąlygas panašioms planetoms).
https://www.pnas.org/content/117/22/11995
Employing objective Bayesianism and a uniform-rate process assumption, we use just the chronology of life’s appearance in the fossil record, that of ourselves, and Earth’s habitability window to infer the true underlying rates accounting for this subtle selection effect. Our results find betting odds of >3:1 that abiogenesis is indeed a rapid process versus a slow and rare scenario, but 3:2 odds that intelligence may be rare.
User avatar
Lionginas
senbuvis
Posts: 5554
Joined: 2011-10-03 09:35

2020-09-15 07:25

Seianus wrote:
2020-09-14 22:04
Ir kaip visad, žiauriai norėčiau būti neteisus :)
Šiaip pagal Fermi paradoksą tu verčiau jau būtum teisus, nes jei daug kur rasime primityvios gyvybės formų, tuo didesnė tikimybė, kad didysis filtras yra ne mums užnugaryje, o priešakyje, taigi perpektyvos žmonijai ne kažką :)

Svetimas: atskirta iš Mokslo naujienos temos
User avatar
Seianus
senbuvis
Posts: 2924
Joined: 2018-11-16 23:57

2020-09-15 10:52

Lionginas wrote:
2020-09-15 07:25
Šiaip pagal Fermi paradoksą
...kurį laikau nesąmone
tu verčiau jau būtum teisus, nes jei daug kur rasime primityvios gyvybės formų, tuo didesnė tikimybė, kad didysis filtras
...kurį irgi laikau nesąmone
perpektyvos žmonijai ne kažką :)
Sunku pasakyti, yra labai daug argumentų kodėl failinsim, bet nereikėtų ir nuvertinti žmonių išradingumo.
Post Reply