Seianus wrote: ↑2019-08-15 17:35
Aš šitą vyšnią ant torto buvau numatęs pasilikti pabaigai
Lionginas wrote: ↑2019-08-19 07:32
Tikrai galėjome tuos šimtus tūkstančių metų išsiversti su mažesnėmis smegenimis, bet evoliucija ne visuomet randa absoliutų maksimumą
Ko gero/greičiausiai, vos ne be abejo, ten tikrai „jūrų lelija“, bet tas akmuo ne „kalkės“, o klintis (prašau atsižvelgti, kad mineralogijoje nenusimanau - tik nenoriu
, kad tas gražus akmuo būtų „šiandieninės“ kalkės ).
CaO natūralioje gamtoje nėra, nes jis praktiškai neišvengiamai „užgęsinamas“, ir uolienoje „gryno“ CaO neturėtų būti. CaO „atrastas“ daleiskim Antikos laikais, kai antikiečiai pradėjo deginti klintis ir statyti mūrus (jei ne anksčiau – Egipte ar Mesopotamijos regione). Laikotartis nuo tada iki dabar nu labai jau trumpas, kad negesintų kalkių „nuotrupos“ kažkokiu, iš tikro mįslingu būdu, atsirastų vos ne visur Lietuvos žvyro karjeruose – ir pats rasdavai dox... panašių akmenų kažkur. Lietuvoje kalkės atsirado daleiskim XI-XIIa., ir kad per tą niekingai mažą laikotarpį dar sugebėtų „inkorporuoti“ jūrų leliją yra neįmanomas (
) dalykas. Apskritai – ar aplink Lietuvą yra jūrų lelijų? Argumentacijos {spekuliacijų) resursai išseko, tai belieka tarti žodį apie „žvyrą“ apskritai (vėl nekaltai paspekuliuoti) - žvyras susidaro „trupant“ kietoms uolienoms, pvz., klintims, kitaip tariant, žvyras yra „jaunesnis“ už klintis, ir jame esantys „inkliūzai“ jau buvo įcementuoti motininėje uolienoje.
Jei rimčiau – reikėtų pagal galimybes patikslinti tą Quantax tyrimo metodiką. Pats tyrimas laikomas ultrašiuolaikiniu ir patikimu. Duota elektroninė „nuotrauka“ - matoma akmens sandara, kai kur, fragmentais, primena karbonatines nuosėdas. Bet žudantys skaičiai yra kiekybinėje akmens elementų analizėje – wt % -tais C turėtų būt maždaug ketvirtadalis Ca kiekio (Quantax - 100x mažiau), o norm. at. %, kiek suprantu, rodo procentinį medžiagoje esančių elementų atomų santykį (?). O jis irgi xrienovas – Ca ir C turėtų būt (bent apytiksliai) 1:1 (klintis), o čia 27:1 (kalkės). Kaip ir nėra ko šakotis, bet vis tik dar paklausiu, kaip tyrė – ar kaitino ir pan.
Apie smegenų/proto evoliuciją duomenų minimumas, todėl belieka vėl tik paspekuliuoti. Kaip veikia smegeninė apskritai šiandien daugiau nežinoma, nei žinoma, ir paaiškinti, kaip tas nežinau kas radosi yra pakankamai sunku. Kodėl milijonus metų nešiotas lygtai bevertis 1kg "viršuje" - tik tam, kad idealiai nusmailinti pagalį ar nuskaldyti akmenį strėlei? Atsakymas paprastas - gal dėl to, o gal dėl kitų (mums nežinomų) priežasčių, nes viena tikrai aišku : jei tas kg. būtų lyšnas, natūrali atranka kaip mat būtų atlikusi reikiamas korekcijas, kad hominidų egzistencija "palengvėtų". Minėta varna - puikus morfologijos/anatomijos ir funkcijos derinio pavyzdys, vienas iš milijonų optimalių natūralios atrankos rezultatų. Žinom, kad milijonus metų "tik" (?) smailinti pagaliai, bet kartu galim drąsiai pasakyti, kad milijonus metų natūralios atrankos sąlygose kilograminės smegenys buvo daugiau mažiau "optimalios", t.y., daugiau naudingos, nei kenksmingos, hominidams. O kuo konkrečiai naudingos/kenksmingos galima spėlioti kiek neša vaizduotė.
Homo sapiens apsireiškė prieš 100-tus tūkstančių metų, smegenų masė apie 1.5kg., o kažkas esminio ("civilizacija") atsirado tik prieš 10 000 metų (iki tol tik smailinta ir skaldyta, nu dar "pajungta" ugnis), bet bent jau šiuo atveju sąmonės/proto evoliucija neatrodo kažkokia "laaa..bai ilga", nes kaip ne kaip smegenys yra pats sudėtingiausias "organas".
Dėl trigonometrijos/branduolinės fizikos bei rinkėjų/medžiotojų santykių. Nei šiokia, nei tokia analogija pereinat jau prie civilizacijų : pvz. imant Centrinės Amerikos civilizacijas, nu konkrečiai majus - jie buvo puikūs matematikai ir astronomai, o "elementaraus" rato neatrado/nepritaikė praktikoje, ir jei nebūtų buvę ir neblogi statybininkai, mes apie jų matematiką/astronomiją nieko nežinotume. Analogija nelabai, bet mes nieko nežinom ir apie tuos milijonus ir šimtus tūkstančių metų (tik smailūs pagaliai ir strėlių antgaliai) - gal paraleliai buvo kuriami kažkas nematerialaus, a la "nematerialus kultūros paveldas" - Lietuvoje pvz. sutartinės, kryždirbystė, dainų šventės, o hominiduose, gal greičiau homo pvz. kalba....
Chiernia gavosi, bet bandžiau pasakyti, kad visi disputo dalyviai yra kai kur (g.b.) teisūs, kai kur (g.b.) ne - kažkam tikresniam paprasčiausiai trūksta rimto pagrindo. O pats manyčiau (kas galėtų paneigti ir tam tikrą disputo įtaką?), kad Visatoje civilizacijos yra labai retos, o keliaujančių nuo žvaigždės prie žvaigždės visai nėra.