Vilius wrote: ↑2020-01-22 12:43
1. Man iš principo nepatinka ta "determinizmo" sąvoka, nes filosofijoje ji dažnai implikuoja, kad visi įvykiai turi būti sukelti ankstesnių įvykių. Kas yra problematiška, nes nepalieka vietos atsitiktinumams, kurie gali būti fundametaliai randomiški pvz. kvantiniame lygyje, ir neturėti absoliučiai jokios ankstesnės priežasties. Bet iš kitos pusės, randomiškumas neįneša ir jokios "laisvės" - nes gi nėra skirtumo, ar elgiesi pagal deterministinius dėsnius, ar pagal atsitiktinumo užgaidas, vis tiek tame nėra nei jokio sprendimo, nei jokios laisvės.
Žinau ir aš tas tavo minėtas problemas ir man irgi nepatinka ta naivioji senovinė filosofinė determinizmo sąvoka. Tačiau niekas netrukdo mums laikyti, kad ten, kur minimas "determinizmas" šioje temoje, tai dažniausiai ir turima galvoje ta gan tipinė (tavo jau kažkur minėta) materialistinė nuostata, kad visi reiškiniai, net ir vykstantys žmonių smegenyse, yra visiškai apspręsti fizikos ir jokia fizikai nepaklūstanti mistika jose nevyksta. Žemiau pabandysiu nušviesti idėją, kad "laisvos valios" problemą galbūt galima išspręsti net ir su tokia nuostata.
Vilius wrote: ↑2020-01-22 12:43
2. Kaip ir pats pripažįsti, tavo apibrėžimo eskizas yra labai jau skylėtas, kol neužpildei visų tų "tam tikrų" vietų. Bet, net jei ir užpildytum, man vis tiek atrodytų, kad tu labai jau desperatiškai bandai čia įbrukti tą "laisvę". Jei ten kalbėtum pvz. apie "autonomiją", tada aš tikrai neturėčiau problemų, nes kartais tikrai naudinga turėti "autonomiško sprendimo" sąvoką, kai kalbame apie gana uždaras ir sudėtingas sistemas. Tačiau ta autonomija nėra tas pats kaip laisvė - nes kai aš patiriu tą iliuziją, kad "galėjau pasirinkti variantą B", aš turiu omeny, kad
aš pats iš tiesų galėjau jį laisvai pasirinkti, o ne tik, kad manęs niekas išoriškai nevertė pasirinkti "A".
OK. Tačiau niekas ir netrukdo pabandyti tas eskizo skyles užpildyti. Pradžioj iš mano pusės bus gan svarbi pastaba dėl "laisvės". Pabandysiu "laisvę" apibrėžti taip gan "inžineriškai" ir pademonstruoti, kad "laisvė" yra gan specifinė reliatyvi ir klaidinanti sąvoka ir kas iš to seka šitoj temoj. Apibrėžkim "laisvę", "laisvumą" įvairiose "sistemose" kaip tam tikrą santykinį "galimybių lauko" dydį/didumą. Keli konkretūs pavyzdžiai ar analogijos iliustracijai dėl aiškumo.
Pirmas bukas pavyzdys iš šachmatų žaidimo. Kai kalbame apie tipinį pėstininką, tai bendrąja prasme jo "galimybių laukas" galimų ėjimų kontekste yra ribotesnis už kokio rikio. Rikis šia "inžinerine" "laisvės" prasme šachmatų žaidime yra labiau "laisvas" objektas, nei pėstininkas. Tačiau galimų ėjimų kontekste rikis yra mažiau "laisvas" už karalienę. Bet kai konkretaus ėjimo metu karalienė yra "užspausta" kitų aplink ją esančių figūrų ir negali per jas judėti, tai ji yra mažiau "laisva", t.y. jos "galimybių laukas" tuo momentu yra mažesnis.
Kitas bukas pavyzdys. Žmogbeždžionių ir žmonių šiais laikais palyginimas. Žmogbeždžionės negali implementinti realybėje nei garvežio, nei laivo, nei lėktuvo, nei ligoninių ar kitų žmonių civilizacijai būdingų dalykų. Jų "galimybių laukas" šia prasme yra labiau ribotas nei žmonių. Jos mažiau "laisvos" šia "galimybių lauko" prasme.
Taip pat dėl tavo "programos nėra laisvos" tam tikra maža pastaba apie evoliucinius procesus. Tikiuosi nesakysi, kad fizikos dėsniai kažkaip prieštarauja evoliucijos teorijai? Kad fizikos dėsniai atima galimybes ar "galimybių lauką" gyvūnams evoliucionuoti? Pavydžiui, aš netgi priešingai sakyčiau, jog tam tikras priežastingumas yra neatsiejamas nuo evoliucinio proceso supratimo ir evoliucinis procesas be jo sunkiai įsivaizduojamas.
O į evoliucinį procesą galima žiūrėti daug plačiau. Richard Dawkins memų idėja, "genetiniai", evoliuciniai algoritmai, AI (tokių kaip AlphaZero apsimokymai) ar pan. Evoliucinį procesą galima smarkiai apibendrinti. Pvz., viename sename forumo
poste bandžiau prilyginti žmogaus protinę veiklą super-atrankai.
O dabar, apžvelgus aukščiau paminėtus dalykus, pakalbėkim apie žmonių "nelaisvus" sprendimus, gimstančius jų smegenyse. Tam, kad smegenyse realizuotųsi kažkoks pasirinkimas, nereikalinga jokia mistika ir "laisvė", kurios neva nėra.
Net jei žmones tapatintumėme su fizikos dėsnių veikiamomis biologinėmis mašinomis ("mėsiniais kompiuteriais" anot tavęs), jų smegenyse generuojamas sprendimas (output'as) skiriasi nuo lošimo kauliuko išsiridenimo ant kurios nors sienelės arba kokio dulkių-siurblio-roboto, siurbiančio kieno nors namuose grindis. O skiriasi savo specifiniu potencialiai super-adaptyviu žmogaus aplinkos prasme output'u. O tas super-adaptyvus output'as, sakyčiau, įmanomas tik dėl tam tikro smegenyse konstruojamo realybės modelio, kurio pagalba smegenys leidžia prasukti/prasimuliuoti įvairių galimų variantų, outpu'tų evoliuciją "virtualiai" ir išvesti biologinei mašinai realų super-adaptyvų output'ą šiame fizikos dėsniais nusakomame pasaulyje.
Jei remsimės "attention schema" hipoteze, tai sąmonė (awareness) turi įtaką tam dinaminiam potencialių galimybių "prasukimo", apžvalgos procesui. Taip pat iš neuromokslo yra daugybė įvairių eklektiškų hint'ų, kad smegenyse vykstančių informacinių mainų apjungimui awareness taip pat atlieka tam tikrą ne paskutinį vaidmenį.
Taigi mano tezė šitoj vietoj būtų, kad tas super-adaptyvus output'as ir rodo tam tikrą variantų atrankos buvimą smegenyse (kurie autokoreliuotai per sudėtingas procesų grandines atsispindi/valdosi ir tame, ką mes fiksuojame savo "virtualiame" informacijos modelyje).
Beje, Viliau, tu gal turi patirties ar esi giliau naudojęs, bandęs krapštyti kokią nors iš IT srityje plačiai naudojamų virtualių mašinų?