Svetimas wrote: ↑2020-03-05 07:27
Augustas wrote: ↑2020-03-03 13:13
Dabar visai geri Tavo klausimai. Daugiau tokių, ir viskas bus gerai.
Manau, kad bet kokia santuoka gera yra tada, kai norima susilaukti vaikų. Jei heteropora sudaro santuoką ne dėl to, kad nori turėti vaikų, o dėl kitų priežasčių (pvz., gal artimieji spaudžia, arba gal patiems patogiau/ekonomiškai naudingiau gyventi sudarius santuoką), tai jie elgiasi tikrai konsumistiškai.
Tos pačios lyties poros puikiai žino, kad homosantuokos/homopartnerystės siekia ne dėl vaikų, o dėl kitų priežasčių (pvz., gal dėl patogumų/ekonominės naudos, o gal dėl to, kad nori apsiginti nuo sąžinės priekaištų, jog gyvena netikusį gyvenimo būdą, gal dar tikisi taip užglaistyti kažkokius tarpusavio konfliktus). Bet visos šios priežastys yra priskiriamos konsumistiniam hedonizmui.
Stebiuosi, Augustai, koks paprastas turbūt tavo galvoje šitas mūsų pasaulėlis, kurį tavo dievas patvarkė ir sudėliojo į lentynėles, kaip kad tu pateiki. Su tokia pasaulėžiūra, kaip tu nupiešei, turbūt numirčiau šiame pasaulyje iš nuobodulio. Na, bet žmonės skirtingi. Kiekvienam savo.
Abejoju, ar mano pasaulyje numirtum iš nuobodulio. O jeigu ir mirtum, tai tik nuo kaifo pertekliaus, bet niekaip iš nuobodulio.
O Tavo pasaulėlyje, kuriame yra toks konsumistinis hedonizmas, kaip Tu vaizduoji, jau dabar Tu miršti iš nuobodulio, nes ten tik seksualinis malonumas ir nieko daugiau ten nėra. Aš jau gyvenau tokį gyvenimo būdą, kokį gyveni dabar Tu, ir jei ne Jėzus, iki šiol gerčiau jei ne antidepresantus, tai alkoholinius gėrimus tikrai. Tad manęs į tą Tavo dabar gyvenamą gyvenimo būdą niekaip nenuviliosi.
Teisiniai ir visuomeniniai dviejų artimų žmonių bendro gyvenimo aspektai, kuriuos įtakoja santuokos ar partnerystės institutas, nėra "konsumistinis hedonizmas", siauražiūri švento rašto aiškintojau, tu. Net šiek tiek zanūda Jėzus paties švento rašto kontekste išbartų tave už tavo interpretacijas per dalykų paskirtis, "funkcijas" ir šventeiviškumą. Nes iš tavo kalbų piešiasi vos ne vaizdas, kad tu šiame pasaulyje negyveni, o dievo pagamintoms "funkcijoms" tarnauji.
Visų pirma, Tu painioji du skirtingus dalykus - Jėzaus požiūrį į blogį ir Jėzaus elgesį su blogį padariusiais žmonėmis. Apie blogį Jėzus aiškiai sakė - tai yra blogis, daugiau nedaryk blogio. Tačiau su blogį padariusiais žmonėmis Jėzus elgėsi švelniai ir gailestingai, jiems atleisdavo jų padarytą blogį ir pan.
Antra, Tu painioji tarnystę Dievui ir tarnystę Dievo pagamintoms funkcijoms. Pvz., imkime malonumo funkciją. Tai yra gera funkcija, Dievo kūrinys, Jo dovana žmogui. Tačiau šiai funkcijai tarnauti ir dar tarnauti taip uoliai, kad per tą tarnavimą šiai malonumo funkcijai nematytum kitų žmogaus funkcijų, kurios irgi yra Dievo dovana, tai toks
siauras požiūris ir yra būtent Tavo (ir Tavo šalininkų) pasirinkimas. Aš žmogų matau gerokai plačiau nei tik kaip priemonę malonumui gauti. Todėl mano požiūris, kad ir koks siauras jis Tau beatrodytų, yra kaip tik gerokai platesnis negu Tavo (ir Tavo šalininkų) požiūris.
Iš to, kaip kitų žmonių antrųjų pusių ar gyvenimo partnerių turėjimą tu suvedi tik į "konsumistinį hedonizmą" ir kai kurių kitų absurdo komediją primenančių tavo šnekų, galima būtų spėti, jog tu neturi apie tokius žmonių santykius autentiško supratimo ar patirties.
Čia Tu vėl painioji du dalykus:1) gyvenimišką draugystę ir 2) teisinę instituciją. Gyvenimiška draugystė, jei ji tikra (nes gali būti ir apsimestinė "draugystė"), yra gėris, nes ji padeda atsiskleisti geriausioms žmogaus savybėms. Bet kad tokia išliktų, ji turi būti laisva ir neapribota jokiomis teisinėmis priemonėmis. O ką daro teisinė institucija (kurios Tu taip labai pageidauji)? Ji kaip tik teisinėmis priemonėmis riboja gyvenimiškos draugystės laisvę, o kartu ir sutrikdo pačią esminę tokios draugystės veiklą, nes draugystė kaip tokia skleidžiasi tik laisvėje.
Kitaip tariant, jei du bičiuliai nutaria įforminti savo santykius teisiškai, jųdviejų draugystei - kaput (t.y., galas). Nes teisinė institucija jų santykius perkelia į kitą lygmenį - teisinės apsaugos ir laisvės suvaržymų lygmenį. Heteroseksualų atveju tai dar pateisinama vaikais (nes jiems gimusius vaikus reikia teisiškai apsaugoti), o tos pačios lyties draugų tarpusavio santykių atveju - ne, nes teisinė institucija tik sunaikins draugystę, tačiau mainais nieko nebus. Ir manau, kad todėl skyrybos jų tarpe tokios dažnos.
Su savo kalbomis ir žmonių gyvenimo intepretavimu "per funkcijas" man kažkuo primeni jau minėtuosius Hitlerį ar Staliną.
O dabar pats spręsk, ar mano noras, kad du puikūs tos pačios lyties draugai liktų tokiais puikiais draugais per visą savo gyvenimą, o ne gadintų sau kraują įvairiais teisiniais ribojimais, yra hitleriškas/staliniškas, ar ne.
O gal kaip tik Tavo noras draugystę apriboti visokiais teisiniais apribojimais yra diktatoriškas?
P.S.
Paskaityk kada prie progos šalia savo švento rašto interpretacijų ir studijų kokią Antuano de Sent Egziuperi "Mažasis princas" pasaką. Gal kiek padės pasaulį ir gyvenimą suvokti spalvočiau ir pilnavertiškiau. Nes, švelniai ironiškai tave perfrazuojant ir geranoriškai patraukiant per dantį, jeigu varysi ir toliau tokiu stiliumi, tai neišpildysi dievo tau suteiktos "funkcijos" būti žmogumi.
O Tavo paminėta knyga "Mažasis princas" yra skaityta ir perskaityta daugybę kartų, iš jos dažnai semiuosi įkvėpimo kasdieniam gyvenimui. Na, o Dievo paskirtą man užduotį būti žmogumi aš vykdau ir kasdieniniame gyvenime, ir netgi šiame forume (pvz., kritikuodamas visokias utopines idėjas).
P.P.S. Kaip tik "bernardinai.lt" svetainėje radau gerą straipsnį būtent apie tai, kaip konsumistinio hedonizmo (čia įvardijama tradiciniu gašlumo terminu) kupina gyvensena sugriauna žmogaus gyvenimą:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/20 ... avo/179282