Stormas wrote: ↑2020-04-29 23:49
Svetimas wrote: ↑2020-04-25 12:36
Ką galėjo labiau pasistengti protagonistas? Su mergina ir jos emocijom galėjo normaliau išsiaiškinti. Taip pat neišsiaiškino kai kurių svarbių dalykų su policijos viršininku ir paskubėjo su jo gan primityvoku pridavimu teisėsaugai. Na, bet anyway, čia tik filmas, į kurį sunku žiūrėti rimtai.
tai čia kelių filmų reiktų jeigu daryti tam tikrus dalykus(kaip šį) daryti ne primityvius, o gilesnius. Tai nu kaip ir whatever, svarbiausia yra pagrindinė tema, o ji visai gerai išsirutuliojo imho
Na, pavyzdžiui, galėjo protagonistas policininko paklausti, kodėl, jo manymu, mergaitei turėtų būti dzin jos motina. Ilgai nebūtų užtrukęs.
Tuo labiau, kad mums abiems šitas dalykas užkliuvo.
Stormas wrote: ↑2020-04-29 23:49
Šiaip, buvęs policijos viršininkas iš esmės yra pats didžia dalimi atsakingas už "pagrobimą" ir už visas galimas dėl to kylančias negeroves (tiek jei būtų išaiškėjus tiesa, tiek jeigu ne) nuo pat pradžių, kai pasiryžo savo "operacijai". Užkarti atsakomybę protagonistui, jei jis atskleis tiesą ir tokiu būdu tik padarys žalą, nėra sąžininga ir šiek tiek panašu į tam tikrą šantažą.
Tai aš kaip suprantu ne viršininkas operaciją sugalvojo, o mergaitės dėdė. Viršininkas tik jai "pasirašė".
Tai kad jie visi ten, kažkuria prasme, bėdų "prisidirbėliai" ir mergaitės motina, ir jos dėdė, ir policijos viršininkas.
Stormas wrote: ↑2020-04-29 23:49
Realiame gyvenime gali būti daug įvairių situacijų, kai antra pusė priima ne tokį sprendimą, kaip tau norėtųsi. Welcome to the real life, kaip sakoma.
Taip yra, bet yra tokių situacijų kai antra pusė priėmus tam tikrą sprendimą gali ir nesulaukti supratingumo. Ta prasme aš tikrai sugalvoju tokių situacijų kai su antra puse nenorėčiau turėti nieko bendro jeigu priimtų kažkokį sprendimą kokį ne aš priimčiau. Aišku čia jis gerokai hiperbolizuotas, bet point stands.
Bent jau man asmeniškai, ta konkreti situacija filme neatrodo tokia kritinė. Apie galėjimą nesulaukti supratingumo tam tikromis situacijomis, kai antra pusė priima tam tikrą sprendimą, nesiginčyju.
Stormas wrote: ↑2020-04-29 23:49
Kaip tik tokiose sudėtingose situacijose verta kalbėtis (ypač su savo antrąja puse) ir ieškoti bendrų sprendimų, o ne trankyti durimis.
Iš tikro tai nelabai buvo laiko ten kalbėtis.
Merginos pasakymas, kad neverta kalbėtis, jau buvo po to. Kalbėtis tiek prieš tai, tiek po to realiai buvo galima sočiai. Tik filmo scenaristai nusprendė kitaip.
Stormas wrote: ↑2020-04-29 23:49
Turbūt tai, kad protagonistas vėliau bandė žiūrėti, kaip toliau klostosi tai mergaitei, kažkuria prasme rodo, kad ir jis pats smarkiai abejojo dėl savo sprendimo. Protagonistui ir merginai jau šiek tiek stogas važiavo dėl tų visų su mergaite susijusių įvykių ir problemų. Ir viskas dėl kieno kaltės?
Šiaip įdomus klausimas kieno čia kaltė. Policininkų sugalvojusių pagrobti ar motinos kuri nesirūpino savo vaiku? Čia gal kiek ir debiliška prievartavimo ir trumpos suknelės analogija, bet kaip ir ji point kinda stands
Prisidirbo tiek motina, tiek mergaitės dėdė, tiek policininkas. Bet labiausiai kliuvo policininkui.
Ir, šiaip, visumoj, kaip matau, tai tas filmas mums abiems šiek tiek skirtingas mintis, vertinimus ir jausmus sukėlė. Kaip ir nematau prasmės blusinėti, pas kurį tie dalykai, žiūrint tą filmą, indukavosi "geriau" ar "teisingiau". Čia gi gan subjektyvūs dalykai.
<durnas_oftopikas>
Bet vat, sakyčiau, tame ir mūsų žmonių sąmonių "kietumas", kad, pavyzdžiui, po kokio filmo, kalbėdamiesi tarpusavyje, galime savo nuostatas, vertinimus ir pan. pakvestionuoti, taip galbūt įgydami naujos patirties panašiose situacijose. Nesuprantu, kaip kažkam dar kyla klausimai, kame žmonių su sąmone pranašumas, lyginant su tariamais "filosofiniais zombiais" (žmonėmis be sąmonės). Evoliucinis sąmonės pranašumas akivaizdus.
</durnas_oftopikas>