Šis dalykas (taip vadinamasis SCARF modelis) atsitiktinai patraukė mano akį viename video, kai vienas gan neblogai Lietuvoje žinomas ir nemažai kur viešojoje erdvėje pasisakyti kviečiamas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis paminėjo jį kažkokioje konferencijoje apie vaikų ugdymą.
Kadangi mane šiek tiek domina neuromokslų ir pan. tematika ir neretai besidomėdamas susiduriu su įvairiausiomis nesąmonėmis, pagalvojau pasidomėti šituo SCARF modeliu plačiau. Pasirodo, jog savo ištakose šis modelis minimas ne vaikų ugdymo, o šiek tiek kitokiame kontekste. Ir su nemažai bullshit'o red flag'ų.
Minėto SCARF modelio kūrėjas yra David Rock. Vienas iš svarbių veikėjų tokio taip vadinamo NeuroLeadership instituto ir užsiimančio taip vadinamu "workspacecouchingu".
Berods pirminis, įvadinis, originalus šį modelį pristatantis straipsnis yra:
http://web.archive.org/web/201007050240 ... CARFUS.pdf
Bet, jei labai trumpai, minėto modelio esmė neva yra:
Taigi, labai paprastas klausimas. Kiek bullshit'o, jūsų manymu, yra SCARF modelyje apie socialines situacijas?https://www.mindtools.com/pages/article/SCARF.htm
[...]
SCARF stands for the five key "domains" that influence our behavior in social situations. These are:
Status – our relative importance to others.
Certainty – our ability to predict the future.
Autonomy – our sense of control over events.
Relatedness – how safe we feel with others.
Fairness – how fair we perceive the exchanges between people to be.
The model is based on neuroscience research that implies that these five social domains activate the same threat and reward responses in our brain that we rely on for physical survival.
This "primitive" reaction helps to explain the sometimes strong emotional reactions that we can have to social situations – and why it's often hard to control them. It's instinct, and unfortunately we can't just "turn it off."