Vilius wrote: ↑2020-06-18 23:27
Majoli, o kaip tau kaip medikui atrodė visas šitas viruso reikalas iš vidaus? Pvz., ar tau patiko tas dėmesys kurio žiniasklaidoje ir iš publikos sulaukė medikai? Nu ten tie visi plojimai ir pan..
Covid visiems, ir dirbantiems medicinoje, ir visuomenei apskritai, buvo svarbi patirtis, o patirtis kaip žnia yra naudingas dalykas. Pradžioje buvo pakankamai chaoso, iš tikro trūko apsaugos priemonių ir t.t., kas ir sukėlė daugiausia problemų, bet per porą savaičių viskas susitvarkė. O pediatro darbas tapo net lengvesnis - karantino metu ligoninėje būdavo max 6 vaikai (š.m - 4), sergančių "įprastai" (meningitas, erk. encefalitas, inkstų uždegimas ir pan.) ir tik 1 covid, ir tas iš esmė "naminis", o gripo praktiškai net nebuvo. Piko metu skyriuje gulėjo apie 30 saugusių, dabar ženkliai mažiau, didesnė dalis irgi "naminiai", o intensyvios terapijos skyriuje vid. apie 2-3. Mirė apie 20 ligonių, praktiškai visi iš Marijampolės slaugos namų. Sunkiausia buvo per naują "išmokti/priprasti" apsirengti/nusirengti "maro" kostiumus ir taip apsirengus dirbti - prakaitas bėgo upeliais...
O žiniasklaidos "dėmesys" man nerūpi - tiesiog visi dirbam, kas priklauso ir tiek. Nu nebent, kad "paspaudžia" Verygą - trūksta ar nėra to ar ano. Ligonėje covid židinio nebuvo, tiesa keli medikai susirgo, bet užsikrętė ne ligoninėje ("per atostogas" ir pan.) ir jokio ligonio neužkrėtė, gal tik kokį vieną kolegą. Žodžiu ditrambų asmeniškai nenusipelniau.
Vilius wrote: ↑2020-06-18 23:27
Paskui, ar buvo daug žmonių, kurie dėl panikos patys sau diagnozavo virusą, bet paskui paaiškėjo, kad jiems tebuvo paprastas "peršalimas"?
Iki dabar, visi kas patenka į priėmimo skyrių. testuojami dėl covid, ir izoliuojami/gydomi prėmime, iki bus gautas atsakymas - tada arba namo arba į ligoninę, o kur ligonininėje priklauso nuo rezultato, dauguma covid teigiamų - namo. Manančių, kad serga covid, o pasirodo ne, aišku buvo, bet ir patvirtinta pakankamai, bet dauguma - kaip jau sakiau - grįždavo namo, gavę visas priklausančias direktyvas, kuo/kaip gydytis ir kada kuo skubiau grįžti. Man negrįžo nei vienas.
Vilius wrote: ↑2020-06-18 23:27
Ir kaip šeima ir aplinkiniai dealino su tuo, kad tu vis tik buvai didesnėje rizikoje pats užsikrėsti ir užkrėsti juos? Ar buvo medikams kažkoks specialus karantinas?
Medikai buvo testuojami pakankamai - kada reikia ir anksčiau kas 2sav., dabar 1x/mėn., taigi tėvus lankydavau po neigiamo testo, o namiškius saugodavau kaip priklauso - niekas nesusirgo ir nėra testuotas. Namo įleisdavo, rūsyje nakvot neteko.
Tarp kitko, pasinaudojęs karantinu, užsiauginau barzdą - visur po kauke, ir žmona nesišiaušia, nes dadar jau ne šeriai, "minksčiau"...
Seianus wrote: ↑2020-06-19 08:14
Ir taip pat, ar savo šeimai nuo koronaviruso irgi siūlei homeopatijos, prevenciškai?
Savaime aišku- visa šeima ir pažįstami "gėrė homeopatiją saujom"... Panašu, kad homeopatija karantino metu kiek "nusėdo", nes asmeniškai nesusidūriau. Kaip yra realiai nežinau.
Dėl covid apskritai kol kas, bent iki kitų metų, asmeniškai nesu linkęs daryt kategoriškų išvadų ar kažką prognozuoti, nes tai kol kas neturi prasmės. Nors žniasklaidoje matyti masinės kapavietės, grabų prikrauti karinių sunkvežimių karavanai, dvokiančios lavonais laidojimų kontorų mašinos, koridoriuje gulintys ligoniai ir t.t. padarė įspūdį, bet visgi neskubėsiu - gal ir čia tik senas mass media triukas "papizdavoti/pagąsdinti".