Kas yra tas "konsumistinis hedonizmas"?
Pagalvojau, jog tai galėtų būti gan įdomi tema.
Gal galėtum, Augustai, plačiau nupasakoti ir nušviesti, kas tai yra per dalykas?
Būtų įdomu daugiau sužinoti apie šią keistą miglotą sąvoką, kuria remdamasis tu sugebi argumentuoti kitų žmonių teisių ribojimą.
Gal galėtum, Augustai, plačiau nupasakoti ir nušviesti, kas tai yra per dalykas?
Būtų įdomu daugiau sužinoti apie šią keistą miglotą sąvoką, kuria remdamasis tu sugebi argumentuoti kitų žmonių teisių ribojimą.
Tai prašom. Su malonumu pristatau jums ištrauką iš straipsnio bernardinai.lt :
"Naujoji globali religija
Visa kultūra kyla iš cultus – garbinimo. Visas autentiškas garbinimas – iš pačioje gyvenimo širdyje glūdinčios šventos paslapties pojūčio. Tai simboliškai vaizduoja bažnyčios, stovinčios viduramžių Europos kaimų centre – aplink jas, kaip saulės spinduliuojama šviesa, telkiasi žmonių gyvenvietė. Garbinimas buvo svarbiausia veikla viduramžių Europos gyvenime. Be credo, įkūnyto Dievo garbinimo akte, be šventos aukos, visa kita neturėjo prasmės.
Keletas spėrių žingsnių mūsų laikų link, ir štai globalus kaimas turi naują centrą – ne bažnyčią, o prekybos centrą. Vartotojiškumas tapo naująja globalia religija. Pagrindinė vartotojiškumo skelbiama tiesa – neribotas pasirinkimas ir neribota laisvė atneša laimę. Šis pasirinkimo kultas tapo radikalios autonomijos dogma, kurią prieš šimtmetį aiškiai suformulavo pagarsėjęs satanistas Aleisteris Crowley: „Daryk, ką nori.“
Realybė tuomet privalo paklusti mūsų valiai. Neriboti pasirinkimai, neribota laisvė, neribota asmeninė autonomija – tai pagrindinės doktrinos, kuria remiasi moderni kultūra. Niekas negali stoti prieš neribotą pasirinkimą – mūsų galią perkurti pasaulį pagal savo paveikslą. Šiam besočiam dievui aukojame netgi savo vaikus.
Šis modernus neriboto pasirinkimo credo girdimas ir piktuose už teisę į abortą pasisakančiųjų šūkiuose: „Mano kūnas – mano pasirinkimas“. Jie save vadina visai taikliai – „pro-choicers“ (angl. „už pasirinkimą“).
Be to, visos kliūtys neribotam pasirinkimui privalo būti sunaikintos. Viena iš svarbiausių kliūčių – autentiškas tikėjimas. Žmogus, priėmęs transcendentines tiesas, gyvena pagal vertybes, kurios neišvengiamai konfliktuoja su asmeninės autonomijos dogma. Taigi tikėjimas arba turi pasitraukti į antrą planą, arba dingti apskritai.
Turtingų korporacijų galia – matoma marketinge, reklamoje ir medijose – be poilsio dirba naikindama tai, kas transcendentiška ir šventa, kreipdama mūsų akis į šio pasaulio karalystę. Rinka turi viešpatauti – tai varžovų netoleruojantis dievas."
Ištrauką paėmiau iš čia:
https://www.bernardinai.lt/tebuna-katal ... -tikejima/
Dar kokių nors klausimų šia tema bus?
"Naujoji globali religija
Visa kultūra kyla iš cultus – garbinimo. Visas autentiškas garbinimas – iš pačioje gyvenimo širdyje glūdinčios šventos paslapties pojūčio. Tai simboliškai vaizduoja bažnyčios, stovinčios viduramžių Europos kaimų centre – aplink jas, kaip saulės spinduliuojama šviesa, telkiasi žmonių gyvenvietė. Garbinimas buvo svarbiausia veikla viduramžių Europos gyvenime. Be credo, įkūnyto Dievo garbinimo akte, be šventos aukos, visa kita neturėjo prasmės.
Keletas spėrių žingsnių mūsų laikų link, ir štai globalus kaimas turi naują centrą – ne bažnyčią, o prekybos centrą. Vartotojiškumas tapo naująja globalia religija. Pagrindinė vartotojiškumo skelbiama tiesa – neribotas pasirinkimas ir neribota laisvė atneša laimę. Šis pasirinkimo kultas tapo radikalios autonomijos dogma, kurią prieš šimtmetį aiškiai suformulavo pagarsėjęs satanistas Aleisteris Crowley: „Daryk, ką nori.“
Realybė tuomet privalo paklusti mūsų valiai. Neriboti pasirinkimai, neribota laisvė, neribota asmeninė autonomija – tai pagrindinės doktrinos, kuria remiasi moderni kultūra. Niekas negali stoti prieš neribotą pasirinkimą – mūsų galią perkurti pasaulį pagal savo paveikslą. Šiam besočiam dievui aukojame netgi savo vaikus.
Šis modernus neriboto pasirinkimo credo girdimas ir piktuose už teisę į abortą pasisakančiųjų šūkiuose: „Mano kūnas – mano pasirinkimas“. Jie save vadina visai taikliai – „pro-choicers“ (angl. „už pasirinkimą“).
Be to, visos kliūtys neribotam pasirinkimui privalo būti sunaikintos. Viena iš svarbiausių kliūčių – autentiškas tikėjimas. Žmogus, priėmęs transcendentines tiesas, gyvena pagal vertybes, kurios neišvengiamai konfliktuoja su asmeninės autonomijos dogma. Taigi tikėjimas arba turi pasitraukti į antrą planą, arba dingti apskritai.
Turtingų korporacijų galia – matoma marketinge, reklamoje ir medijose – be poilsio dirba naikindama tai, kas transcendentiška ir šventa, kreipdama mūsų akis į šio pasaulio karalystę. Rinka turi viešpatauti – tai varžovų netoleruojantis dievas."
Ištrauką paėmiau iš čia:
https://www.bernardinai.lt/tebuna-katal ... -tikejima/
Dar kokių nors klausimų šia tema bus?
Neskaitau ilgų citatų - juo labiau paimtų iš Bernardinų , tai net nežinau, ar mano apibrėžimas sutaps su Augusto.. Bet aš tą "konsumistinį hedonizmą" apibrėščiau kaip visuomenės santvarką, kurioje dominuojančios vertybės yra pagrinde nukreiptos į trumpalaikę ir paviršutinišką pavienių individų gerovę, o ne į visuomenės darną.
Jei skalė būtų nuo 1 (totalus kolektyvizmas, kur individo gerovė ir laisvė beatodairiškai aukojamos dėl bendro gėrio) iki 10 (visi ėda, geria ir krušasi, like there is no tomorrow).. Tai aš dabartinei Vakarų visuomenei duočiau kokius 7 - t.y. arčiau hedonizmo, bet ne taip jau dramatiškai. Taip, mes labai materialistiški ir dažnai trumparegiai.. Bet iš kitos pusės pilna ir rūpesčio dėl visuotinio gėrio - pvz. dėl klimato kaitos.
Jei skalė būtų nuo 1 (totalus kolektyvizmas, kur individo gerovė ir laisvė beatodairiškai aukojamos dėl bendro gėrio) iki 10 (visi ėda, geria ir krušasi, like there is no tomorrow).. Tai aš dabartinei Vakarų visuomenei duočiau kokius 7 - t.y. arčiau hedonizmo, bet ne taip jau dramatiškai. Taip, mes labai materialistiški ir dažnai trumparegiai.. Bet iš kitos pusės pilna ir rūpesčio dėl visuotinio gėrio - pvz. dėl klimato kaitos.
Iš esmės teisingai supratai, ką norėjau pasakyti. Aš dar patikslinčiau, kad konsumistiniame hedonizme vertybės yra nukreiptos į trumpalaikį ir paviršutinišką pavienių individų norų patenkinimą, o ne į individo ir visuomenės darnų vystymąsį.Vilius wrote: ↑2020-07-08 19:06Neskaitau ilgų citatų - juo labiau paimtų iš Bernardinų , tai net nežinau, ar mano apibrėžimas sutaps su Augusto.. Bet aš tą "konsumistinį hedonizmą" apibrėščiau kaip visuomenės santvarką, kurioje dominuojančios vertybės yra pagrinde nukreiptos į trumpalaikę ir paviršutinišką pavienių individų gerovę, o ne į visuomenės darną.
Čia jau sutinku visiškai.Jei skalė būtų nuo 1 (totalus kolektyvizmas, kur individo gerovė ir laisvė beatodairiškai aukojamos dėl bendro gėrio) iki 10 (visi ėda, geria ir krušasi, like there is no tomorrow).. Tai aš dabartinei Vakarų visuomenei duočiau kokius 7 - t.y. arčiau hedonizmo, bet ne taip jau dramatiškai. Taip, mes labai materialistiški ir dažnai trumparegiai.. Bet iš kitos pusės pilna ir rūpesčio dėl visuotinio gėrio - pvz. dėl klimato kaitos.
P.S.
Problema yra ne turtai, o persisotinimas.Anksčiau, kai turtus sau kraudavosi tik turtingieji (įskaitant RKB), tai noras turėti daug blizgučių atrodo nebuvo problema. Bet kai visiems žmonėms atsivėrė galimybės rinktis ir vartoti visko daug, tai staiga tapo problema.
Kol kas mane nuvylei su savo "straipsniu". Tu geriau savais žodžiais papasakok, kaip tu tą "konsumistinį hedonizmą" supranti. Kaip atskirti, kada koks dalykas yra "konsumistinis hedonizmas" (labai blogas dalykas pagal tavo supratimą, kaip supratau iš tavo kalbų) ir kada ne. T.y. ar galima pagal kažkokį konkretų "algoritmą" ar principą nustatyti, kada kažkas yra "konsumistinis hedonizmas", o kada jau nebe?Augustas wrote: ↑2020-07-07 13:58Ištrauką paėmiau iš čia:
https://www.bernardinai.lt/tebuna-katal ... -tikejima/
Dar kokių nors klausimų šia tema bus?
Pavyzdžiui, aš su antra puse turime sau malonų ritualą dažną savaitgalį kartu ryte išeiti į miestą atsigerti kavos kur nors kavinėje. Ar čia mes "konsumistiniu hedonizmu", tai darydami, pagal tave, užsiimame, ar ne? Ir kodėl?
Tai tas algoritmas toje straipsnio ištraukoje ir pateiktas. Išsiplėsdamas galiu pasakyti, kad esmė yra ne konkretus veiksmas ar įprotis/ritualas/daiktas, pvz., toks:Svetimas wrote: ↑2020-07-09 18:04Kol kas mane nuvylei su savo "straipsniu". Tu geriau savais žodžiais papasakok, kaip tu tą "konsumistinį hedonizmą" supranti. Kaip atskirti kada koks dalykas yra "konsumistinis hedonizmas" (labai blogas dalykas pagal tavo supratimą, kaip supratau iš tavo kalbų) ir kada ne. T.y. ar galima pagal kažkokį konkretų "algoritmą" ar principą nustatyti, kada kažkas yra "konsumistinis hedonizmas", o kada jau nebe?Augustas wrote: ↑2020-07-07 13:58Ištrauką paėmiau iš čia:
https://www.bernardinai.lt/tebuna-katal ... -tikejima/
Dar kokių nors klausimų šia tema bus?
Esmė yra Tavo santykis su tuo maloniu Tau dalyku arba Tavo požiūris į tą malonų Tau veiksmą ar įprotį/ritualą/daiktą. T.y., esmė yra, kaip Tu žiūri į tą įprotį/ritualą. Jei žiūri į jį taip, tarsi be to malonaus veiksmo/įpročio/ritualo/daikto (reikiamą pabraukti) gyventi normaliai negalėtum, tada taip, tai jau konsumistinis hedonizmas visame savo gražume.Pavyzdžiui, aš su antra puse turime sau malonų ritualą dažną savaitgalį kartu ryte išeiti į miestą atsigerti kavos kur nors kavinėje.
Na, be kavos gėrimo ritualo savaitgalio rytais, gyventi normaliai galėčiau. Bet nematau jokios prasmės tik šiaip iš lempos atsisakinėti tai daryti, kol man tai patinka ir teikia malonumą. Jei dėl kažkokių aplinkybių praktikuoti šito ritualo nebegalėčiau, tai pakeisčiau jį kuo kitu.Augustas wrote: ↑2020-07-09 18:24Tai tas algoritmas toje straipsnio ištraukoje ir pateiktas. Išsiplėsdamas galiu pasakyti, kad esmė yra ne konkretus veiksmas ar įprotis/ritualas/daiktas, pvz., toks:
Esmė yra Tavo santykis su tuo maloniu Tau dalyku arba Tavo požiūris į tą malonų Tau veiksmą ar įprotį/ritualą/daiktą. T.y., esmė yra, kaip Tu žiūri į tą įprotį/ritualą. Jei žiūri į jį taip, tarsi be to malonaus veiksmo/įpročio/ritualo/daikto (reikiamą pabraukti) gyventi normaliai negalėtum, tada taip, tai jau konsumistinis hedonizmas visame savo gražume.Pavyzdžiui, aš su antra puse turime sau malonų ritualą dažną savaitgalį kartu ryte išeiti į miestą atsigerti kavos kur nors kavinėje.
Tai taip ir nesupratau, ar tai papuola į "konsumistinio hedonizmo" kategoriją, ar ne?
O, pavyzdžiui, kompiuterio neturėjimas ne darbe mano gyvenimą gan ženkliai apsunkintų. Reikėtų visaip verstis per galvą, kad sau reikalingus dalykus patogiai pasidaryčiau. Ir nemažai malonumo (ir ne tik), kurį gaunu, juo naudodamasis, sau netekčiau. Tai čia aš jau "konsumistinio hedonizmo" auka?
Ir apskritai, man daug svarbesnis klausimas atrodo: kodėl, kuo "konsumistinis hedonizmas" tau yra blogai? Ar tai tau kažkuo blogai "by definition"?
Kai žinutės per ilgos, kad perskaityčiau ir atsakyčiau vienu ypu, tada noriu trumpesnių. Bet kai jos būna tingūs one-lineriai, tada norisi ilgesnių - kad būtų už ko užsikabinti, ir kaip nors prasmingai atsakyti.
Ar galėtum normaliai gyventi be bažnyčios?Augustas wrote: ↑2020-07-09 18:24Esmė yra Tavo santykis su tuo maloniu Tau dalyku arba Tavo požiūris į tą malonų Tau veiksmą ar įprotį/ritualą/daiktą. T.y., esmė yra, kaip Tu žiūri į tą įprotį/ritualą. Jei žiūri į jį taip, tarsi be to malonaus veiksmo/įpročio/ritualo/daikto (reikiamą pabraukti) gyventi normaliai negalėtum, tada taip, tai jau konsumistinis hedonizmas visame savo gražume.
Tada viskas gerai, į konsumistinio hedonizmo kaktegoriją tai nepapuola.Svetimas wrote: ↑2020-07-09 19:28Na, be kavos gėrimo ritualo savaitgalio rytais, gyventi normaliai galėčiau. Bet nematau jokios prasmės tik šiaip iš lempos atsisakinėti tai daryti, kol man tai patinka ir teikia malonumą. Jei dėl kažkokių aplinkybių praktikuoti šito ritualo nebegalėčiau, tai pakeisčiau jį kuo kitu.Augustas wrote: ↑2020-07-09 18:24Tai tas algoritmas toje straipsnio ištraukoje ir pateiktas. Išsiplėsdamas galiu pasakyti, kad esmė yra ne konkretus veiksmas ar įprotis/ritualas/daiktas, pvz., toks:
Esmė yra Tavo santykis su tuo maloniu Tau dalyku arba Tavo požiūris į tą malonų Tau veiksmą ar įprotį/ritualą/daiktą. T.y., esmė yra, kaip Tu žiūri į tą įprotį/ritualą. Jei žiūri į jį taip, tarsi be to malonaus veiksmo/įpročio/ritualo/daikto (reikiamą pabraukti) gyventi normaliai negalėtum, tada taip, tai jau konsumistinis hedonizmas visame savo gražume.
Tai taip ir nesupratau, ar tai papuola į "konsumistinio hedonizmo" kategoriją, ar ne?
Darbas yra atskiras klausimas. Darbą reikia daryti kaip įmanoma efektyviau ir našiau, todėl visi darbo efektyvumą ir našumą padedantys pagerinti veiksniai į konsumistinio hedonizmo kategoriją nepapuola.O, pavyzdžiui, kompiuterio neturėjimas ne darbe mano gyvenimą gan ženkliai apsunkintų. Reikėtų visaip verstis per galvą, kad sau reikalingus dalykus patogiai pasidaryčiau. Ir nemažai malonumo (ir ne tik), kurį gaunu, juo naudodamasis, sau netekčiau. Tai čia aš jau "konsumistinio hedonizmo" auka?
Iš esmės konsumistinis hedonizmas yra blogai dėl neigiamų pasekmių asmeniui. Ši filosofinė doktrina žada (kažką gero), bet neišpildo savo pažadų.Ir apskritai, man daug svarbesnis klausimas atrodo: kodėl, kuo "konsumistinis hedonizmas" tau yra blogai? Ar tai tau kažkuo blogai "by definition"?
***
Taip, galėčiau normaliai gyventi ir vienas, t.y., be bažnyčios.Lionginas wrote: ↑2020-07-10 06:57Ar galėtum normaliai gyventi be bažnyčios?Augustas wrote: ↑2020-07-09 18:24Esmė yra Tavo santykis su tuo maloniu Tau dalyku arba Tavo požiūris į tą malonų Tau veiksmą ar įprotį/ritualą/daiktą. T.y., esmė yra, kaip Tu žiūri į tą įprotį/ritualą. Jei žiūri į jį taip, tarsi be to malonaus veiksmo/įpročio/ritualo/daikto (reikiamą pabraukti) gyventi normaliai negalėtum, tada taip, tai jau konsumistinis hedonizmas visame savo gražume.
Atsiprašau, bet Tu parašei "išgyventi", o ne "normaliai gyventi"?
Visi kiti, kuriuos kaltini konsumistiniu hedonizmu, irgi galėtų pasakyti tą patį - kad galėtų normaliai be to gyventi.
Bet, ar tai reiškia, jei bažnyčios nebūtų, tu jos nenorėtum ir nei piršto nepajudintum, kad ji atsirastų?
Jų filosofinė nuostata yra kitokia. Būtent tokia, kad laimė tik iš malonumų gaunama. Kitaip sakant, jie gina tą idėją, jog malonumas yra savitikslis dalykas. Gyvenk savo malonumui ir netrukdyk savo malonumui gyventi kitiems - taip galėtų būti suformuluotas jų šūkis.
Visiškai teisingai, Lionginai, supratai.Bet, ar tai reiškia, jei bažnyčios nebūtų, tu jos nenorėtum ir nei piršto nepajudintum, kad ji atsirastų?