Kas yra tas "konsumistinis hedonizmas"?
Manau, dauguma porų randa kažkokius abiem pusėm priimtinus sprendimus, jei jau yra toks didelis reikalas. O jei ir neranda, tai kelios dienos susilaikymo nuo sekso daugumai žmonių nėra didelė problema.
Tai jei kažkurios poros "normali vieta" yra keli kartai per dieną, ir dar paįvairinti visokiais žaidimais ir/arba su kitais partneriais (tikėk, ar ne, bet žmonių seksualiniai apetitai labai skiriasi).. Tai pagal tave čia yra "skaistybė"? Ne, žinok, žodžių apibrėžimai nėra tokie lankstūs, kaip tau norėtųsi.
Taip, bet kaip jau sakiau ta viršutinė riba yra labai skirtinga, priklausomai nuo poros.
Tai kam save bandai įsprausti į tą skaistybės naratyvą? Jis šiaip skirtas labiau žmonėms, kurie turi labai mažą seksualinį potraukį, dėl ko jiems tiesiog neverta užsiimti tais poravimosi žaidimais - vis tiek jokios pramogos. Tai va jiems ir sugalvotas tas pasiteisinimas - kad, "nu bent jau arčiau Jėzaus" ar pananšiai. Bet tu akivaizdžiai į šitą kategoriją nepapuoli, nes:
Kokio gėrio? Tiesiog kankini save tiek fiziškai tiek protiškai, ir bandai kažkaip kreivai tą kančią racionalizuoti per labai keistą logiką ir gana nuvalkiotus religinius naratyvus.. Nebent, aišku, būtent tai daryti tau iš tiesų ir patinka net labiau, nei iš tiesų užsiimti seksu. Nes būna ir taip.. Kaip jau sakiau ne kartą - žmonių polinkiai lovos reikaluose yra kaip reta įvairūs.
Nu Ok, gal tokių atvejų ir pasitaiko.. Bet net ir tada jie dažnai išpučia ir savo ankstesnį blogumą ir dabartinį gerumą. Šiaip čia yra stebėtinai dažnas naratyvas - netgi beveik klišė, kurią neišvengiamai išgirsi bet kuriame grupinės terapijos seanse ar religiniame pamoralizavimo renginyje.. Matyt tiesiog žmonėms patinka tas "stulbinančios metamorfozės" naratyvas, tai jie ir stengiasi save įsprausti į tokius rėmus. Bet kalbant apie tave, tai tu tikrai niekada nebuvai toks pleibojus, kaip čia kartais tarsi netyčia užsimeni.. Gal tiesiog turėjai kažkokių nelabai pavykusių seksualinių patirčių jaunystėje (kas jų neturėjo? ), ir nusprendei, kad šitas reikalas ne tau..
Bet tai kur čia "sėkmė"?
Kažin.. Kai kurie žmonės tiesiog yra psichopatai, ir juose vargu ar rasi to gėrio - nes tiesiog jų smegenys kitaip veikia, nei likusių.Augustas wrote: ↑2020-07-13 18:30O kas dėl žmonių gerumo ar blogumo, tai, pasak krikščionybės (ar bent jau katalikiškos jos versijos), nė vienas žmogus nėra toks blogas, kad negalėtų tapti geriečiu. Taigi, kiekvienas žmogus gali sėkmingai tapti geriečiu, nes gėrio pradas, esantis jame, yra nesunaikinamas.
Dar pagalvojau. Kartais tikrai gali būti, kad žmogui geriau susilaikyti nuo sekso - pvz., jei turi tikrai ekstremalių polinkių, kurių neįmanoma saugiai patenkinti su realiu partneriu.. Tačiau tokiu atveju, pokalbiai internetiniuose forumuose tikrai nepadės - turbūt geriau būtų pasiieškoti rimtesnės pagalbos pas tos srities specialistus (ir vargu, ar juos rasi Bažnyčioje).
Mano paryškinta vieta ir yra tas išeities taškas. Jei kelios dienos susilaikymo nuo sekso nėra problema, tai kodėl dar kelios dienos to paties susilaikymo jau yra problema?
Šiaip jau norma yra ne sekso skaičius per dieną, bet partnerių skaičius sekso metu. T.y., seksas yra tik tada tinkamoje vietoje, kai sekso partneris yra vienas, pastovus ir nuolatinis. Kai partnerių skaičius kinta, tai seksas jau nėra tinkamoje vietoje. O kad skirtingų žmonių sekso apetitai skirtingi, tai čia nieko keisto. Esmė ta, kad jei apetitas per didelis (t.y., vieno pastovaus partnerio jau nepakanka, ir norisi daug partnerių), tai jį reikėtų sumažinti, pvz., sportuojant.Tai jei kažkurios poros "normali vieta" yra keli kartai per dieną, ir dar paįvairinti visokiais žaidimais ir/arba su kitais partneriais (tikėk, ar ne, bet žmonių seksualiniai apetitai labai skiriasi).. Tai pagal tave čia yra "skaistybė"? Ne, žinok, žodžių apibrėžimai nėra tokie lankstūs, kaip tau norėtųsi.
Čia Tu didžiai klysti. Ir didelį seksualinį potraukį turintys žmonės privalo surasti seksui tinkamą vietą savo asmeniniame gyvenime.Tai kam save bandai įsprausti į tą skaistybės naratyvą? Jis šiaip skirtas labiau žmonėms, kurie turi labai mažą seksualinį potraukį, dėl ko jiems tiesiog neverta užsiimti tais poravimosi žaidimais - vis tiek jokios pramogos.
Tai kad atvirkščiai yra - kuo arčiau Jėzaus, tuo sukilęs seksualinis potraukis greičiau nurimsta.Tai va jiems ir sugalvotas tas pasiteisinimas - kad, "nu bent jau arčiau Jėzaus" ar pananšiai.
Pagarbos sutiktai merginai gėrio. O gal Tau atrodo, kad pagarba merginai yra ne gėris?
Nežinau, kodėl, bet mano savigarba ir pasitikėjimas savimi dėl to, kad susilaikau, tik pakyla.Tiesiog kankini save tiek fiziškai tiek protiškai, ir bandai kažkaip kreivai tą kančią racionalizuoti per labai keistą logiką ir gana nuvalkiotus religinius naratyvus.. Nebent, aišku, būtent tai daryti tau iš tiesų ir patinka net labiau, nei iš tiesų užsiimti seksu. Nes būna ir taip.. Kaip jau sakiau ne kartą - žmonių polinkiai lovos reikaluose yra kaip reta įvairūs.
Priešingai, aš turėjau nemažai seksualinių santykių iki atsivertimo. Gal paprasčiausiai persisotinau? Toks variantas irgi gali būti.Nu Ok, gal tokių atvejų ir pasitaiko.. Bet net ir tada jie dažnai išpučia ir savo ankstesnį blogumą ir dabartinį gerumą. Šiaip čia yra stebėtinai dažnas naratyvas - netgi beveik klišė, kurią neišvengiamai išgirsi bet kuriame grupinės terapijos seanse ar religiniame pamoralizavimo renginyje.. Matyt tiesiog žmonėms patinka tas "stulbinančios metamorfozės" naratyvas, tai jie ir stengiasi save įsprausti į tokius rėmus. Bet kalbant apie tave, tai tu tikrai niekada nebuvai toks pleibojus, kaip čia kartais tarsi netyčia užsimeni.. Gal tiesiog turėjai kažkokių nelabai pavykusių seksualinių patirčių jaunystėje (kas jų neturėjo? ), ir nusprendei, kad šitas reikalas ne tau..
Sėkmė yra tame, kad man sekasi gerbti žmones (merginas ir jaunas moteris).
RKB daugiausiai tokie santuokinių santykių specialistai ir yra.Vilius wrote: ↑2020-07-13 21:48Dar pagalvojau. Kartais tikrai gali būti, kad žmogui geriau susilaikyti nuo sekso - pvz., jei turi tikrai ekstremalių polinkių, kurių neįmanoma saugiai patenkinti su realiu partneriu.. Tačiau tokiu atveju, pokalbiai internetiniuose forumuose tikrai nepadės - turbūt geriau būtų pasiieškoti rimtesnės pagalbos pas tos srities specialistus (ir vargu, ar juos rasi Bažnyčioje).
P.S.
Psichopatai irgi gali sėkmingai daryti gerus darbus. Tik jie turi tam tikrų problemų su empatija, todėl juos reikia koreguoti. O gėrio savyje jie turi, pvz., matematikai iš jų būna neblogi.Kažin.. Kai kurie žmonės tiesiog yra psichopatai, ir juose vargu ar rasi to gėrio - nes tiesiog jų smegenys kitaip veikia, nei likusių.Augustas wrote: ↑2020-07-13 18:30O kas dėl žmonių gerumo ar blogumo, tai, pasak krikščionybės (ar bent jau katalikiškos jos versijos), nė vienas žmogus nėra toks blogas, kad negalėtų tapti geriečiu. Taigi, kiekvienas žmogus gali sėkmingai tapti geriečiu, nes gėrio pradas, esantis jame, yra nesunaikinamas.
Katalikų tikėjimas neretai sugeba lygioj vietoj kai kuriems jo sekėjams kaltę dėl sekso įskiepyti (Sexual guilt).
Salyčiau, čia kaltas prastas katalikų tikėjimo išmanymas, būtent nesugebėjimas atskirti gundymo nuo nuodėmės - gundymas ar pagunda (kilusi, pvz., kai sutinki gatvėje gundančiai gražią merginą) jokiu būdu nėra nuodėmė. Tad kaltės jausmo, patyrus gundymą, neturėtų būti. O jei jis vis dėl to atsiranda, tai reikėtų to jausmo kažkaip atsikratyti. O jei nesiseka pačiam, tai ir pas psichologą ar pastoracijos darbuotoją konsultaciniam pokalbiui užeiti reikėtų.Svetimas wrote: ↑2020-07-15 22:29Katalikų tikėjimas neretai sugeba lygioj vietoj kai kuriems jo sekėjams kaltę dėl sekso įskiepyti (Sexual guilt).
P.S.Beje, toks pats neskyrimas būdingas ne tik seksualinių nuodėmių atžvilgiu, bet ir, pvz., keršto nuodėmės atžvilgiu, kai supykęs trokšti atkeršyti (trokšti būtent atkeršyti, o ne atkurti teisingumą).
Tai nereikia jaustis kaltu, jei pažeidi dešimtą dievo įsakymą?
Aiškiai sako - negeisi, nuodėmė. O tu aiškini, kad pagunda nėra nuodėmė.Iš 20:17 wrote:Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.
Devintuoju ir dešimtuoju Dekalogo įsakymais draudžiama tai, ką mes vadiname pavydu. Tai pirma.Lionginas wrote: ↑2020-07-20 09:14Tai nereikia jaustis kaltu, jei pažeidi dešimtą dievo įsakymą?
Aiškiai sako - negeisi, nuodėmė. O tu aiškini, kad pagunda nėra nuodėmė.Iš 20:17 wrote:Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui.
Antra, Tu painioji geismą su gundymu/pagunda. Gundymas nėra geismas, bet gundymas siekia sukelti geismą (aka troškimą kažkokio objekto, aka perdėtą prisirišimą prie to objekto).
Ir trečia, idealiu atveju kaltu nereikia jaustis iš viso. Reikia jaustis atsakingu, o ne kaltu.
P.S.
Gudriai čia išvairavai, Fizikane. Vadinasi, Svetimo antrosios pusės ar nuosavybės Fizikanas gali geisti, kiek tik nori.
Devintasis: neliudysi melagingai prieš savo artimą. Prie ko čia pavydas?
Gundymas aišku nėra geismas, gundymas taip pat nėra ir pagunda, bet pagunda pamačius moterį yra tas pats, kas geismas pamačius moterį. Tai kadangi tu sakai, kad pagunda nėra nuodėmė, tai parodau, kur aiškiai sakoma, kad pagunda=geismas=nuodėmė.
Arba gal tiesiog paaiškink, kuo konkrečiai pagunda skiriasi nuo geismo, jei jau skiriasi.