Augustas wrote:
O kalbu apie įprastus atvejus (tokių atvejų yra daugiausia), kada žmonės daugiau mažiau yra normalūs, t.y., nesmurtauja, negirtauja, nelošia azartinių žaidimų..., ir vis tiek išsiskiria. WTF?
Na, pvz., atsibosta vienas kitam ir išsiskiria. Jei neturi vaikų, kuriuos tai traumuotų, tai kokios problemos? Šiais laikais ne vienas tuokiasi jau su mintimi, kad santuoka nesitęs amžinai. Bet ne viskas turi tęstis amžinai (meaning iki mirties), kad būtų verta daryti. Ir kai kažkas pasibaigia, nereiškia, kad būtinai buvo blogai, kol tęsėsi
Priežasčių tai ištisas kompleksas, bet jei kalbame apie normalias (ne smurtautojų alkoholikų) šeimas, tai skyrybų prieinamumas, ir gyvenimo lengvumas vienišam/ai, ir palankus visuomenės požiūris, tikrai manau didina skyrybų procentą, kam ieškoti kitokio sprendimo kai
quittinti taip lengva. Bet nesuprantu, kodėl tą laikyti kažkokia globalia visuomenės problema (
as opposed to asmenine kiekvieno žmogaus/poros problema). Ar šiais laikais konservatyvūs dešinieji yra tokie
lochai, kad net ir partnerį jiems valstybė turi užtikrinti? Čia gi turėtų būti labiau kairiųjų bruožas, prašinėti visko iš valstybės
Man tai nei šilta, nei šalta, kad kokios ten penkios poros iš dešimties išsiskyrė po dviejų metų, priešingai, kartais nekurias gražesnes išsiskyrusias moteris ir
paguosti pasitaiko, nematau jokios problemos.
Svetimas wrote:
siūlymas slėptis "Caritas" motinos ir vaiko namuose nuo girto šėlstančio vyro (vien tik tam, kad būtų bukai išsaugota santuoka dėl religinių įsitikinimų) yra nekoks.
Viskas priklauso nuo to, ar Caritas gauna pinigų iš valstybės, ar ne. Jei gauna, tada pasiūlymas tikrai nekoks, nes nematau jokių priežasčių valstybei remti tuščiagalves vištas. Jei Caritas yra tik privati, iš lengvai sugraudinamų mulkių labdaros gyvenanti organizacija, tada žinoma jie daro ką nori, priglaudžia ką nori ir ne mano reikalas.
Padėti pabėgti nuo vyro žinoma reikėtų per prievartą ištekintoms žmonoms. Čia aš už tai, kad valstybė jas remtų kiek galėdama, ir tokius vyrus baustų, ir visus prisidėjusius prie pagrobimo ir ištekinimo baustų.
Bet jei kokia eilinė dūra išteka savanoriškai už analogiško asilo nes jis buvo labai vyriškas ir stiprus ir turėjo fainą mašiną, tai jai paskui žinoma turėtų būti suteikiama valstybinė policijos ir medicininė pagalba kaip ir visiems žmonėms, bet apskritai tai miega kaip pasiklojusi ir valstybės pinigai neturėtų būti kišami jos debiliškų sprendimų pasekmėms tvarkyti. Paprastai kai debiliškų sprendimų pasekmių už tave niekas nesutvarko, ilgalaikėje perspektyvoje išeina į naudą, ir pats pradedi labiau naudoti galvą, ir kiti gali iš tavęs pasimokyti ir nekartoti klaidų.
Be to, ir į įsipareigojimus reikėtų atsakingiau žiūrėti. Nežinau gerai, ką rašo civilinėje santuokos sutartyje, bet bažnytinėje turbūt vis dar pasižada iki mirtis mus išskirs?
O bažnyčioje juk vis dar labai daug kas tuokiasi, net ir kas nėra praktikuojantys krikščionys, dėl labai svarbių priežasčių (a) gražios dekoracijos ir apeigos padeda infantiliškoms moterims išgyventi vaikišką svajonę, (b) visi taip daro nu gi ką aplinkiniai pasakys, (c) nebažnytinė santuoka kažkokia gi netikra ir nepilna, (d) turtingi įtakingi giminės liepė.
(Aišku tarp hardcore OG skeptikų tokių veidmainių tikriausiai nėra ). Anyway, ar Svetimas siūlytų ir kitose gyvenimo srityse leisti nesilaikyti pasižadėjimų? Kaip dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, reikia bukai išsaugoti transakciją jei atėjus laikui persigalvoju ir nebenoriu pirkti ar parduoti?