Problema tikrai ne gabumuose. Mokyklinei matematikai mano nuomone gabumų apskritai nereikia, reikia tik mokytis ir ruošti namų darbus. Tai iš vienos pusės kaltas šitas mitas, kam egzistuoja toks dalykas kaip "gabumas matematikai". Na, jis egzistuoja, bet tik ne mokyklinei matematikai. Bet dėl šito mito daug mokinių, jų tėvų ir gal net mokytojų mano, kad jei nėra gabumų, tai mažai kuo padės ir sunkus darbas. Visokios ideologijos atsiranda tik po to, kai reikia sau suteikti kažkokį komfortą ir pateisinti tinginystę.
Oi tie gabumai čia viena mano pet issues, kaip sako dont get me started. Ir čia net tik matematikoje, visur žmonės savo ar vaikų tinginystę mėgsta teisinti kažkokių mistinių gabumų neturėjimu. Net ir tas darbas nėra toks jau sunkus (ypač kalbant apie mokyklos kursą - again, bitch please meme goes here). Kiek galiu apibendrinti gyvenimo pastebėjimus, tai skirtumas tarp gabių ir negabių žmonių pasireiškia įdedamu laiku: kur gabiems žmonėms užtenka poros valandų kad suprastų ir išmoktų, ten negabiems žmonėms užtenka poros minučių kad mestų ir nebesimokytų. Ką noriu pasakyti šituo abejotino juokingumo bajeriu tai kad dažnai užtenka vien paties fakto kad reikės įdėti laiko ir pastangų, kad „negabūs“ nebesimokytų. Net kai tikrai ten nieko sunkaus nėra. Gabumų skirtumas pasireiškia, kai keli sustiprintai matematiką besimokę vaikai atvyksta į pasaulio olimpiadą, o ne kai dar tik atsiverčia vadovėlius. Gal ne tokį žodį panaudojau, turėjau omeny - problema ne tame, kad vaikai yra durni (nes tingi mokytis, ar negabūs, ar pan., „neįgalūs mokytis“ kaip išsireiškiau), o tame, kad nemato tame problemos ir galvoja, kad čia viskas gerai, taip ir turi būti, kam ta matematika amirite.
Be abejo taip, aš kalbėjau ironiškai.
my bad