Tai pats Dievas atsiskleidžia Bažnyčiai (čia turiu minty visą Bažnyčią, o ne tik teologus). O kadangi Dievas pats sau neprieštarauja, tai ir esminių pasikeitimų, kuriuose būtų iš esmės kitokia doktrina, nei skelbta anksčiau, paprasčiausiai būti negali.Svetimas wrote: ↑2020-11-21 17:51Sakiau, jog pakankamai pilnai pažįsta Dievą, remdamasis tavo žodžiais, kad "esminių pataisymų" RKB "teoretikai" neva neįves, nes "Bažnyčia ne save skelbia. Tik neesminėse kultūrinėse detalėse gali būti pataisymų (aka adaptavimas prie vyraujančios kultūros)". Tam, kad skelbti, reikia pažinti. Taigi ir klausimas mano buvo, iš kur tokia RKB "teoretikų" arogancija manyme, kad pakankamai pažįsta Dievą, kad nebus "esminių pataisymų"?Augustas wrote: ↑2020-11-14 18:05O iš kur ištraukei, kad RKB teologai sako, jog jie pilnai pažįsta Dievą? Nė vienas žmogus pilnai nepažįsta Dievo, išskyrus Jėzų, katras buvo/yra Dievo Sūnus ir pats (tikru žmogumi tapęs) tikras Dievas. Dar daugiau, dažnai nutinka netgi taip, kad kokia nors močiutė, kuri per gyvenimą yra skaičiusi tik katekizmą, Dievą pažįsta daug geriau, negu teologai.
Kietasprandiškume, užsispyrime.Nu nieko sau. O tai kokia problema pagal tave buvo su žydų "asmeninėmis savybėmis ir jų charakteriais"?Augustas wrote: ↑2020-11-14 18:05Na, taip. Tik problema ten buvo su žydais kaip su žmonėmis, o ne su žydais kaip su religija. T.y., ne žydų religinė institucija ar žydų religinė doktrina kaip tokios buvo problema, bet žydų asmeninės savybės, jų charakteriai buvo problema. Kaip ir kai kurių bažnytininkų šiandien.
Nu, tai sakau, davatka. Kas gi kitas gali turėti tokią savybę: "Dievas ant lūpų, o širdyje velnias"?
Tarp erotinio bučinio ir šiaip bučkio (pvz., pasisveikinant ar atsisveikinant) skirtumas yra milžiniškas. Erotinis bučinys įjungia visą sekso mechanizmą žmonėms. Tuo tarpu šiaip bučkis tokio mechanizmo neįjungia.O tai koks skirtumas? Vis tiek besibučiuojančius žmones prilygini skurdui.
O kad skurdas, tai aišku, kad skurdas, nes viešas demonstravimas to, kas yra labai intymu, ir turėtų vykti tik tarp dviejų žmonių, kitiems nestebint, reiškia tik norą/poreikį viešai patvirtinti savo jausmus. O kas gali turėti tokį norą/poreikį patvirtinti viešumoje savo jausmus? Tu pasakyk. Sufleruoju: dvasiškai turtingi, savimi pasitikintys žmonės tokio noro/poreikio viešai demonstruoti savo intymių jausmų neturi.
Grįžtamojo ryšio dažniausiai nebūdavo. Manau, kad dažniausiai po pokalbių su manimi anie susirasdavo kitą vietą ir tęsdavo savo erotinius žaidimus. Bet kokiu atveju aš jau antrą kartą pro ten eidamas, jų jau nebematydavau.Na, ir kaip, man smalsu, tau sekdavosi tokiais atvejais su tavąja "apšvieta"? Ar neturėdavai laiko pokalbiui?
Tai net ir po poliucijų savijauta kartais būna bjauri, nors tai - netyčinis dalykas. Tik celibatas čia niekuo dėtas, nes ir paauglystėje, net ir po autoerotinių praktikų, jų retai, bet vis tiek būdavo.Gal ir netyčinės tavo poliucijos savaime, bet, kaip jau berods kažkada minėjai, tavo sprendimas laikytis celibato, dėl kurio tiesiogiai ir įvyksta tavosios poliucijos, yra sąmoningas, taigi ir tyčinis dalykas. Nematau realiai tavo keistų "teologijų" teoriniuose rėmuose, kad kažkas būtų iš esmės geriau.Augustas wrote: ↑2020-11-14 18:05Poliucijos yra netyčinės, o čia tyčinis dalykas. Todėl yra esminis skirtumas tarp poliucijų ir to, ką daro tyčia tie heterosutuoktiniai, kurie tyčia nebaigia pradėto erotinio žaidimo normaliu seksu. Ir kuo dažniau jie taip žais, tuo blogiau jiems bus. O blogai yra tai, kad sistemingas lytinių santykių/veiksmų sterilumas labai neigiamai veikia psichiką (ant savęs išmėginau). Sveikas yra visiškas tokių sterilių santykių atsisakymas.
Frustracija, nusivylimas gyvenimu ir pan. Aš per tai jau perėjau ir tokio gyvenimo kartoti jau nebenoriu. Ir dar kitus apie tai draugiškai įspėju, jei jie nori klausytis mano moralų.O tai kas tiems sutuoktiniams pagal tavo teorijas nutiks, jei nebaigs erotinio žaidimo "normaliu seksu" anot tavęs?