Vilius wrote: ↑2021-02-21 19:54
Dabar įsivaizduok, kad vieną gražią dieną pareina ant švenčių viena iš tų nu tikrai juodų gulbių, su pasiutusiai ilga uodega. Rinkos krenta kaip kirvis, visi panikuoja, biržų mechanizmai braška per siūles, niekas nebepasitiki net ir didžiausiais rinkos žaidėjais. Tai dabar pagalvok, ar tokioje situacijoje bus daug norinčių taisyti to tavo ETFo kainą, net jei bus labai gera galimybė arbitražui? O jei ir bus norinčių, ar jie tikrai turės tiek likvidumo, kad ištaisytų tuos masyvius nukrypimus nuo teorinių indekso verčių? O ką jei ant plauko kabės pačios ETFą išrašiusios institucijos likimas? Tada ta "arbitražo galimybė" iš viso taps nepatraukli - nes kas norės keisti savo tikrų akcijų portfelį į probleminį ETFą, net ir su labai riebiu premiumu..
Aišku, jei visą tą audrą pralauktum, ir neparduotum savo ETFų už kreivą kainą, ir kažkaip išgyventum iki tol, kai bus likviduota ar kažkaip pertvarkyta ta institucija, gal ten kažką ir atgautum.. Bet aš labai abejoju, ar ta suma prilygtų analogiškam akcijų portfeliui, nes būkim realistai niekas tų nuostolių ir kaštų neprisiims už tave.
OK, pamodeliuokime tą situaciją.
Atsibundame vieną dieną ir mūsų ETF'as, kurio akcijų krepšelio vertė vienam vienetui (t. y. šią akimirką fondo turimo akcijų krepšelio vertė padalinta iš visų fondo išleistų investicinių vienetų skaičiaus) yra 10 USD. Bet toje krizinėje rinkoje paties ETF'o vienetas nuvertėjo vos iki 5 USD (kitaip tariant, rinkoje yra siūloma pirkti n fondo vienetų po 5 USD).
Net jei jokie kiti žaidėjai nenori naudotis arbitražo galimybe, pats fondo valdytojas tiesiog parduos fondo valdomas akcijas už n x 10 USD, išpirks siūlomus pigius ETF vienetus už n x 5 USD ir įsidės sau į kišenę gryną n x 5 USD pelną. Kartoti tol, kol neliks norinčių parduoti fondo vienetus už pigiau nei 10 USD. Atkreipk dėmesį, kad visą laiką fondo turtas (turimos akcijos) ir įsipareigojimai (išleisti ETF vienetai) mažės vienodai, t. y. likę rinkoje ETF vienetai ir toliau bus padengti lygiai tokiu pat akcijų krepšeliu. Nukentės tik tie naudotojai, kurie paskubėjo pernelyg pigiai parduoti turimus ETF, bet realybėje tas nukrypimas nuo teorinės vertės bus likviduotas kai jis sieks šimtąsias procento dalis, t. y. net ir jiems nuostolis bus mikroskopinis.
Bet tiek to, įsivaizduokime, kad fondo valdytojai yra absoliutūs idiotai ir nedaro nieko. Tu ir toliau turi tuos savo pernelyg pigius ETF vienetus, fondas ir toliau turi savo valdomas akcijas. Kurioje vietoje atsiranda bankroto tikimybė? Iš kur atsiranda fondo įsipareigojimai, kurių jis negalėtų dengti? Kada nors rinka stabilizuosis ir vertė išsilygins.
Tiek to, eikime dar toliau. Fondo valdytojai ištaškė visus savo pinigus kekšėms ir kokainui. Bet būtent –
savo – fondo valdytojo turtas yra atskirtas nuo paties fondo. Kai, paskelbus bankrotą, suteneriai ir dileriai pateiks neapmokėtas sąskaitas, paties fondo turtas (t. y. akcijos) nuo šitų pretenzijų yra apsaugotas. Visas fondo turtas bus tiesiog išdalintas investuotojams, t. y. akcijos bus parduotos ir tu gausi tuos pačius 10 USD už kiekvieną vienetą (minus administravimo išlaidos). Suteneriai ir dileriai dalysis tik fondo valdytojų jachtas, „Philippe Patek“ laikrodžius ir nesuuostytą koksą.
Kažkokių variantų, kur fondo valdytojai sugeba apeiti saugiklius ir iššvaisto investuotojų turtą, gal ir galima įsivaizduoti, bet investiciniai fondai yra atidžiai stebimi ir kontroliuojami, taigi, ko gero daug didesnė tikimybė užsirauti ant aferos investuojant tiesiogiai į perspektyvią įmonę, tokią kaip „Enron“ ar „Worldcom“.