Nu va, pradedam kažkur judėti. Prie šito klausimo turėsiu kiek parymoti, tai paprašysiu trupučio kantrybės.
Vilius ieško Dievo..
Nesu tikras, ką čia vadini magija.. Bet iš esmės sutinku, kad įgyvendintos idėjos dažnai praranda savo mistiškumą, jei tu čia apie tai.
Bijau, kad mano atsakymas tau nepatiks.. Nu bet pabandykim.
Iš pradžių žmonės manifestavo savo sąmonę realybėje. Tai istoriškai žiūrint, čia turbūt buvo daugelio senovinių kultūrų "Saulės" dievai, ar kažkas tokio. Bet paskui pati ta manifestacija apaugo religine mitologija ir ritualais - ir tapo atskiru reiškiniu, kuriam pavadinti ir gimė monoteistinių religijų "the Dievo" sąvoka ir idėja. Ir tada ši nauja idėja manifestavosi religijos institucijoje, kokią mes ją žinome dabar.
Nu ten kokiais nors senoviniais altorėliais, šventa ugnimi or smth..
Čia gal ir yra visa istorinė religijos tragedija - kad žmonės tuose savo pačių sukurtuose dievuose neatpažįsta savo sąmonės. Ir dėl to rekursiškai vis ieško jiems naujo vardo ir po to vis naujų būdų jį manifestuoti realybėje.
Laimei, aš ėmiau ir įminiau šią mįslę. Ir dabar mes jau galim išeiti iš to užburto rato. Būkit laisvi ir laimingi, gerieji žmonės!
Jei teisingai supratau, tu atradai, kad visus tuos ritualus žmonės sugalvojo patys ir paskui pradėjo galvoti, kad jie atėjo iš išorės (dievų)?Vilius wrote: ↑2025-04-27 12:25Čia gal ir yra visa istorinė religijos tragedija - kad žmonės tuose savo pačių sukurtuose dievuose neatpažįsta savo sąmonės. Ir dėl to rekursiškai vis ieško jiems naujo vardo ir po to vis naujų būdų jį manifestuoti realybėje.
Laimei, aš ėmiau ir įminiau šią mįslę. Ir dabar mes jau galim išeiti iš to užburto rato. Būkit laisvi ir laimingi, gerieji žmonės!
O kodėl ne savo pasąmonės kokių dalykų? Arba ne kokios pusiau pasąmonės ar dar ko nors kito? Ką tu šiame kontekste laikai "savo sąmone"?
Viena iš problemų su mano pirma juodraštine versija, kad aš per daug akcentavau "idėjas", kai esmė turbūt nėra jose. Gal tiksliau būtų bandyti ribą brėžti ties objektyvi realybė vs. subjektyvūs išgyvenimai. Į pastarąją kategoriją įtraukiant ne tik idėjas, bet ir jausmus ar net sudėtingesnį instinktyvų elgesį, nes tie dalykai irgi manifestuojasi realybėje per žmonių veiksmus.
Dar viena mintis - subjektyvūs dalykai manifestuojasi realybėje nebūtinai 1:1 santykiu. Dauguma atvejų, konkrečiame realybės reiškinyje manifestuosis daugiau nei viena izoliuota idėja ar ten koks jausmas. Ir iš kitos pusės viena idėja gali manifestuotis ne vienu būdu.
Dar viena mintis - subjektyvūs dalykai manifestuojasi realybėje nebūtinai 1:1 santykiu. Dauguma atvejų, konkrečiame realybės reiškinyje manifestuosis daugiau nei viena izoliuota idėja ar ten koks jausmas. Ir iš kitos pusės viena idėja gali manifestuotis ne vienu būdu.
Last edited by Vilius on 2025-05-02 17:29, edited 2 times in total.
Suprantu prie ko čia lenki. Dabar truputį pataisiau savo teoriją, tai šita problema turėtų išsispręsti..
Mechanizmas maždaug toks: žmonės vis bando manifestuoti savo sąmonę (kaip ir visus kitus subjektyvius išgyvenimus). Tačiau realybėje gaunasi tik religiniai ritualai ir artefaktai, kuriems žmonės - nesuprasdami, kad tai yra jų pačių sąmonės manifestacija - sugalvoja naujas abstrakcijas, kurios taip pat tampa jų subjektyvios patirties dalimi.. Ir tada rekursiškai jas (abstrakcijas) manifestuoja iš naujo, ad infinitum. Čia ta "religijos tragedija", apie kurią pirmai kalbėjau.
Nieko tokio, kad nesupranti. Čia naujos idėjos, aš dar irgi nelabai žinau, kaip jas suprantamai užrašyti. Gal dar po kelių iteracijų rasim kažkokį kelią susikalbėti.
Tau turbūt nėra reikalo išeidinėti iš to rato, nes kaip netikintis (ane?) nelabai dalyvauji šiame žaidime. Bet, jei kada pasitaikys proga pasėdėti bažnyčioje, apsidairyk aplinkui, ir pabandyk suprasti, kokius subjektyvius išgyvenimus atspindi ten esantys religiniai simboliai.
Pvz. Nukryžiuotas Jėzus yra per tūkstančius metų išgryninta milijonų (milijardų?) žmonių skausmo ir gyvenimo neteisybių manifestacija. Tiesiog pabūk su tuo faktu galvoje. Ką gali žinot, gal ir pats turi kokių dvasios skaudulių - ir per tą simbolį pajusi šiokį tokį ryšį su visais tais protėviais. Gi visai tikėtina, kad kai kurie iš jų irgi turėjo panašias problemas, ir ieškojo Jėzaus paguodos..
Last edited by Vilius on 2025-05-02 17:30, edited 1 time in total.
Iš dalies taip. Bet esmė yra tame, kad aš bandau eiti toliau, ir suprasti, kodėl jie iš viso turėjo motyvaciją išsigalvoti dievus (nes ilgoje perspektyvoje, subjektyvus sąmonės potyris siekia būti manifestuotas, kaip ir visi kiti subjektyvūs išgyvenimai).
Tai sąmonė ir idėja apie Saulės dievą realybeje manifestuojasi identiškai?Vilius wrote: ↑2025-05-02 17:13Mechanizmas maždaug toks: žmonės vis bando manifestuoti savo sąmonę (kaip ir visus kitus subjektyvius išgyvenimus). Tačiau realybėje gaunasi tik religiniai ritualai ir artefaktai, kuriems žmonės - nesuprasdami, kad tai yra jų pačių sąmonės manifestacija - sugalvoja naujas abstrakcijas, kurios taip pat tampa jų subjektyvios patirties dalimi.. Ir tada rekursiškai jas (abstrakcijas) manifestuoja iš naujo, ad infinitum. Čia ta "religijos tragedija", apie kurią pirmai kalbėjau.