Forumo blevyzgos

[Lionginas2]

Neaiškesnės vietos kartais man būna, kai švelniai ar tiesiog ironizuoji, rašai nerimtai ir pan.
Kartu neretai tokiais atvejais aš matau daugiau nei vieną tokio tavo parašymo prasmės interpretavimo variantą. Tuomet dažniausiai pagal nutylėjimą renkuosi mano akimis teigiamiausią ar draugiškiausią interpretavimo variantą.

Na čia jau visai kas kita. Dviprasmybės kartais būna tyčinės. Jei sugebi visas prasmes perskaityti, tai reiškia, savo darbą aš atlikau gerai. Jei sugebi jas perskaityti pirmu skaitymu - puikiai.

Palyginimui, man ir iki tos vienos vienintelės prasmės suvokimo kartais tenka pavargti. Net kai klausimas yra banaliai paprastas ir kasdienis.

[Lionginas2]

Mano juokelio dalinė mintis buvo, kad nepasisekė tavo paveiksliuko katinui su tuo biču.
Į abu paveiksliukus, manau, buvo įdėta kažkiek pastangų. Tavo, įtariu, gal net sunkiau buvo sugeneruoti.

Ot laikai atėjo, AI paveiksliukų kokybe matuojamės.

Pastangų abiem atvejais lygiai nulis.

[Svetimas]

Ot laikai atėjo, AI paveiksliukų kokybe matuojamės.

Ot laikai.

[Seianus]

Ten šypsniukas to mano sakinio pabaigoje buvo. Ne šiaip sau juos dėlioju.

O ką tie šypsniukai reiškia? Kad neverta gilintis?

[Svetimas]

Palyginimui, man ir iki tos vienos vienintelės prasmės suvokimo kartais tenka pavargti. Net kai klausimas yra banaliai paprastas ir kasdienis.

Noriu perlaužti savo automatinius rašymo įpročius. Tai greičiausiai vyks lėtai ir su klaidomis. Žinučių redagavimo pavedimas AI prieštarauja mano principams. Tačiau nematau problemos, jei AI ar kažkas kitas kartais padės užuominomis.

[Svetimas]

O ką tie šypsniukai reiškia? Kad neverta gilintis?

Kiek keista kad klausi.

Man reiškia, kad į šypsniukus perkeliu šiek tiek neverbalikos. Pvz., rašydamas tekstą taip pat ir fiziškai šypsausi, juokauju, tekste gali slėptis kelios skirtingos prasmės ir pan.

Priklausomai nuo situacijos jau tau spręsti, kaip į tokį mano tekstą su šypsniukais reaguosi.

[Svetimas]

Tuo tarpu (trumpas reelsas):
https://www.facebook.com/share/r/19p6Vw7hNU/

[Svetimas]

Pasiskaičiau šiek tiek iš smalsumo, kodėl azijiečiai mokiniai pagal įvairius empirinius tyrimus vidutiniškai pasiekia geresnius nei kitose šalyse mokymosi rezultatus kai kuriose srityse (pvz., matematikoje).

Tarp įvairių faktorių pasirodė gana įdomūs "long-term orientation" ir "disciplininis klimatas". Paprašiau AI apibendrinti:

Stipriai teigiamai su matematikos rezultatais buvo susijusi ne power distance, o long-term orientation.
[...]
Long-term orientation apima tokius dalykus kaip:
atkaklumas + būsimo atlygio prioritetas + gebėjimas atidėti momentinį atlygį + ilgalaikės pastangos.

Mokinys kultūriškai išmokomas, kad mokymasis yra ilgalaikė investicija, kompetencija atsiranda per pastangas, o sunkumai nėra signalas mesti.
[...]
PISA 2022 nustatė, kad aukštus rezultatus pasiekiančiose švietimo sistemose mokiniai paprastai praneša apie geresnį disciplininį klimatą klasėje. Beveik visose sistemose, kurios buvo atsparios 2022 m. matematikos rezultatų kritimui, disciplininis klimatas buvo geresnis už OECD vidurkį.
[...]
Pavyzdžiui, OECD šalyse mokiniai, kurie sakė dažnai išsiblaškantys dėl skaitmeninių įrenginių, matematikoje vidutiniškai surinko apie 15 PISA taškų mažiau, net kontroliuojant mokinio ir mokyklos socioekonominį profilį.

Mechanizmas visiškai trivialus:

45 min. pamoka

Jeigu:

10 min. → mokytojas ramina klasę
5 min. → telefonai
5 min. → kalbėjimas
5 min. → organizacinis chaosas
lieka:
20 min. mokymuisi.

Jeigu klasėje gera disciplina:

40+ min. mokymuisi.

Per 1 000 pamokų tai jau milžiniškas time-on-task skirtumas.

Taigi:

disciplina → geresnis mokymasis
turi gana rimtą empirinį pagrindą.

[...]

Mokymuisi labai padeda:
1. aukšti lūkesčiai
2. struktūra ir disciplina
3. daug realaus time-on-task
4. sudėtingos, mąstymo reikalaujančios užduotys
5. greitas feedback
6. aiškinimas ir argumentavimas
7. metakognityvinė kalibracija
8. akademinė bendraamžių norma ir priklausymo jausmas.

[Svetimas]

viewtopic.php?p=120599#p120599

Įdomu tai, kad užteko Viliui apie jį forume tik šiek tiek užsiminti ir kelių dienų bėgyje jau atkreipiau savo kasdienybėje į tokį modelį dėmesį.

Čia tau suveikė šitas biasas:

The frequency illusion (also known as the Baader–Meinhof phenomenon) is a cognitive bias in which a person notices a specific concept, word, or product more frequently after recently becoming aware of it.

Man atrodo, jog šitas dalykas nemenkai naudojamas politinėje, kremliaus ar kitokioje propagandoje. Pvz., primėtant tam tikrų stiprių emocinių trigerių kažkuria reikiama kryptimi. Tada žmonės nesąmoningai "susiranda" panašius "pavyzdžius" savo aplinkoje, nors objektyviai dalykai mažai pasikeitė.

Kyla įdomus klausimas: kiek to, ką laikome savo pastebėjimais apie pasaulį, yra pasaulio pokytis, o kiek mūsų pačių dėmesio pokytis?

[Vilius]

Kyla įdomus klausimas: kiek to, ką laikome savo pastebėjimais apie pasaulį, yra pasaulio pokytis, o kiek mūsų pačių dėmesio pokytis?

Šiaip mane šitas klausimas beveik nuolatos kamuoja internete. Staiga algoritmai paduoda naujo turinio - tai ir dabar žinok žmogus, ar čia iš tiesų kažkoks naujas madingas dalykas, ar čia tik man pradėjo mesti tokį turinį, nes gal ant kažko panašaus paspaudžiau ar ką..

[Svetimas]

Nesakau, kad ten yra paaiškinimas. Bet tokie įvairūs pastebėjimai, jei korektiški, suteikia tam tikrų žinių. Nežinau, kodėl nepaplito tik tavo sugalvotas genas. Bet tame ir įdomumas, kad ne viskas taip paprasta toj evoliucijoj.

Savotiškas AI slopas atsitiktinai įkrito:
Apefully and 2 more: Why Evolution Insisted on Keeping Homosexuality (You Won't Believe This)
Bet gilesniam pakapstymui ir pasmalsavimui visai neblogos informacinės užuominos iš pirmo žvilgsnio pasirodė.

[Seianus]

Nors tokiame amžiuje jau turėčiau nustoti stebėtis apklausomis, vis nepavyksta.

Masačusetso Amhersto universiteto apklausa parodė, kad 97 proc. amerikiečių mano, jog federalinėje valdžioje yra bent šiek tiek korupcijos.

Man duotų dreamteamą iš Danijos, Suomijos, Norvegijos, Šveicarijos politikų, vis tiek atsakyčiau, kad toje valdžioje bus „bent šiek tiek“ korupcijos. Tuo tarpu JAV yra žmonių, manančių, kad dabartinėje JAV federalinėje valdžioje nėra nei kiek korupcijos. Nei truputėlio. Kai Trumpas jos net neslepia ir vykdo atvirai. Taip, trys procentai – labai mažas skaičius. Bet vis dar žymiai per didelis.

[Lionginas2]

Na 3% neadekvačių atsakymų bet kuriuo klausimu neturėtų stebinti. Maždaug toks procentas žmonių turi vienokių ar kitokių intelekto sutrikimų, demenciją ar panašiai.

[Seianus]

Na 3% neadekvačių atsakymų bet kuriuo klausimu neturėtų stebinti. Maždaug toks procentas žmonių turi vienokių ar kitokių intelekto sutrikimų, demenciją ar panašiai.

Kažkaip dažniau susiduriu su neadekvačiu nepasitikėjimu valdžia, nei neadekvačiu pasitikėjimu